Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį;

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį;

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2004-02-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2004-06-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu. Paskirta bausmė subendrinta su 2004-02-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 45 paros arešto, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2006-09-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmė subendrinta su 2004-06-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė -terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams;

4) 2012-10-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, bausmė atlikta, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo

2016 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 525/2016 (06) nustatyta, kad G. K. padarytos poodinės kraujosruvos apie abi akis, nosikaulių lūžimas galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosikaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 19-20).

Iš alkotesterių šaknelių matyti, kad 2016 m. gegužės 8 d. 17.04 val. I. K. nustatytas 1, 41 promilių girtumo laipsnis, 2016 m. gegužės 8 d. 16.14 val. J. K. nustatytas 3, 23 promilių girtumo laipsnis, 2016 m. gegužės 8 d. val. E. J. nustatytas 2, 71 promilių girtumo laipsnis (1 t., 45, 53, 87).

Tokiu būdu, teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys, kurie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad visi trys kaltinamieji viešoje vietoje-prie veikiančios miestelio parduotuvės, kitų t. y. pardavėjos, šalia buvusių asmenų akivaizdoje, spresdami savo asmenines problemas, tyčia, kilusio pykčio pasekoje dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, nesilaikydami visuomenėje priimtų elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. K., t.y. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių, ir tai sukėlė pasekmes - nukentėjusysiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei dėl tokių kaltinamųjų veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, į įvykio vietą buvo kviečiami medikai bei pareigūnai. Taip pat visiškai įrodyta, kad kaltinamieji, tuo pačiu metu iš asmeninių paskatų, t. y. pamatę, kad tarp jų draugo J. K. ir nukentėjusiojo vyksta konfliktas, jie ginčijasi ir stumdosi, kilus nepasitenkinimui dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, tyčia pykčio pasekoje pavartojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamieji viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jų veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, neesant chuliganiškų paskatų, kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Iš kaltinimo visiems trims kaltinamiesiems dėl aukščiau aptartų aplinkybių šalinamos chuliganiškos paskatos.

Pastebėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė byla Nr. 2K-249/2009).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,16 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam G. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (1 t., b. l. 23-23). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t., b. l. 24), G. K. suteiktos skubiosios pagalbos, radiologo bei neurologo paslaugos, kurių bendra kaina yra 46,16 Eur. Ši suma apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl jis visiškai tenkinamas. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamieji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jiems tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamųjų solidariai priteistina 46,16 eurai už nukentėjusiojo gydymą, nes sužalojimas nukentėjusiajam padarytas trijų asmenų bendrais nusikalstamais veiksmais, kas sudaro pagrindą kilti solidariai atsakomybei (CK 6.279 str.), todėl iš kaltinamųjų I. K., J. K. ir E. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai priteistina 46,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Dėl nukentėjusiajam P. V. priklausančios žoliapjovės vagystės

Nukentėjusysis P. V. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 141), kuris yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkinamas. Turtinė žala, kurią patyrė nukentėjusysis, atsirado dėl kaltinamojo J. K. tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl jam tenka pareiga atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 str.). Iš kaltinamojo J. K. priteistina 500 E. P. V. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamųjų E. J., J. K. ir I. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Jų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi padarę nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes bei į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis I. K. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkų nusikaltimų kategorijai. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo bei su juo susitaikė. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu kaltinamasis visiškai sutinka. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad I. K. yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 67), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 68-74), dirba bei gauna pastovias pajamas (1 t., b. l. 75-77). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad I. K. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (2 t., b. l. 34-36). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo, bei į tai, kad I. K. padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant prevencinių tikslų, I. K. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes parinktinas 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka.

Kaltinamasis J. K. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jis yra neteistas (1 t., b. l. 158), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 159-164), niekur nedirba (1 t., b. l. 165-166). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. K. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (2 t., b. l. 37-39). Taip pat, vertintina ir tai, kad nusikaltimai buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, įtakoti girtumo, pavartotas smurtas nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis yra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam J. K. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmių trukmes nustatant mažesnes už vidurkį, artimesnes minimaliems jų dydžiams. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad buvimas namuose nustatytu laiku ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas sumažintų kaltinamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, o darbinė veikla skatintų jo užimtumą. Atsižvelgiant į tai J. K. skirtini įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį vertinamos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šiuos nusikaltimus skirtinos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d.). Prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, nes veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. J. padarė du nesunkius nusikaltimus. Parenkant bausmės rūšį kaltinamajam atsižvelgiama į tai, jis yra teistas (1 t., b. l. 98-103), taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 104-116), niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 117- 118). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. J. pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (2 t., b. l. 40-43). Įvertinus šias aplinkybes, siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačia jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Teismo manymu, kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo polinkiams pakeisti nepakanka. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri nesiekia šios bausmės vidurkio. Taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai E. J. dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo t. y. bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad buvimas namuose nustatytu laiku ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas sumažintų pakartotinio nusikalstamumo riziką bei veiktų kaip prevencinė priemonė, todėl atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam skirtini įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val. bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šiuos nusikaltimus skirtinos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d.). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės, kurios paskirtos kaltinamiesiems J. K. ir E. J., panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą I. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., I. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką, kas sudaro 188,30 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 ct) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) Swedbankas AB į.k. 73000), sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti I. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val.;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi ir galutinai skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi ir galutinai skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtosios bausmės vykdymą E. J. atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val. bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Visiškai tenkinti nukentėjusiojo P. V. civilinį ieškinį. Priteisti iš J. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) P. V. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš I. K., J. K. ir E. J. solidariai 46,16 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 16 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT 21730001000248333, Swedbank AB, banko kodas 73000) už nukentėjusiojo gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.