Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2020-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-37-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
AN2-37-312/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04070-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-37-312/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-04070-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.1.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. I. (D. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria D. I. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos bylos aplinkybės

1. D. I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda. D. I. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d., 12.00 val., viešoje vietoje – namo bendro naudojimo koridoriuje (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, išnagrinėjęs D. I. skundą, jį atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu D. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. I. kaltę, vadovavosi tik E. S. S. ir jos giminaitės R. S. parodymais. Pastarosios parodymai nepagrįstai neįvertinti kritiškai, neatsižvelgta į giminystės ryšį tarp asmenų. E. S. S. ir R. S. susitarusios atėjo pas apeliantą, turėdamos tikslą jį išprovokuoti ir vėliau nepagrįstai apkaltinti, kas ir buvo padaryta. D. I. įvykio metu nebuvo išėjęs į laiptinę, jis stovėjo savo bute prie slenksčio, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Kiti kaimynai dėl įvykio aplinkybių apklausti nebuvo. Byloje nėra surinkta pakankamai D. I. kaltę pagrindžiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vertindamas tik kaltinančius asmenį įrodymus, o ne jų visumą. Taip pat apeliantas abejoja nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos nešališkumu, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną buvo surašytas abejotinas tarnybinis pranešimas dėl liudytojos R. S., todėl byla turėtų būti grąžinta tolimesniam tyrimui.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad E. S. S., būdama aukštojo išsilavinimo, turėjo suprasti, kad dėl žalos išieškojimo regreso tvarka ji turėtų kreiptis į draudimo bendrovę, o ne į kaimyną D. I.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė nereikšmingas bylai aplinkybes dėl į E. S. S. pašto dėžutę įmesto pranešimo, nėra jokių patikimų įrodymų, kad jį surašė ir įmetė D. I..

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo D. I. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

7. 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teisme gautas D. I. prašymas nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes tik taip galima nustatyti faktus, kurie nebuvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Kadangi, nagrinėjamu atveju, nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, taip pat nėra vertinami nauji įrodymai, vadovaujamasi administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nepripažįsta būtinu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suformulavo atskirą prašymą dėl žodinio proceso, tačiau teismui toks prašymas nėra privalomas, todėl jis nėra tenkinamas ir apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

10. Administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2019 m. liepos 24 d., 12.00 val., E. S. S. su savo giminaite R. S. paskambino į D. I. buto duris. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė apie tokio apsilankymo priežastis, t. y. išanalizavo faktines aplinkybes dėl D. I. buto užliejimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nesikartoja ir apie tai nepasisako. Apeliacinio skundo argumentai dėl E. S. S. išsilavinimo ir to, į ką ji turėjo kreiptis žalos atlyginimo dėl buto užliejimo klausimais, neturi jokios reikšmės D. I. kaltei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nustatyti, todėl dėl jų teismas taip pat nepasisako.

11. Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik vietose, laikomose viešomis. Nepaisant to, kad D. I., bendraudamas su atėjusiomis moterimis, nebuvo išėjęs iš savo buto, o stovėjo tarpduryje, tokia vieta, kai durys į bendrojo naudojimo patalpas yra plačiai atvertos, gali būti pripažinta viešąja vieta aptariamo administracinio nusižengimo kontekste.

12. D. I. yra nubaustas už tai, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius. Kokie tai buvo necenzūriniai žodžiai, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime nenurodyta, jų nekonkretizavo ir pirmosios instancijos teismas. Ši aplinkybe nagrinėjamoje byloje yra itin svarbi, nes dėl to, kokie necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti, asmenų parodymai nesutampa. Pareiškime policijai E. S. S. tikslių žodžių neužfiksavo, tiesiog nurodė, kad D. I. ją „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais. Pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad buvo išgąsdinta ir įžeista, kadangi D. I., atidaręs buto duris, tris ar keturis kartus pasakė konkretų necenzūrinį žodį, daugiau nieko nesakęs uždarė duris, E. S. S. jam nieko pasakyti nespėjo. Byloje esančiame 2019 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su R. S., kuri nurodė kitokius necenzūrinius žodžius, kuriais, jos teigimu, E. S. S. buvo iškeikta kaimyno. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokios apklausos tvarkos (mobiliuoju telefonu) ANK nenumato, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas šiuo tarnybiniu pranešimu vadovaujasi, siekdamas nustatyti liudytojos R. S. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų patikimumą. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja R. S. patvirtino, kad E. S. S. nieko D. I. pasakyti nespėjo, pastarasis taip pat nieko daugiau nepasakė, tik keikėsi necenzūriniais žodžiais. Konkretizuodama, kokie tai buvo žodžiai, R. S. nurodė juos kitokius nei užfiksuoti tarnybiniame pranešime, taip pat skirtingus nei nurodė E. S. S.. D. I. viso proceso metu kategoriškai neigė vartojęs necenzūrinius žodžius, nurodė, kad jo pokalbis su atėjusiomis moterimis truko kelias minutes, jis joms pasakė, kad nereikštų jam pretenzijų, o dėl butų užliejimo aiškintųsi su avarine tarnyba. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad visų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai dėl pokalbio turinio skiriasi, liudytojos E. S. S. ir R. S. parodymai dėl pasakytų necenzūrinių žodžių yra prieštaringi, taip pat ir nenuoseklūs, be to, šie asmenys tarpusavyje yra susiję (giminystės ir draugystės ryšiais), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad D. I. 2019 m. liepos 24 d., 12.00 val., viešoje vietoje – namo bendro naudojimo koridoriuje (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat, kokie tai galėjo būti žodžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelogiška, kad D. I., vos atidaręs duris, niekam nieko nepasakius, tiesiog išsakė necenzūrinius žodžius ir uždarė duris.

13. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jeigu D. I. ir būtų išsakęs necenzūrinius žodžius, nėra jokio pagrindo išvadai apie jo siekį tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimti. Tiek liudytojos, tiek apeliantas patvirtino, kad bendrajame namo koridoriuje įvykio metu daugiau nieko be jų nebuvo, todėl apklausti kitus kaimynus, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra tikslinga. Nėra jokių duomenų apie D. I. sukeltą triukšmą, agresyvius veiksmus, siekį atkreipti pašalinių dėmesį ar pan. Tarp asmenų pokalbis vyko konkrečiu buto užliejimo klausimu, visi pripažįsta, kad jis buvo labai trumpas, todėl visa tai, kas buvo išsakyta šio pokalbio metu, neperžengė privataus konflikto ribų.

14. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, negali daryti pagrįstos išvados, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. I. išsakė necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai (žr. Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. I. (D. I.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, D. I. (D. I.) pradėtą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė