Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovui A. N., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Vančienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl nuomininko pripažinimo šeimos nariu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2012 11 26 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl nuomininko pripažinimo šeimos nariu (b.l. 2-3). Ieškovas prašo pripažinti jį V. N./, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėtis V. N., jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kol buvo močiutė gyva tame bute gyveno močiutė, tėtis su mama ir jis su broliu. Nuo 2007 metų buvo sudaryta sutartis su miškų urėdija, 2011 metais sudaryta nuomos sutartis su UAB „Jurbarko komunalininkas“. Po tos sutarties pasirašymo ir močiutės mirties pradėjo remontą, kuris iki šiol nebaigtas, pakeitė langus ir duris. Mama ir brolis gyvena pas savo mamą, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iki tėčio mirties jis mokėjo už butą sąskaitas, dabar mama. Apie tėvo mirtį iš karto informavo savivaldybės administraciją. Jis vasarą parūpino malkomis, savaitgaliai prineša, kaimynas G. pakuria pečių.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu ieškovas įrodys, kad gyveno (duomenys neskelbtini) jie ieškiniui neprieštaraus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-08-06 ieškovas ir jo motina kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties perrašymo (b.l. 29), 2012-09-07 Jurbarko rajono savivaldybės administracija informavo ieškovą, kad sudaryti su juo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo (b.l. 5), ieškovas A. N. yra sūnus L. N. ir V. N.(b.l. 6, 36), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 7; 35), 1984-11-16 Jurbarko miesto GŽD tarybos vykdomojo komitete orderiu V. N. ir jo motinai E. N. leista apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 37), 2007-12-31 VĮ Jurbarko miškų urėdija sudarė gyvenamųjų patalpų sutartį su V. N. (b.l. 27), 2011-04-12 Jurbarko rajono savivaldybės administracija sudarė savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį su V. N. (b.l. 13-16), dėl gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) nuomos, kurios nuosavybės teise priklauso Jurbarko rajono savivaldybei (b.l. 17-18), V. N. už šių patalpų nuomą skolingas nebuvo (b .l. 19), 2011-04-12 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Jurbarko komunalininkas“ buvo įpareigotas sudaryti nuomos sutartį su V. N. dėl buto (duomenys neskelbtini) (b.l. 28), ieškovo šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) sudaro L. N. ir V. N. (b.l. 34), ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 39), adresu (duomenys neskelbtini) niekas šiuo metu gyvenamosios vietos nedeklaravęs (b.l. 40), iki mirties šiuo adresu buvo deklaruoti V. N. ir E. N. (b.l. 42, 43).

Liudytoja L. N. nurodė, kad V. N. buvo jos vyras, mirė (duomenys neskelbtini), ieškovas yra jos sūnus. (duomenys neskelbtini) gatvėje bute vyko remontas, todėl ji gyveno pas mamą. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno visi: ji, vyras, abu vaikai ir dar vyro mama. Iki sutarties sudarymo 2007 metais irgi ten gyveno. Kai sutartį darė nieks jiems nepasiūlė, kad būtų visi šeimos nariai įrašyti, jiems nepasirodė tai svarbu, juk buvo viena šeima. Su vyru santykiai buvo normalūs. Remontą darė šeimos lėšomis, durys kainavo apie 2000 Lt, langai 4 po 600 Lt, dar krosnį remontavo. Po vyro mirties ji sumokėjo mokesčius ir su sūnum buvo nuėję į savivaldybę.

Liudytojas J.G. nurodė, kad jis yra ieškovo kaimynas, pažinojo visą jų šeimą. Remontą po motinos mirties pradėjo V. N. su ieškovu, duris, langus keitė, jis padėjo išnešti, pečių statė, dabar butu rūpinasi A. N.

Lietuvos Respublikos CK 6.602 str. 2 d. nurodyta, kad mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją. Pagal CK 6.588 str. 1 d. nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų nepilnamečiai vaikai. Pagal CK 6.588 str. 2 d. pilnamečiai vaikai priskiriami prie šeimos narių jei su nuomininku turi bendrą ūkį.

V. N., miręs (duomenys neskelbtini) (b.l.7), mirties momentu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio Jurbarko rajono savivaldybei, nuomininkas pagal 2011 04 12 sutartį (b.l. 13-18). Abi šalys pripažįsta (Lietuvos Respublikos CPK 187str., 182str. 5p.), kad V. N. ir L. N. nebuvo išsituokę, jie užaugino du vaikus A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Abi šalys taip pat pripažįsta, kad iki 2010 07 30 butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė VĮ Jurbarko miškų urėdijai, o buto nuomininkais anksčiau yra buvę V. N. tėvai (b.l. 26, 8). 2007 12 31 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta tarp VĮ Jurbarko miškų urėdijos ir V. N., sutarties 3 punkte yra aptartos šeimos narių teisės ir pareigos (b.l. 27).

Ieškovas A. N., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės jis sulaukė 2012 03 19, ir tėvo mirties momentu (duomenys neskelbtini) buvo pilnametis (18 metų ir 2 mėn.), tačiau 2007 12 31, sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tarp VĮ Jurbarko miškų urėdijos ir V.N. ir 2011 04 12 sudarant savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį, A. N. turėjo nuomininko V. N.nepilnamečio šeimos nario statusą. Šalys neginčija nuomos sutarčių ir teismas jų nekvestionuoja. Kaip nepilnametis nuomininko vaikas A. N. turėjo pilną teisę gyventi nuomojamame bute (Lietuvos Respublikos CK 6.588str. 1d.).

Šioje byloje keliami teisės klausimai dėl civilinių įstatymų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomą ir artimojo giminaičio, išlaikytinio teisinį statusą, aiškinimo ir taikymo (CK6. 588 str. 2d., 4d., 5d., 3.135str., 3.132str. 1d.). Pripažinimo nuomininko šeimos nariu tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos CK 6. 588 straipsnyje. Tik nustatęs visas faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176str. 1d. teismas vertina nustatytas aplinkybes byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. N. buvo A. N. tėvas, su kuriuo jis gyveno nuo gimimo, nuomos sutarties sudarymo momentu A. N. buvo nepilnametis ir turėjo teisę gyventi tėvo nuomojamame bute, iki 2012 metų vasaros, tai yra ir tėvo mirties momentu, siekė vidurinio išsilavinimo, savarankiškų pajamų neturėjo, vadinasi buvo pilnai išlaikomas savo tėvų, liudytojų teigimu A. N. kaip šeimos narys prisidėjo prie buto remonto savo darbu, o po V. N. mirties rūpinasi buto išlaikymu. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. N. buvo V. N. išlaikomas, vedė su juo bendrą ūkį, tai yra buvo V. N. šeimos narys. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik vienas iš kriterijų, nustatant asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos CK 2.14str., 2.16str., 2.17str.). V. N. ir A. N. deklaruotos gyvenamosios vietos skyrėsi, tačiau remtis šiuo vardikliu, nustatant šeimos ryšius, kai abu vaiko tėvai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas skirtingose vietose, tačiau yra susituokę ir tvirtina bendrą gyvenimą, šioje byloje būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga (Lietuvos Respublikos CK 1.5str.). Atsakovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas (Lietuvos Respublikos CPK 178str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) V.N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.