Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-756-632/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-13
Bylos Nr.
1-756-632/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14959-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Civilinis ieškovas
D. P., Ž. P.
Kaltinamasis
A. Š., S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-756-632/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14959-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 13 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus,sekretoriaujant V. D.,dalyvaujant prokurorui V. M.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. P. ir Ž. P. bei jų atstovui advokatui E. S.,

kaltinamųjų gynėjui advokatui R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. vasario 22 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Baudžiamojo kodekso 284 str., 40 MGL, t. y. 2000 Eur bauda, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir

S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. nesunkiai sužalojo žmogų: 2022 m. balandžio 29 d., apie 22.30 val., viešbučio (duomenys neskelbtini) lauko terasoje adresu, (duomenys neskelbtini), tyčia, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju D. P., tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į nosies sritį, dėl ko šis krito ant šalia esančios stiklinės dekoracijos, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimus: nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, dešinio peties priekiniame paviršiuje, pilvo kairiajame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio žasto ištiesiamajame paviršiuje, sprando kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, abejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajam D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiu, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

S. Š. mušdama nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui: 2022 m. balandžio 29 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje – viešbutyje (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini), tyčia, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja Ž. P., rankoje laikydama stiklinę ja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai Ž. P. į veido sritį, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai sužalojimus: muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimą dešiniojo skruosto priekinėje dalyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečiojo danties vainiko lūžį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. P. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir paaiškino, kad 2022 m. pavasarį apie 22-23 val. (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini) koncerte linksminosi su S. Š. ir draugais, o nukentėjusysis D. P. bei jo draugai, būdami neblaivūs, vaikščiojo pro jų stalelį, nors buvo prašomi nevaikščioti. Kivirčo metu nukentėjusysis sugriebė jį už megztinio, kaltinamasis norėjo jį atstumti, ir dešine alkūne sudavė jam į smakrą, galėjo pataikyti ir į nosį. Stovėjo vienas priešais kitą, o po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis krito aukštielninkas, nepaleido kaltinamojo, todėl šis užkrito ant jo, abu užkrito ant stiklinės dekoracijos, susižalojo ir dekoraciją sudaužė. Į pakaušį nukentėjusiajam nesudavė, kitų sužalojimų jam nepadarė, šie atsirado nukentėjusiajam krentant. Dėl nusikaltimo gailisi, nors ir buvo neblaivus (1,5 promilės), nesijautė apsvaigęs.

Kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino visiškai, nurodė tą patį laiką ir vietą, tačiau įvykio nematė, prie tos vietos buvo bruzdėjimas. Nukentėjusioji Ž. P. stipriai ją pastūmė, ir kaltinamoji krito ant žemės, pajuto, kad nukentėjusioji ją tempia už plaukų, tada spontaniškai pagriebusi stiklinę su ja sudavė nukentėjusiajai į viršutinę kūno dalį, galėjo būti į veidą. Išėjo į lauką, o atvykus pareigūnams nukentėjusiosios atsiprašė, apsikabino. Gailisi dėl savo veiksmų, mano, kad civilinis ieškinys per didelis. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. Š. ir S. Š. prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2022-04-29 restorane (duomenys neskelbtini) linksminosi, vaikščiojo pro kaltinamųjų stalelį, nes taip juos buvo palydėjusios barmenės, niekas dėl to nepriekaištavo. Eidami link stalelio su A. D. mandagiai pakalbino merginas, o einant toliau susikivirčijo su N. V., kuris priekaištavo dėl kabinėjimosi prie merginų, ir nukentėjusiajam pagrasino. Išgirdo, kaip atsistūmė kėdė, kur sėdėjo kaltinamasis A. Š. (nukentėjusysis ėjo pro jį), ir pajuto smūgį į pakaušį, gal būt buteliu, o atsisukus pajuto antrą smūgį į nosį, jis sugriebė kaltinamąjį, ir abu krito į dekoracijas, laikinai prarado sąmonę, pajuto, kai žmona (nukentėjusioji) jį kėlė. Smūgiu į pakaušį jam buvo padaryta 6 cm žaizda, kuri vėliau siūta. Visiškai palaiko civilinį ieškinį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą nurodė, kad nematė, kas jam sudavė pirmą smūgį, taip pat nurodė, kad S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. į veidą trenkė šampano buteliu (2 t., 47-50 b.l.). Papildomai apklaustas nurodė, kad jam pareinant pro kaltinamųjų stalelį ir konfliktuojant su N. V., kaltinamasis A. Š. staigia pašoko ir trenkė jam į pakaušį bokalu ar stikline, o atsisukus – sudavė į nosį, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę (2 t., 53-57 b.l.). Tokius veiksmus jis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu su statistu (2 t., 60-80).

Nukentėjusioji Ž. P. parodė, kad 2022-04-29 restorane (duomenys neskelbtini) linksminosi, vaikščiojo pro kaltinamųjų stalelį, nes kitur eiti buvo nepatogu. Muštynių nematė, bet išgirdusi riksmus atsisuko, pamatė jau gulintį sutuoktinį (nukentėjusįjį). Priėjusi pasodino prie širmos, ieškojo servetėlių veidui nuo kraujo nuvalyti. Einant prie baro ją užkalbino S. Š., supykusi nukentėjusioji ją pastūmė ir ši nukrito, o vėliau nukentėjusioji pajuto smūgį į veidą. Iš pradžių manė, kad kaltinamoji sudavė buteliu, vėliau paaiškėjo – stikline. Palaiko civilinį ieškinį, jai buvo prakirsta lūpa, du dantys išmušti ir vienas nuskeltas, pradėjo trupėti priekiniai dantys. Dėl randų operacijos lazeriu laukia šaltojo metų laiko. Kaltinamoji jos atsiprašė, tačiau dėl susitaikymo su ja nesusitarė.

Specialistas J. S. patvirtino savo išvadą, papildė, kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo įrankio identifikuoti negali, sąmonės praradimo negali patvirtinti, nes pateiktuose dokumentuose neužfiksuota galvos sutrenkimo diagnozė. Nukentėjusiosios Ž. P. žaizda virš dešinės pusės lūpos neatitinka lokalizacijos, paviršinės žaizdos nepalieka žymesnių randų. Nuotoliu, per vaizdo kamerą apžiūrėjęs nukentėjusiosios veidą nurodė, kad mato ryškesnę dėmę veide, tačiau nurodė, kad medicininiu požiūriu sužalojimo laipsnis nuo to nesikeistų.

Liudytojas A. D. davė tokius pačius parodymus kaip D. P., tačiau nematė jo grumtynių, pastebėjo tik žmonių sujudimą. Jį necenzūriniais žodžiais plūdo N. V., o prieš besigrumiančius A. Š. ir R. A. apsaugos darbuotojas panaudojo ašarines dujas. Vėliau matė sužalotą nukentėjusįjį. Liudytojas buvo nubaustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2021 metų pavasarį restorane buvo su kaltinamaisiais, matė, kaip A. Š. su nukentėjusiuoju susikibę šonu krito į stiklinę dekoraciją. Žodžių negirdėjo, smūgių nematė. Po šių muštynių nukentėjusioji žodžiais puolė ir stipriai pastūmė S. Š., o ši atsistojusi stikline trenkė jai į skruostą.

N. V. parodė, kad 2022 rudenį švenčiant restorane pro šalį ėjęs nukentėjusysis griebė kaltinamąjį už kaklo, tuo metu liudytojas susikibo su A. D., jų nematė.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2022 metų rudenį buvo vienas iš renginio restorane organizatorių. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo grumtynių nematė, prieš kelis kitus besimušančius asmenis naudojo ašarines dujas. Visko neatsimena, prašo remtis parodymais, duotais anksčiau.

Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, J. T. parodė, kad su S. Š. yra artimos draugės, susitinka ir kelis kartus per dieną kalba telefonu, ir jos nuomonė kaltinamajai yra svarbi. Girdėjo iš jos apie įvykį, tvirtina, kad kaltinamoji dėl savo veiksmų nuoširdžiai pergyvena ir skaudžiai pasimokė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta viešbutis (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu, (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 113-133).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvada įrodyta, kad nukentėjusiajam D. P. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, dešiniojo peties priekiniame paviršiuje, pilvo kairiame šone, muštinė žaizda kairiame momenyje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniojo žasto ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimai kairiame momenyje, sprando kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniajame dilbyje, abejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityje. Nustatyti sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki nukentėjusysis pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo D. P. kūne nustatytiems sužalojimams reikėjo 26 trauminių poveikių, nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi griuviminei traumai, matyti, kad D. P., dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti išvardinti sužalojimai – nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. b.l. 114-115).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. P. pateikė savo sužalojimų ir apgadintų rūbų nuotraukas, iš kurių matyti sugadinti drabužiai, įdrėskimai kūne, taip pat Ž. P. sužalojimas veide (2 t. b.l. 94-109).

Įvykio metu nukentėjusiajam D. P. nustatytas 1,43 promilės girtumas, įtariamajam A. Š. – 1,63 promilės(1t. b.l.134-135, 136).

Peržiūrėtame vaizdo kamerų įraše (be garso) matyti vykstantis pramoginis vakaras restorane, žmonės linksminasi, šoka, 22.32 val. žmonės sunerimsta, iš jų žvilgsnių matyti, kad jie sujaudinti vaizdo, kurio kairėje nesiekia vaizdo kamera. Vaizde matyti liudytojų santykių aiškinimasis, kuris nėra šios bylos dalykas, ir išspręstas kitoje, administracinėje byloje. 22.39 val. S. Š. visu kūnu su daiktais rankoje smarkiai krenta ant žemės, ant kairio šono, atsistoja ir įeina į nematomą vaizdo kameros zoną, tuo metu vaizdo kameros zonoje matyti Ž. P. batų priekinė dalis ir priešais ją stovinčios S. Š. dešinė koja, bei dalis baltos spalvos rankoje laikomo rūbo. 22:40 val. matoma, kad vaizdo kameros zonoje pasimato dūžtančio stiklo šukės, S. Š. iš salės išeina kairėje rankoje laikydama savo daiktus, dešinėje rankoje nelaikydama nieko. Matoma, kad šalia buvusios barmenės rankomis susiima iš už veido, į salę įeinantis apsaugos darbuotojas bando S. Š. sulaikyti, tačiau ji iš salės išeina.

21:59 min. vaizdo peržiūros minutę prie baro prieina D. P. ir Ž. P., kuri yra rankomis susiėmusi už veido, abu jie kalbasi su baro darbuotojais, apžiūri savo sužalojimus. 22:42 val. į baro salę sugrįžta S. Š., kuri bando prieiti prie Ž. P. ją stabdo viešbučio darbuotojai ir V. V., tačiau ji priėjusi prie Ž. P. pastarąją apsikabina per kaklą po ko abi moterys išsiskiria, S. Š. išeina iš kavinės patalpų o tuo metų į jos vidų ateina medikų ekipažas, kuris apžiūri D. P. ir Ž. P., suteikia jiems reikalingą medicininę pagalbą, 32:05 min. vaizdo kameros peržiūros minutę į kavinės salę ateina policijos pareigūnai, kurie bendrauja su nukentėjusiaisiais bei baro darbuotojais. 34:50 min. vaizdo įrašo pabaiga.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvada įrodyta, kad nukentėjusiajai Ž. P. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimas dešiniojo skruosto priekinėje dalyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečiojo danties vainiko lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki nukentėjusiosios pristatymo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusiosios Ž. P. kūne nustatytiems sužalojimams reikėjo 1 trauminio poveikio kietu buku daiktu į dešinė veido pusę, nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi griuviminei traumai, matyti, kad Ž. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b.l. 181-182)

Įvykio metu nukentėjusiajai Ž. P. nustatytas 2,29 promilės girtumas, įtariamajai S. Š. girtumas nebuvo nustatytas (1 t. b.l. 134-135).

N. V., A. D. ir R. A. atžvilgiu priimti nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir perduoti medžiagas dėl administracinio poveikio priemonių taikymo (1 t. b.l. 23-50).

Kaltinamasis iš esmės prisipažino dėl visų veiksmų, kurie jam inkriminuojami kaltinime, išskyrus sudavimą nukentėjusiajam į kairę plaukuotos galvos dalį. Atsižvelgiama, kad nukentėjusysis ir kiti šalia buvo asmenys nepatvirtino matę, kaip kaltinamasis kietu daiktu sudavė nukentėjusiajam iš viršaus į galvą, apie tai, kad tokį smūgį sudavė kaltinamasis, nukentėjusysis nurodo tik iš savo samprotavimų, iš kurių matyti, kad jis sprendė dėl to, kad toje pusėje sėdėjo kaltinamasis A. Š., ir nukentėjusysis išgirdo atitraukiamos kėdės garsą. Remiantis nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymais, netoliese dar buvo liudytojas N. V., tai gi, nors nukentėjusiojo žodžiais smūgį jam turėjo suduoti A. Š., niekam nepatvirtinus šios aplinkybės išlieka abejonė dėl tokių kaltinamojo veiksmų, kurios nepavyko pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, dėl to šis veiksmas – smūgio sudavimas nukentėjusiajam į kairės pusės plaukuotą galvos dalį bei to pasekoje kilę sužalojimai pašalinamas iš kaltinimo.

Kaltinamasis A. Š. prisipažino konflikto metu susistumdęs su nukentėjusiuoju, ir jį atstumdamas sudavęs jam alkūne į veidą, pripažino, kad galėjo pataikyti į nosį. Nors jis tvirtina, kad savo veiksmais tik siekė atstumti nukentėjusįjį, atsižvelgiama, kad jo atliekamas veiksmas buvo staigus, jis suprato, kad priešais jį labai artimu atstumu stovi žmogus, numatė, kad staigus mostas gali sužaloti, ir nors nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusiojo, stipriu rankos mostu suduodamas jam į nosį jį sužalojo, padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairės akies vokuose. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas tvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo neatsargiai, teismas atsižvelgia, kad šis sužalojimas įvyko po to, kai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl praėjimo, jie vienas kitam sakė grasinamus žodžius, tai gi, jų dėmesys buvo nukreiptas vienas prieš kitą, ir vėliau pasireiškę aktyvūs kaltinamojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai pro šalį einančio nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo pačiu atsižvelgiama, kad nukentėjusysis neteko pusiausvyros ir krito atbulas būtent dėl kaltinamojo smūgio, ir D. P., būdamas į jį įsikibęs, patraukė ant savęs kaltinamąjį. Tokie tolesni nukentėjusiojo veiksmai – krentant ir sudaužant stiklinę dekoraciją, buvo sąlygoti kaltinamojo smūgio, ir taip pat kvalifikuojami kaip netiesiogine tyčia nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime: kraujosruvos dešinio peties priekiniame paviršiuje, pilvo kairiajame šone, nubrozdinimai ir kraujosruva dešinio žasto ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimai sprando kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, abejose plaštakose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityje. Tokių sužalojimų kilimą kaip griuviminės traumos pasekoje patvirtino medicinos specialistas, tai taip pat sprendžiama ir paaiškinama tuo, kad kaltinamasis buvo veikiamas iš viršaus ant jo kritusio kaltinamojo, bei tuo, kad jie abu krito ant stiklinės dekoracijos, kuri, jų kūnų paveikta, dužo ir aštriomis stiklo šukėmis sužalojo nukentėjusįjį bei kaltinamąjį.

Kaltinamoji S. Š. visiškai pripažino jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos parodymais visiškai patvirtinami nukentėjusiosios, liudytojos V. V. parodymais bei pagrįsta specialisto išvada, iš šių įrodymų matyti, kad S. Š. tyčia stikline sudavė nukentėjusiajai į veidą, padarė jai sužalojimą, kuris minėta išvada kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jos veiksmai objektyviai atitinka nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Išklausius kaltinamąją teisme ir išanalizavus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu laikoma, kad S. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir teismo nustatytus esminius faktus. Pirmoje savo apklausoje (4 t., 7-8 b.l.) ji parodė, kad nesitaikydama metė stiklinę į Ž. P., ir nors parodymai nežymiai skiriasi nuo vėlesnių jos parodymų tyrėjai (4 t., 27-28 b.l), kurie sutampa su parodymais teisme, matyti, kad kaltinamoji neneigė savo kaltės dėl to, kad ji savo veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, tik stiklinę metė, o ne ja trenkė, kas prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms. Vis dėl to, esmine kaltinamosios kaltės pripažinimo pozicija teismas laiko jos veiksmą, kai ji tuoj po įvykio, supratusi, kad savo veiksmais sužalojo žmogų, priėjo prie nukentėjusiosios ir jos atsiprašė bei apsikabino. Iš vaizdo įrašo nematyti, taip pat nukentėjusioji nepatvirtino, kad ji kaltinamajai atleido, tačiau esminę reikšmę atsiprašymo institute lemia ne nukentėjusiojo pozicija, o nusikalstamą veiką padariusio asmens apsisprendimas pripažinti klydus, ir jo norėjimas siekti atleidimo. Teismo vertinimu, kaltinamosios susvyravimas pirmosios apklausos metu nurodant, kad ji stiklinę metė nesitaikydama į nukentėjusiąją, nematant ir nesidomint, kad ja į ką nors bus pataikyta, nelaikomas esminiu, ir nevertinamas, kaip nenuoseklūs parodymai, nes kaltinamoji iš esmės pripažino, kad dėl jos veiksmų nukentėjo kitas žmogus.

S. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, taip pat iš dalies atlygino padarytą žalą ir sutinka atlyginti likusią, teismo priteistą žalą. Teismo vertinimu, ji jauna, darbinga ir dirbanti moteris, todėl laiko, kad visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleidžia ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. Š. anksčiau teistas už tokį patį nusikaltimą, atsižvelgiama, kad praeitas nusikaltimas taip pat pasireiškė tuo, kad kaltinamasis tyčia žalojo kitą žmogų viešoje vietoje (5 t., 48-57 b.l.). Jis baustas administracine tvarka, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., 58-63 b.l.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą valstybinei ligonių kasai (3 t., 48 b.l., Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis).

Parenkant kaltinamajam bausmę atsižvelgiam, kad jis smurtavo prieš kitą žmogų suduodamas jam smūgį į gyvybiškai svarbų organą – galvą, suprato, kad neteisėtai elgiasi matant kitiems žmonėms. Tuo pačiu įvertinama, kad smūgis buvo tik vienas, be to, žodiniam konfliktui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo įžeidžiami žodžiai, tačiau teismas jų nevertina, kaip provokuojančio ar neteisėto (rizikingo) elgesio, dėl ko tai turėtų būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų vartojęs necenzūrinę leksiką, ar pirmas palietęs kaltinamąjį. Nors kaltinamasis tvirtina priešingai, nurodo, kad nukentėjusysis pirmas sugriebė jį iš priekio, tokių nukentėjusiojo veiksmų nenurodė nei vienas liudytojas, taip pat tą kategoriškai neigė nukentėjusysis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam parenkama vidutiniška laisvės apribojimo bausmė, kuri nors ir apsunkins kaltinamojo galimybes dirbti, tačiau dedant kaltinamojo pastangas gali būti suderinama su jo dirbamu darbu – tolimųjų reisų vairuotojo pareigomis.

Civiliniai ieškiniai ir bylinėjimosi išlaidos

Ž. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja iš S. Š. priteisti 2037,73 Eur turtinės žalos (1079,44 Eur gydymosi išlaidoms, vaistams, kurui – 458,29 Eur bei 500 Eur už būsimas procedūras randui lyginti), taip pat 5000 Eur neturtinės žalos, nes žala padaryta nusikaltimu, dėl patirto smurto tapo jautresnė, ją lydi dvasiniai išgyvenimai, pradėjo bijoti lankytis viešose vietose. Remiasi ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo praktika (2 t., 1-41 b.l.). Taip pat reikalauja atlyginti 1400 Eur už jos atstovavimą ikiteisminiame tyrime, ir 945 Eur už jos atstovavimą pirmos instancijos teisme (5 t., 183-184 b.l.).

D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 110 Eur turtinė žalos už suplėšytus drabužius (pateikė nuotraukas), bei 4000 Eur dėl neturtinės žalos, nes buvo užpultas ir tyčia sužalotas kaltinamojo, jam buvo sulaužyta nosis, patyrė daugybę nubrozdinimų veide ir visame kūne. Dėl šių sužalojimų patyrė skausmą, nepatogumus, ilgalaikį stresą, jaučia nepasitikėjimą savimi ir yra sugniuždytas. Atsirado baimė lankyti viešose vietose, negali gyventi visaverčio gyvenimo. Taip prašo atlyginti 490 Eur už advokato pagalbą ikiteisminiame tyrime ir 700 Eur už jo atstovavimą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (2 t., 139-149 b.l.).

Teismas atmeta civilinių atsakovų (kaltinamųjų) atstovo argumentus dėl turtinės žalos, nes atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad turtinė žala pateikta tik dėl patirtų išlaidų, o atstovo vardijamos prekės iš kvitų, nesusijusios su gydymu – pašalintos. Taip pat nepagrįsti jo argumentai dėl to, kad Ž. P. buvo suteikta daugiau odontologo paslaugų, nes šios išlaidos pagrįstos medikų pažymomis bei kvitais, o juos ginčijantis atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo suteiktos perdėtos paslaugos nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios atstovas pakankamai argumentuotai nurodė dėl būsimų, neišvengiamų paslaugų (gydymo lazeriu) nukentėjusiajai, teismų praktikoje tokios išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, jiems buvo teikiama medikų pagalba, jie patyrė skausmingą gydymą, Ž. P. buvo sudėtinga valgyti, D. P. dėl sulaužytos nosies – sunku kvėpuoti. Jie abu nukentėjo nuo tyčinių, agresyvių kaltinamųjų veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą kitų žmonių akyse, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (BPK 115 str., CK 6.250 str. 1 d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji nukentėjo nuo tyčinių, smurtinių kaltinamųjų veiksmų, tačiau A. Š. veika padaryta netiesiogine tyčia, S. Š. – tiesiogine tyčia. Jie abu sudavė po vieną smūgį, tačiau dėl jų nukentėjusieji patyrė itin skaudžius išgyvenimus, Ž. P. padarytas matomiausioje žmogui vietoje – veide, gydymas tęsiasi iki šiol. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad abu kaltinamieji jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nežymiai mažintinas atsižvelgiant, kad buvo padaryti nesunkūs nusikaltimai, taip pat nėra įrodymų, kad po įvykio nukentėjusiųjų fizinė ar psichinė sveikata būtų žymiai pašlijusi ar, kaip nurodyta ieškiniuose, jie negalėtų gyventi visaverčio gyvenimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Nukentėjusiųjų prašomos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos pateiktais kvitais. Įvertinus tai, kad jie buvo atstovaujami ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, kur buvo reiškiami argumentuoti civiliniai ieškiniai, renkami įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas teisme, advokatas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, šios bylinėjimosi išlaidos nelaikomos per didelėmis ir priteistinos iš kaltinamųjų, kaltų už savo padarytas nusikalstamas veikas prieš atskirus nukentėjusiuosius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 1, 5, 6 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Įpareigoti jį dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir per 2 (du) mėnesius atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui D. P., ir tęsti darbą, o jo netekus – per du mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Gyventojų užimtumo tarnyboje.

S. Š. vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant ją 1 (vieneriems) metams laiduotojo J. T., gimusios (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato, baudžiamąją bylą S. Š. nutraukti

S. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti turtinę žalą civilinei ieškovei Ž. P.

Kardomųjų priemonių neskirti.

Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį ir iš A. Š. priteisti 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) turtinė žalos ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos civiliniam ieškovui D. P.

Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį ir iš S. Š. priteisti 2037,73 Eur (du tūkstančius trisdešimt septynis eurus) turtinės žalos ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos civilinei ieškovei Ž. P. Įskaityti S. Š. įmokėtus 300 Eur, ir laikyti, kad ji 300 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei jau atlyginusi.

Iš A. Š. priteisti 1190 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų D. P., iš S. Š. priteisti 2345 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų Ž. P.

Civilinius procesus pagal (duomenys neskelbtini)ieškinį ir (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinį nutraukti, nes žala atlyginta.

2023-01-06 nutarimu paskirtą nuosavybės teisių apribojimą A. Š. (duomenys neskelbtini) banke, 2023-01-06 nutarimu paskirtą nuosavybės teisių apribojimą A. Š. jo automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2023-01-06 nutarimu paskirtą nuosavybės teisių apribojimą S. Š. jos sąskaitai AB (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas Augustinas Mitkus