- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- eI-5789-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05438-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“
- Atsakovas
- J. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovui J. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) skunde prašo priteisti iš J. S. pareiškėjos naudai 356,73 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Tvirtina, jog atsakovas rinkliavos nesumokėjo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008-02-01 iki 2014-09-30. Nurodo, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie privalomi visiems rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatų 12 ir 13 punktais, apskaičiavo vietinės rinkliavos dydžius. Sąskaitas suformuoja ir teikia UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Rinkliava turi būti sumokėta į pareiškėjos surenkamąją sąskaitą (Nuostatų 28 punktas). Nuostatų 35 punktas numato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško Bendrovė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Atliekų tvarkymo bendruosius prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus numato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Įgyvendindamos šį principą, savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 92 punktas). Nuostatų 2 punkte apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje.
Pažymi, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybė, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei / ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui 2013-04-10, 2013-09-13, 2013-11-26, 2014-02-04, 2014-08-08 išsiųsti įspėjimai į kuriuos jis nereagavo, su pareiškėja nesusisiekė.
Pažymi, kad atsakovas nuo 2008-02-01 iki 2014-09-30 nesumokėjo pareiškėjai 356,73 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Taigi, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir aptarta paskirtis lemia, kad, rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Nuostatai bei kiti, atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.
Nurodo, kad pagal Nuostatų 49 punktą, vietinės rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato savivaldybės taryba. Todėl atliekų turėtojai galėtų nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimui. Šiuo atveju, atsakovo atžvilgiu Lazdijų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovui J. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
J. S. nuo 2008-02-01 iki 2014-09-30 nesumokėjęs Bendrovei, administruojančiai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimus, 356,73 Lt vietinės rinkliavos. Pažymėtina, kad 113,74 Lt rinkliavos skola susidarė nuo 2008-02-01 iki 2008-12-31, o 242,99 Lt skola – nuo 2009-01-01 iki 2014-09-30.
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 356,73 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, pagrįstumo bei teisėtumo.
Ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai, nagrinėjant analogiško pobūdžio administracines bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) šią teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, savivaldybės taryba savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnyje apibrėžiama savivaldybės tarybos kompetencija priimamais teisės aktais reglamentuoti vietinę rinkliavą ir jos grąžinimo atvejus, tvirtinti šios rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kompensavimo ar lengvatos nustatymo būtų kreipęsis į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą.
Iš aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių darytina išvada, kad J. S. skunde nurodytu laikotarpiu privalėjo mokėti Nuostatuose patvirtinto dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, šios savo pareigos tinkamai nevykdė, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti.
Kita vertus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad Rinkliavų įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių senaties terminų skaičiavimą, todėl, sprendžiant ginčus dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų priteisimo, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinių nepriemokų senatį (2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012 ir kt.). Teismas pažymėjo, kad tokių ginčų atvejais, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (2005-04-27nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad Bendrovės skundas teismui dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo pateiktas 2014-12-17, pripažintina, kad pareiškėja toje dalyje, kurioje prašoma priteisti 113,74 Lt iki 2009-01-01 nesumokėtos rinkliavos dalį, yra praleidusi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Todėl ši skundo reikalavimo dalis dėl 113,74 Lt nesumokėtos rinkliavos, susidariusios iki 2009-01-01, priteisimo atmestina.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Bendrovės skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo J. S. nuo 2008-02-01 iki 2014-09-30 356,73 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos yra tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai priteistina iš atsakovo nuo 2009-01-01 iki 2014-09-30 nesumokėtos 242,99 Lt litų rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai priteistina rinkliavos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl Bendrovei priteistina 70,37 eurų (242,99 Lt / 3,4528 Lt/Eur = 70,37 Eur) dydžio rinkliavos nepriemoka.
Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Vertinant šių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.
Iš byloje esančio UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ 2014-03-12 įsakymo Nr. V-27 „Dėl teisminio rinkliavos skolos išieškojimo administravimo mokesčio nustatymo“ matyti, kad 50 Lt su PVM administravimo mokestis yra fiksuoto dydžio ir skolininkui jis taikomas nepriklausomai nuo skolos sumos. Šį mokestį sudaro: įspėjimo siuntimas Lietuvoje (2 kartai) – 1,18 Lt, darbo priemonės pranešimų siuntimui (popierius, vokas, spausdinimas) – 0,85 Lt, darbuotojų darbo užmokestis – 26,32 Lt, kompiuterių nusidėvėjimas – 1,30 Lt, užklausimai į registrus (Gyventojų registras, nekilnojamojo turto registras) – 5,00 Lt, komunaliniai patarnavimai – 2,50 Lt, įmonės administracinės išlaidos – 2,58 Lt ir kitos nenumatytos išlaidos 2,27 Lt.
Teismo vertinimu, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ 2014-03-12 įsakyme Nr. V-27 nurodyti kaštai, sudarantys fiksuotą 50 Lt administravimo mokestį, nelaikytini tinkamai pagrįstomis bylinėjimosi išlaidos. Tai yra tik pareiškėjo kasdieninio darbo patiriamos išlaidos, o ne byloje patirtos racionalios ir pagrįstos išlaidos (ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalys, 45 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėja
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ naudai iš atsakovo J. S. 70,37 Eur (septyniasdešimt eurų ir trisdešimt septynis centus) nuo 2009-01-01 iki 2014-09-30 nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.