Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Šakių VTAS) ieškinį atsakovei L. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje esant R. M., institucija, teikiančia išvadą byloje, esant Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė B. G. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. 2017 m. rugsėjo 25 d. teisme gautas institucijos, teikiančios išvadą byloje, prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui, procesinius sprendimus priimti vadovaujantis 2017 m. liepos 3 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino, į tai, kad atsakovės ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo teisme gautas 2017 m. birželio 1 d., tai yra iki 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 įsigaliojimo, atsakovei įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose pateikti būsimo vaiko globėjo duomenys ir gyvenamoji vieta, byloje vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo klausimai spręstini vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniais, galiojusiais iki 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 įsigaliojimo.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K. tėvystė nėra nustatyta (b. l. 6). 2017 m. kovo 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Šakių VTAS pranešė, jog (duomenys neskelbtini) L. K. gimdyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas atvyko iš neaiškios gyvenamosios vietos, turėdama utelių, teigdama, kad paskutiniu metu gyveno laikiname būste pas draugo draugą ir su draugu ieškosi, kur galės gyventi iki gimdymo ir su gimusiu naujagimiu, bei prašė informuoti apie tolimesnius sprendimus naujagimio atžvilgiu (b. l. 51-52). Iš 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašto matyti, kad E. N., kuris save laiko D. K. tėvu, 2017 m. kovo 6 d. iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos, Akušerijos skyriaus, bandė išsinešti D. K., tačiau jis buvo sustabdytas akušerės, kadangi sprendimą dėl naujagimio D. K. išleidimo iš ligoninės turėjo priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šakių VTAS ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nes vaiko tėvai neturi pastovios gyvenamosios vietos (b. l. 53). Neleidus E. N. išsinešti naujagimio, jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, spyrė į duris, trenkė kumščiu L. K. į skruostą, mėtė po ranka pakliuvusius daiktus (b. l. 53). Dėl minėtų E. N. veiksmų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliaklnio policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (b. l. 57). Iš 2017 m. kovo 8 d. Šakių VTAS atvejo peržiūros protokolo ir L. K. sutikimo matyti, kad buvo nutarta D. K. steigti laikinąją globą, o L. K. sutiko būti apgyvendinta Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko namuose. 2017 m. kovo 10 d. L. K. su D. K. atvyko į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko namus (b. l. 60). 2017 m. kovo 10 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ į VšĮ Vilniau universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Naujagimių skyrių atvežtas L. K. vyriškos lyties naujagimis, kurį ji paliko Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ (b. l. 50). Prie vaiko taip pat buvo paliktas raštelis, kuriame nurodoma, jog L. K. atsisako savo vaiko (b. l. 50, 60). 2017 m. kovo 20 d. R. M. Šakių VTAS pateikė prašymą „Dėl paskyrimo D. K. laikinąja globėja“, kuriuo prašė ją paskirti be tėvų globos likusio D. K. laikinąja globėja (b. l. 45). 2017 m. kovo 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinio arba juridinio asmens tinkamumo skirti vaiko globėju (rūpintoju)“ pripažino R. M. tinkamu asmeniu skirti D. K. globėja (b. l. 46). 2017 m. kovo 21 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K., kuris liko be tėvų globos, nustatė laikinąją globą nuo 2017 m. kovo 21 d., jo globėja paskirdamas R. M., nustatė D. K. globos vietą ir pavedė savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui vaiko globos išmoką skirti nuo 2017 m. kovo 21 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesirūpino savo sūnumi D. K., paliko jį Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko namuose (b. l. 50), prie vaiko palikdama raštelį, kuriame nurodė, jog ji atsisako savo vaiko. Motinos pareigų nevykdymą patvirtina: 2017 m. balandžio 26 d. vaiko laikinosios globos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovė pati paliko savo sūnų D. K., juo nesidomi, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nepriima jai siūlomos pagalbos, neturi socialinių įgūdžių; 2017 m. gegužės 29 d. vaiko laikinosios globos peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovė vaiko laikinosios globos peržiūroje nedalyvavo, jos buvimo vieta Šakių VTAS nėra žinoma, ji nesidomėjo savo vaiku, jo neišlaiko; 2017 m. gegužės 9 d. globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog D. K. su tėvais nebendrauja. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pakankamai duomenų, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti mažametj sūnų D., piktnaudžiauja motinos valdžia, visiškai nesirūpina vaiku, visiškai nedalyvauja vaiko auklėjime, neužtikrina jam tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, neišlaiko jo materialiai ir nėra duomenų, kad padėtis negalėtų pasikeisti ateityje (b. l. 72-74).

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiui sūnui, nevykdo savo prigimtinės pareigos juo rūpintis, atsakovės ryšiai su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkę, atsakovė nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo sūnaus atžvilgiu, atsakovės elgesys sūnaus atžvilgiu nesikeičia, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytus faktus bei atsižvelgęs į atsakovės elgesį, į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, teismas mano, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei jos nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu atitinka vaiko interesus ir užtikrina jo apsaugą nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros, todėl siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, taikytinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, kuriame teismo prašoma D. K. globėja paskirti R. M. ir nustatyti D. K. gyvenamąją vietą jo globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. R. M. savo sutikimą būti paskirta D. K. globėja išreiškė ir pateiktame atsiliepime (b. l. 69). Prašymų iš kitų asmenų, norinčių rūpintis atsakovės nepilnamečiu sūnumi D. K., ieškovas nėra gavęs. R. M. 2017 m. kovo 21 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 21 d. paskirta D. K. laikinąją globėja. Pažymėtina, kad R. M. iki šiol tinkamai atlieka savo kaip laikinosios globėjos pareigas, rūpinasi globotinio ugdymu ir auklėjimu (b. l. 13-16). UAB „Medgintras“ 2016 m. lapkričio 24 d. išduoti medicininiai pažymėjimai, patvirtina, kad R. M. ir jos sutuoktinis R. M. gali būti paskirti globėjais (b. l. 29-30). Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad R. M. ir R. M. neteisti (b. l. 23-24), administracine tvarka nebausti (b. l. 40-41), dirbantys ir gaunantys pastovias pajamas (b. l. 18-20, 25-26), turintys nekilnojamo turto (b. l. 21). Iš VšĮ „Darnūs namai“ 2016 m. birželio 10 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. ir R. M. yra tinkami asmenys įsivaikinti vieną, bet kurios lyties nuo 3 mėn. iki 1,5 m. amžiaus, sveiką ar turintį nedidelių ir išgydomų sveikatos sutrikimų, vaiką (b. l. 32-39). R. M. neprieštarauja, kad D. K. gyventų jo šeimoje, o jo sutuoktinė R. M. būtų paskirta D. K. globėja (b. l. 43). R. M. įvertinta kaip tinkanti rūpintis nepilnamečiu atsakovės sūnumi (b. l. 46). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus dokumentus, R. M. skirtina D. K. globėja ir D. K. gyvenamoji vieta nustatytina R. M. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis D. K. neturi nekilnojamo turto ir kilnojamų daiktų (b. l. 9), kuriems būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl turto administratorius neskirtinas.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nedirba, yra registruota darbo biržoje (b. l. 62-63), tačiau sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo sūnų vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos sūnaus poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovė yra darbinga, būdama rūpestinga mama, turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį bei imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovė dirbti negali byloje nėra, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur iki sūnaus D. K. pilnametystės. Nepilnamečiui vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jo globėja R. M.. Priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tenkinant ieškinį iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas pagal įstatymą yra atleistas. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina: 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią ir su tuo susijusius kitus reikalavimus – nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 28,80 Eur žyminis mokestis už išlaikymo vaikui priteisimą (priteistino išlaikymo žyminio mokesčio skaičiuotė yra tokia: 12 x 80 = 960 Eur x 3 % = 28,80 Eur), iš viso – 69,80 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija), CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 9,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Nustatyti D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą jo globėja paskiriant R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jo globėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiui vaikui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2017 m. birželio 1 d., po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,91 Eur (devynis eurus devyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 69,80 Eur (šešiasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt centų) žyminio mokesčio, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.