Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos (Nr. 15) narys surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad 2011 m. sausio 4-7 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rodė laidas, kuriose buvo vykdoma rinkimų agitacija, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reklamos žymėjimo reikalavimus, t.y. vedė diskusijų laidą (duomenys neskelbtini), kurioje propagavo sandraugą (duomenys neskelbtini), kurios prezidentas K. P., tokiu būdu – ir save, kaip pretendentą į kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės (toliau- PPPKFFK) įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, tuo pažeisdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 207⁹ str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Vyriausios rinkimų komisijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pateiktas R. B. skundas dėl K. P. politinės reklamos reikalavimų nesilaikymo. Vyriausioji rinkimų komisija, tikslu ištirti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atlikusi tyrimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktą medžiagą dėl galimai paskleistos politinės reklamos (duomenys neskelbtini) televizijos programoje, transliuotoje 2011-01-04 – 2011-01-07 laikotarpiu, ir įvertinusi TV laidų (duomenys neskelbtini) turinį, nustatė, kad tiriamų laidų metu K. P., kuris savo kandidatūrą užregistravęs rinkimuose į Kauno miesto savivaldybės tarybą, pasisakė įvairiais klausimais, reiškė savo nuomonę bei požiūrį, taip pat skleidė idėjas ir tikslus, iš ko Lietuvos radijo ir televizijos komisija padarė išvadą, kad kandidatas K. P. tokiu būdu siekė paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Komisijos pirmininko pateiktame rašte teigiama, kad televizijos programoje (duomenys neskelbtini) 2011-01-04 – 2011-01-07 laikotarpiu transliuotose laidose (duomenys neskelbtini) ir žinių laidose paskelbta informacija pagal savo turinį turi politinės reklamos požymių, todėl ji turėjo būti pažymėta įstatymų nustatyta tvarka kaip politinė reklama. Be to, komisija pažymėjo, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pateiktame rašte išdėstyti argumentai yra tik komisijos nuomonė, kuri negali būti naudojama kaip ekspertų išvada (b. l. 8).

Kauno miesto apylinkės teismas LR Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus raštą, kuriuo buvo prašoma informuoti, kokia institucija LR yra įgaliota teikti ekspertines išvadas politinės reklamos klausimais, buvo gautas atsakymas, kad nei viena institucija LR nėra įgaliota teikti ekspertines išvadas dėl politinės reklamos klausimų (b. l. 22). Pagal LR PPPKFFK įstatymo 26 str. 2 d. politinės reklamos stebėseną vykdo VRK, kuri, siekdama nustatyti, ar televizijos ar radijo paskleista informacija turi politinės reklamos požymių, konsultuojasi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri teikia savo nuomonę (b. l. 23).

K. P. (sandraugos (duomenys neskelbtini) prezidentas) 2010-12-15 LR VRK sprendimu Nr. 1546 buvo įregistruotas savarankišku 2010-11-03 prasidėjusios 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviu (b. l. 58). Tiriamu laikotarpiu (2011-01-04 – 2011-01-07) jis gi vedė TV laidą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo propaguojama paminėta sandrauga. Vyriausioji rinkimų komisija pateikė K. P. raštą, kuriame jis buvo informuojamas, kad jo vedamose TV laidose sandrauga (duomenys neskelbtini) buvo iškeliama tarpe kitų politinių organizacijų teiginiais, kaip „...kad tokia, kuri atvirai išsisakanti ir nekorumpuota...“, „...sandrauga (duomenys neskelbtini) - jums galimybė susikalbėjimui...“, „...kviečiam visus...“ ir kt. Tokiu būdu Vyriausioji rinkimų komisija padarė pagrįstą išvadą, jog informacija, propaguojanti konkretų politinės kampanijos dalyvį politinės kampanijos metu, gali būti laikoma politine reklama (b. l. 83). K. P. VRK buvo įspėtas imtis kontrolės priemonių, kad nebūtų pažeidžiami PPPKFFK įstatymo reikalavimai.

Sutinkamai su PPPKFFK įstatymo 2 str. 8 d., Politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Politinei reklamai skirta informacija turi būti atitinkamai pažymėta, nurodant ekrano apačioje užrašą „Politinė reklama“ ar „Rinkimų agitacija“. Neatlygintinai politinė reklama gali būti skleidžiama diskusijų laidose. Nors K. P. teigia, kad jo vedama laida buvo akivaizdžiai diskusinė, tačiau pažymėtina ir tai, kad kandidatams rinkimų agitacijos metu rekomenduojama nerengti reportažų, komentarų, interviu, nevesti žinių ar kitų radijo ar televizijos laidų, nedalyvauti radijo ar televizijos rengiamose laidose, jeigu jo dalyvavimas šiose laidose gali būti suprantamas kaip šio kandidato politinė reklama (Rekomendacijų dėl politinės reklamos, patvirtintų 2010-12-15 VRK sprendimu Nr. Sp-138, 24 punktas, toliau - Rekomendacijos). Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Rekomendacijų 8 punktas).

Akivaizdu tai, kad K. P. tiriamuoju laikotarpiu buvo užsiregistravęs savarankišku politinės kampanijos dalyviu savivaldybių tarybų rinkimuose - pretendentu į kandidatus Kauno miesto apygardoje Nr. 15. Pagal LR PPPKFFK įstatymą (2 str. 9 d.), politinės kampanijos dalyvis – asmuo, kuris siekia būti išrinktas arba siekia, kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka. Politinės kampanijos dalyvio dalyvavimu agitaciniame siužete laikomas išsikėlusio ar keliamo kandidato dalyvavimas. Tokiu būdu jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, tai yra jis yra tinkamas subjektas šio įstatymo prasme.

VRK skunde pagrįstai nurodoma, jog galiojantys įstatymai rinkimų agitaciją tiesiogiai sieja su politinės reklamos skleidimu, nes būtent skleidžiant politinę reklamą ir yra vykdoma politinė agitacija PPPKFFK įstatymo prasme. Rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. Tokiu būdu, iš Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos gavus paaiškinimą, kad K. P. vedamose laidose, transliuotose (duomenys neskelbtini) televizijos programoje (duomenys neskelbtini) 2011-01-04 – 2011-01-07 laikotarpiu, yra politinės reklamos požymių, dėl ko ši informacija turėjo būti pažymėta įstatymo nustatyta tvarka kaip politinė reklama, yra pagrindas manyti, kad buvo pažeistos LR PPPKFFK įstatymo nuostatos – 18 str. ir 19 str. K. P. vedamos laidos akivaizdžiai nėra diskusinės, į jas nebuvo kviečiami kiti pretendentai į kandidatus rinkimuose į savivaldybių tarybas, kurie būtų galėję diskutuoti dėl savo rinkimų programų, todėl šios laidos pagal savo turinį negali būti laikomos diskusijų laidomis PPPKFFK įstatymo prasme. Be to, kaip jau minėta, politinė reklama politinė kampanijos metu turi būti atitinkamai pažymėta, o nepažymėta politinė reklama politinės kampanijos laikotarpiu yra draudžiama. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, apsiribojo vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad byloje nesurinkta jokių konkrečių, neginčytinų įrodymų, jog laidoje nebuvo diskutuojama ar užkertamas kelias viešam aptarimui, priešingų nuomonių išsakymui, ir kas buvo įvertinta kaip prielaidos patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį. Teismas motyvavo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą tuo, kad dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. padaryto pažeidimo kategoriškos išvados nepateikė nė viena institucija, tačiau šitas skundo argumentas atmestinas jau aukščiau išdėstytais motyvais, jog ekspertines išvadas politinės reklamos klausimais Lietuvos Respublikoje nėra įgaliota teikti nei viena institucija. Tokiu būdu VRK pagrįstai rėmėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išsakyta nuomone.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas šio administracinio teisės pažeidimo bylą, privalėjo pats išnagrinėti galimo reklamos skleidimo, įvykdyto UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus K. P. veiksmais, pažeidimo faktus ir pateikti savo teisinį vertinimą dėl padaryto pažeidimo buvimo ar nebuvimo, tačiau teismas to nepadarė. Teismas nepilnai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į pateiktą medžiagą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadarytas administracinis teisės pažeidimas. Nepagrįstas yra teismo nutarimo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. Protokole buvo nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo asmens duomenys, pažeidimo esmė, pažeisti teisės aktai, pažeidėjo veiksmų subjektyvioji pusė – kaltė, pažeidimo liudytojai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas. K. P. atitinka administracinėn atsakomybėn trauktino asmens požymius. Ir tas teismo motyvas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad laidose buvo vykdoma rinkimų agitacija, o ATPK 207⁹ str. 1d. numato atsakomybę už politinės reklamos skelbimo reikalavimų nesilaikymą, yra nepagrįstas. ATPK 207⁹ str. 1d. numato atsakomybę už politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymą. Jau minėta, kad per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume, yra politinė agitacija PPPKFFK įstatymo prasme.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad K. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašte nurodoma, kad K. P. 2011m. sausio 4-7 dienomis transliuotose (duomenys neskelbtini) laidose siekė paveikti rinkiminę motyvaciją. Jis, būdamas kandidatu, vedė laidas, pažeisdamas reklamos žymėjimo normas – turi būti pažymėta prieraše. Laidose buvo agituojama balsuoti už sandraugą (duomenys neskelbtini), jungtis prie sandraugos. Teigia, jog laida nebuvo diskusijų laida, nes K. P. laidą vedė vienas, tik atsakinėdamas į žiūrovų skambučius. Byloje, be kitų pateiktų įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva pateiktas 2011-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkiminės komisijos raštas Nr.2-143(4F.9), adresuotas K. P., kuriame nurodoma, kokie buvo išsakyti teiginiai laidoje (duomenys neskelbtini) bei žinių laidose. Beje, šiame rašte pripažįstama, jog laidose buvo agituojama būtent jungtis į sandraugą. Taip pat nurodoma, jog skleidžiama informacija gali būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją ir propaguojant sandraugą (duomenys neskelbtini), propaguojamas jos prezidentas, t.y. pretendentas į kandidatus. Teigiama, jog informacija, propaguojanti konkretų politinės kampanijos dalyvį politinės kampanijos metu, gali būti laikoma politine reklama. Vadovaujantis LR PPPKFFK įstatymo 26 str. 2 d., tuo, jog politinės reklamos stebėseną vykdo VRK, kuri, siekdama nustatyti, ar televizijos ar radijo paskleista informacija turi politinės reklamos požymių, konsultuojasi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri teikia savo nuomonę, ir šios komisijos pateikta nuomone, kad televizijos programoje (duomenys neskelbtini) 2011-01-04 – 2011-01-07 laikotarpiu transliuotose laidose (duomenys neskelbtini) ir žinių laidose paskelbta informacija pagal savo turinį turi politinės reklamos požymių, todėl ji turėjo būti pažymėta įstatymų nustatyta tvarka kaip politinė reklama. Vyriausioji rinkimų komisija padarė pagrįstą išvadą, jog informacija, propaguojanti konkretų politinės kampanijos dalyvį politinės kampanijos metu gali būti laikoma politine reklama. Tai ir yra nustatyta šioje byloje.

Tokiu būdu daroma išvada, kad 2011m. sausio 4-7d.d. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rodė laidas, kuriose buvo vykdoma rinkimų agitacija, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reklamos žymėjimo reikalavimus, t.y. K. P. vedė diskusijų laidą (duomenys neskelbtini), kurioje propagavo sandraugą (duomenys neskelbtini), kurios prezidentas yra K. P., tokiu būdu – ir save, kaip pretendentą į kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, kas sudaro Administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 207⁹ str. 1d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažymėtina, kad K. P. padaryto pažeidimo objektyvioji pusė yra nustatyta, nurodant neteisėtus veiksmus – vedė laidą (duomenys neskelbtini), propagavo sandraugą (duomenys neskelbtini), kurios prezidentas yra K. P., tokiu būdu – ir save, kaip pretendentą į kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose, todėl teismo nutarimo motyvas, kad nenurodyta paties pažeidimo esmė, nepagrįstas. Tokiais savo veiksmais K. P. padarė LR PPPKFFK įstatymo nuostatos – 18 str. 1 d. ir 19 str.1 d. pažeidimus, jis yra tinkamas jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo subjektas. K. P. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

K. P. pripažįstamas kaltu dėl ATPK 207⁹ str. 1d. numatyto pažeidimo padarymo ir jam skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijos ribose – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pripažinti K. P. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jam nuobaudą – 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.