- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- TA-141-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02049-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-120 dėl draudimo Latvijos Respublikos piliečiui I. S. atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui. Departamentas Sprendimą priėmė motyvuojant tik Valstybės saugumo departamento pateikta įslaptinta informacija. Pareiškėjas neturėjo galimybės gintis ir pateikti savo paaiškinimų dėl jam nežinomų duomenų, todėl Sprendimą grindžiant tik įslaptintais duomenimis buvo pažeistas ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimas bei pareiškėjo teisė į gynybą.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento raštą, kuriuo buvo prašoma priimti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Rašte pateikta informacija nėra įslaptinta. Joje buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo veiklą susijusią su organizacijos TJ judėjimu. Organizacijos pagrindinis tikslas – skleisti Islamo tikėjimą, užmegzti ryšius su musulmonais ir didinti atsidavimą islamui. Atsakovo teigimu, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui pasireiškė tuo, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, susijusius su TJ judėjimu, o ne su pareiškėjo religiniais įsitikinimais. Departamentas įvertinęs, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis bei, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento raštą, pagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo vykimas į Lietuvą yra susijęs su jo vykimu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, kur dirba įmonėje, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų apie realų darbą įmonėje nėra pateikęs. Sprendimu nėra pažeista valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento išslaptintame rašte pateikta informacija, taip pat teisėjų kolegijai susipažinti pateikta informacija yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę į Kaliningradą vykti per Lietuvą, galintis kelti grėsmę valstybės saugumui. Nors Departamento Sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios pagrindą Sprendimui priimti, tačiau, nagrinėjamos administracinės bylos pobūdžio prasme, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliami reikalavimai, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomi atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo apribojimus. Sprendime yra nurodyta kokio dokumento pagrindu jis buvo priimtas ir tai pripažįstama pakankamu Sprendimo motyvavimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai yra įrodyta ir egzistuoja įrodymų pakankamumo prasme, todėl uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė lyginant su grėsme valstybės ir visuomenės saugumui.
III.
Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, nustatytą Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kuris yra specialus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) atžvilgiu. Apeliaciniame skunde prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nesuformuluotas. Vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, toks prašymas yra būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti nurodytų termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis bei termino atnaujinimo klausimą, todėl pareiškėjui pasiūlyta pašalinti nurodytą apeliacinio skundo trūkumą.
IV.
Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Prašyme nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas jo apskundimo terminas – per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo. Būtent ši nuostata suklaidino pareiškėją, kuris priėmė sprendimą dėl skundo padavimo ir atstovavimo sutarties sudarymo laikydamasis nurodyto termino. Be to, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ir kalbos barjerą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą dėl Departamento sprendimo, priimto pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (Įstatymo 137 str. 1 d.). Šis įstatymas yra specialus ABTĮ atžvilgiu, todėl taikoma teismo sprendimo apskundimo tvarka įtvirtinta šio Įstatymo 140 straipsnyje, nustatant, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. liepos 13 d., todėl terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2016 m. liepos 27 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Pareiškėjas prašo praleistą terminą atnaujinti.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ konkrečiai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006; Nr. AS261-853/2014).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas galimai suklaidino pareiškėją, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs, jog apeliacine tvarka šis sprendimas gali būti apskųstas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Pareiškėjas iš esmės neturėjo pagrindo netikėti teismo pateiktu apskundimo tvarkos išaiškinimu ir apeliacini skundą padavė laikydamasis nepraleidęs teismo nurodyto vieno mėnesio termino.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atnaujina pareiškėjui terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) prašymą tenkinti ir atnaujinti jam apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo padavimo terminą.
Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą priimti nagrinėti.
Išsiųsti proceso dalyviams apeliacinio skundo nuorašus ir nustatyti terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo gavimo dienos.
Nutartis neskundžiama.