Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos D. M. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina turėjo du vaikus: pareiškėją D. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų S. M., gim. (duomenys neskelbtini). B. M. vardu registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus B. M. nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Po palikėjos mirties palikimą priėmė dukra – pareiškėja D. M., turtą pradėjusi faktiškai valdyti, nes brolis S. M. yra neįgalus ir į šį turtą nepretendavo. Pareiškėja nepertraukiamai gyveno šiame name kartu su broliu, tiek mamai gyvai esant, tiek po jos mirties, aktyviais veiksmais rūpinosi motinos turtu: namu, name esančiais daiktais ir įrengimais, sutvarkė likusius mamos asmeninius daiktus.

Tesimo posėdžio metu pareiškėja D. M. ir jos atstovas advokatas Jaroslav Los palaikė pareiškėjos prašymą dėl palikimo, atsiradusio po mamos B. M. mirties, priėmimo. Nurodė, kad ginčo dėl palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra. Po motinos mirties yra likęs turtas: namas (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėja mamos mirties dieną gyveno šiame name su broliu, gyveno ir po B. M. mirties, mokėjo mokesčius, tvarkė turtą, tai yra faktiškai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Suinteresuoti asmenys sutinka su palikimo priėmimo faktu, ką patvirtina savo atsiliepimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad B. M., miręs (duomenys neskelbtini) turėjo du vaikus - pareiškėją D. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų S. M., gim. (duomenys neskelbtini). B. M. sutuoktinis B. M. miręs dar anksčiau.

B. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas –gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro 2022 m. kovo 25 d. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. M. turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre nėra duomenų apie B. M. palikimo priėmimo faktus.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja D. M. iš karto po motinos B. M. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes po motinos mirties liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), t. y. turte kuris priklausė B. M., tiek jai gyvam esant, tiek po jos mirties, aktyviais veiksmais rūpinosi motinos turtu, sutvarkė likusius mamos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus, naudojasi namo inventoriumi, moka mokesčius už minėtą turtą, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios mamos turtą negavo. B. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja D. M. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos B. M. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys – S. M. valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. M. priėmė mirusios motinos B. M. palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.