Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-27 · Byla Nr. ATP-342-337/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1417-229/2012Nutarimas · 2012-05-24Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-342-337/2012Nutartis · 2012-07-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
ATP-342-337/2012
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01110-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-342-337/2012Proceso Nr. 4-08-3-01110-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 45;79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. T. ir J. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu M. T. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. – 1500 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 1 d. – 2500 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su automobilio BMW 120d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. T. , konfiskavimu, o vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės - automobilio BMW 120d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. T. , konfiskavimu.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2012-03-31 00.08 val. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14, 132, 133, 231 p. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį BMW 120d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. T. , nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiavusio automobilio Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiam sustojus į jį atsitrenkė. eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai bei nežymiai sutrikdyta automobilio Opel Tigra vairuotojos sveikata. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas konstatavo, jog M. T. kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, ekspertizės aktu Nr. ES 486/12 (05), iš kurio matyti, kad V. S. sveikata sutrikdyta nežymiai, G. N. , J. N. , M. T. , D. B. , V. S. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonės ir įvykio vietos apžiūros protokolais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, bei kita byloje esančia medžiaga.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. T. prašo skundžiamą nutarimą dalyje dėl pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas pripažinus padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Atsakomybė atsiranda tuo atveju, jei asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos, o jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, buvo ten ir kai atvažiavo policijos pareigūnai. Tik išsigandęs atsakomybės, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonę, paprašė pusbrolio J. N. , kad jis prisiimtų atsakomybę už sukeltą eismo įvykį. Teismas nepagrįstai paskyrė transporto priemonės konfiskavimą. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jo dėdei J. T. . Jis su J. N. juo tik kartais važinėja, nes dėdė jam automobilio neduotų, kadangi jis neturi teisių vairuoti transporto priemones. Automobilį iš dėdės J. T. buvo paėmęs J. N. , o jis jį vairavo be J. T. žinios. J. T. dėl kojos sužalojimo turi negalią ir jam automobilis yra būtinas kaip susisiekimo priemonė nuvykti pas gydytojus, į parduotuvę. Atsižvelgus į J. T. turtinę padėtį – pragyvena iš invalidumo pensijos, įsigyti kitą automobilį jis neturės galimybės.

Apeliaciniu skundu J. T. prašo skundžiamą nutarimą dalyje dėl M. T. pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant M. T. papildomos nuobaudos – turto konfiskavimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskavo jam nuosavybės teise priklausanti automobilį. M. T. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, buvo ten ir kai atvažiavo policijos pareigūnai, tik kaip autoįvykio kaltininkas už jį prisistatė kitas asmuo – J. N. . Automobilį davė pasinaudoti J. N. , kuris turi teisę vairuoti transporto priemones. M. T. ir J. N. dažnai iš jo pasiima šį automobilį, tačiau jį vairuoja J. N. , nes M. T. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilį M. T. vairavo be jo žinios, todėl automobilis konfiskuotas nepagrįstai. Nurodo, kad apie teismo posėdį pirmosios instancijos teismas jo neinformavo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas alternatyvią nuobaudą, t.y. turo konfiskavimą privalėjo atsižvelgti į tai, kad dėl kojos sužalojimo turi negalią ir jam automobilis yra būtinas kaip susisiekimo priemonė, tiek nuvykti pas gydytojus tiek į parduotuvę, įsigyti kitą automobilį neturės galimybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu M. T. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Ginčo, kad M. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., nėra, tačiau M. T. teigia, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos inkriminuotas nepagrįstai, nes atvykus policijos pareigūnams jis buvo įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, jog M. T. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, veikos kvalifikuotos tinkamai.

KET 231 punktas numato kiekvieno su eismo įvykiu susijusio vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigas. Šių KET reikalavimų M. T. neįvykdė, tai yra suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta V. S. sveikata, atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o G. N. . M. T. tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės ir tai patvirtina pats M. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydamas, kad bijodamas atsakomybės paprašė pusbrolio prisiimti kaltę. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga. Jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai nepagrįstai nurodė, kad eismo įvykį sukėlė kitas asmuo, t.y. J. N. . Tai, kad M. T. atvykus policijos pareigūnams buvo įvykio vietoje, šiuo atveju neįtakoja M. T. pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi dėl M. T. veiksmų policijos pareigūnai negalėjo nustatyti su eismo įvykiu susijusio vairuotojo. Teismui nekyla abejonių, jog apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad iš eismo įvykio vietos M. T. pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus, todėl tokius M. T. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo pagal ATPK 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniuose skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį. M. T. galutinė subendrinta administracinė nuobauda buvo parinkta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pažeidimo pobūdį, M. T. atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes, jam pagrįstai parinkta griežčiausia alternatyvi administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, kurios pakeisti nėra jokio pagrindo.

J. T. nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybes, kad jis automobilį davė pasinaudoti J. N. ir M. T. nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybės, kad iš J. T. automobilį buvo paėmęs J. N. , o jis iš J. N. automobilį paėmė be jo žinios, paneigiamos byloje esančiais įrodymais. Pats M. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad automobiliu naudojasi jis ir pusbrolis J. N. , tačiau paskutiniu metu automobiliu naudojosi jis, važiavo pas save į kaimą, kur gyvena, važinėjo po miestą (b. l. 63–65). Byloje įrodyta, kad eismo įvykio metu būtent M. T. buvo realus minėto automobilio valdytojas, važinėjo šiuo automobiliu, o automobilio savininkas J. T. nesiėmė visų priemonių, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Dėl šios priežasties J. T. priklausanti transporto priemonė pagrįstai buvo konfiskuota.

Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, J. T. gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto naudotojo M. T. atlyginti žalą.

Nors J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad apie teismo posėdį pirmosios instancijos teismas jo neinformavo, tačiau tai prieštarauja byloje esančiam pranešimui, kuris patvirtina, kad šaukimą J. T. gavo 2012-05-22 asmeniškai (b.l. 48).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. T. ir J. T. apeliacinių skundų netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas