Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-20 · Byla Nr. ATP-19-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
ATP-19-348/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02170-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-19-348/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02170-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Š. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad šis 2013-03-23 apie 00.27 val., prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Jeep „Commander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,67‰ girtumo laipsnis), kai jam 2012-10-30 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimu D. Š. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. paskirtas 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės Jeep „Commander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šalies argumentai

D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, ir tvirtina, kad automobilio tą vakarą nevairavo. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, o automobilį vairavo E. Š.. Prie naktinio klubo lauke buvęs Š. A. ir kartu su E. Š. ir D. Š. automobiliu važiavęs M. Č..

Teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė liudytojų Š. A., E. Š., M. Č. parodymais. Vien pats faktas, kad liudytojai pažįsta jį negali savaime reikšti, kad jų parodymai yra neobjektyvūs ir sudaro pagrindą jais nesiremti. Teismas neatsižvelgė, kad byloje yra ir kitų duomenų, patvirtinančių, kad automobilį Jeep Commander vairavo ne jis, bet E. Š.. Teismas neįvertino, kad po šio incidento jis laukė atvykstančių policijos pareigūnų, nesislapstė ir nepasišalino. Jis klubo apsaugos darbuotojui D. B. ir atvykusiems policijos pareigūnams nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad ne jis vairavo transporto priemonę. Taip pat yra svarbi faktinė aplinkybė, jog policijos pareigūnams apieškojus jį ir automobilį užvedimo raktelių nerado.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas jį kaltu pripažino iš esmės vadovaudamasis tik liudytojų T. F. ir L. J. parodymais. Tačiau liudytojas T. F. nurodė, kad jis tiksliai nežino, ar vairavo būtent jis. Liudytoja L. J. taip pat nėra įsitikinusi, kad būtent šis asmuo, kuris sėdi posėdžių salėje, yra tas asmuo, kuris vairavo transporto priemonę. Ji tik mano, kad tai galėjo būti D. Š.. Tokie liudytojos parodymai reiškia, kad ji prie automobilio vairo jo nematė, bet kadangi jis išlipo iš kairiosios automobilio pusės ir priėjo prie jos ir T. F., ji pamanė, kad būtent jis yra vairuotojas. Tai ir nulėmė, kad atvykusiems pareigūnams D. Š. buvo nurodytas kaip vairuotojas. Taip pat teismas neįvertino galimo liudytojų T. F. ir L. J. tam tikro suinteresuotumo bylos baigtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp T. F., L. J. ir jo buvo įvykęs konfliktas. Pats T. F. apklaustas teisme patvirtino, kad jis užpyko ant D. Š., kadangi jis įžeidinėjo jo merginą. T. F. pyktį patvirtino ir L. J.. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymų objektyvumu.

Kritiškai teismo turėjo būti įvertinti liudytojo P. J. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą, daug žmonių teigė, kad vairavo būtent jis, nes liudytojo nurodytų faktinių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pareigūnai, rinkdami faktinius duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, kaip įvykį galimai mačiusius asmenis pažymėjo tik T. F. ir L. J.. Tai paneigia patrulio nurodytą aplinkybę, kad jį vairuojant matė daug žmonių. Be to, P. J. parodymus paneigia jo porininko P. D. parodymai, kuris paaiškino, kad atvykus du liudytojai parodė kas vairavo. Sprendžiant iš bylos medžiagos tie du liudytojai yra T. F. ir L. J..

Taip pat skunde nurodoma, kad surašant protokolą, nebuvo imtasi visų būtinų priemonių nustatyti, kas vairavo automobilį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nesilaikė 2011 m. liepos 19 d. policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos.

Apeliantas pažymi, kad teismas, byloje vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas privaloma laikytis tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Šioje byloje nesurinkus neabejotinų jo kaltės įrodymų, pagrindiniams kaltinimo liudytojams nurodant, kad jie nėra įsitikinę, kad automobilį vairavo jis, teismas privalėjo laikytis in dubio pro reo principo ir šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į D. Š. apeliacinį skundą nurodo, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

D. Š. apeliacinis skundas netankinamas.

D. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 130² straipsnį, t.y. už tai, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam 2012-10-30 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Apeliantas neigia, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Š. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors apeliantas neigia būdamas neblaivus vairavęs transporto priemonę, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojų L. J., T. F. parodymais, kad automobilį vairavo D. Š.. Nors minėti liudytojais pirmosios instancijos teisme duodami parodymus nebuvo kategoriški, tačiau jų abejonės yra pagrįstos, nes nuo įvykio praėjo gan nemažai laiko. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykio metu L. J. ir T. F. kategoriškai tvirtino, kad automobilį vairavo ne kas kitas, o D. Š.. Kad jiems nekilo abejonių dėl asmens vairavusio transporto priemonę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojais policijos pareigūnai P. D., S.A. S., P. J.. Taip pat liudytojai L. J. ir T. F. duodami parodymus nenurodė aplinkybės, kad transporto priemonę vairavo moteris. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad D. Š. elgesys iki atvykstant policijos pareigūnams, t.y. jo nepasišalinimas iš įvykio vietos, rodo, kad ne jis vairavo transporto priemonę. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia klubo apsaugos darbuotojo D. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad mergina skundėsi, jog ant jos užvažiavo automobilis, išėjęs į lauką pamatė neblaivų vyriškį, kuris buvo neblaivus ir bandė pasišalinti, todėl jį sulaikė, o po to perdavė policijos pareigūnams. Nors liudytojai Š. A., M. Č., E. Š. parodė, kad transporto priemonę vairavo ne D. Š., o E. Š., tačiau pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo, nes šie asmenys yra pažystami su D. Š.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų L. J., T. F. parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Apelianto teiginiai, kad jis transporto priemonės nevairavo, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apylinkės teismo 2013-11-12 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė