- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-19
- Bylos Nr.
- 2KT-17/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- H. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 93.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs ieškovo H. D. prašymu dėl Kauno apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3777-601/2010, iškeltos pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, K. M. ir J. L., perdavimo nagrinėti kitam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo H. D. prašymas dėl Kauno apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3777-601/2010, iškeltos pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, K. M. ir J. L., perdavimo nagrinėti kitam teismui. Ieškovas nurodo, kad iš viešosios informacijos skleidėjų sužinojo, jog Kauno apygardos teismo teisėjas L. J. vykdo seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius asmenis. Pažymima, jog šio teisėjo priimtos nutartys byloje apeliacine tvarka buvo panaikintos du kartus. Be to, teisėjas L. J. yra buvęs komunistas, kaip ir kai kurie kiti teisėjai, vykdė nusikaltimus. Pabrėžiama, kad po kelių nušalinimo pareiškimų bylą nagrinėti buvo paskirta teisėjui E. B. Prašyme abejojama, ar Kauno apygardos teismas gali nešališkai išnagrinėti bylą prieš valstybę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.). Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovas reiškia nušalinimą ieškinį nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, todėl yra pagrindas spręsti prašymo perduoti bylą kitam apygardos teismui pagrįstumo klausimą (CPK 69 str. 1 d.).
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Nagrinėjamu atveju ieškovo nuomonė, kad Kauno apygardos teismo teisėjai gali būti šališki pirmąja instancija nagrinėjant civilinę bylą prieš Lietuvos Respubliką, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas du kartus panaikino bylą nagrinėjusio teisėjo L. J. tarpines procesines nutartis joje, nesudaro pagrindo abejoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių visų teisėjų nešališkumu. Sprendžiant bylos perdavimo kitam teismui klausimą, nėra reikšminga ir ieškovo nurodoma aplinkybė, susijusi su bylą nagrinėjusio teisėjo praeitimi. Tuo pačiu pastebėtina, kad byla buvo perskirta nagrinėti kitam šio teismo teisėjui E. B. Duomenų apie tai, jog šiuo metu bylą nagrinėjantis teisėjas ar kiti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbantys teisėjai yra ar gali būti šališki ieškovo atžvilgiu, nėra.
Taigi, ieškovas H. D. nepateikė duomenų apie Kauno apygardos teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki atsakovo atžvilgiu, tenkinti jo prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Ieškovo H. D. prašymą dėl Kauno apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3777-601/2010, iškeltos pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, K. M. ir J. L., perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.