Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui A. S., jo įgaliotam atstovui advokatui A. G., kaltinamajam I. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Ž. R.,

kurioje A. S. kaltina I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvį, LR pilietį, UAB „I“ direktorių, ūkininkaujantį, nevedusį, neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2017-05-29, apie 21.40 val., A. S. namuose, adresu: Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), dėl prieš tai tarp A. S. ir I. S. įvykusio žodinio konflikto, trenkė kumščiu vieną kartą A. S. į veido kairiąją pusę, taip sukeldamas A. S. fizinį skausmą, ko pasekoje A. S. kairės akies smilkinio srityje susidarė gumbas.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2017-05-29 vakare su draugu nuėjo pas kaimyną A. S. pasiaiškinti dėl prieš tai vykusių žodinių įžeidinėjimų ir grasinimų. Nukentėjusysis buvo neblaivus ir agresyvus, puolė ant jo, ėmė mosikuotis rankomis. Gindamasis trenkė vieną kartą į veidą. Įvykio metu buvo blaivus. Atsiprašo nukentėjusiojo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Prieš posėdį savo noru atlygino nukentėjusiajam 100 eurų žalą. Mano, jog tai pakankama suma. Prašomos priteisti kaltinamojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti per didelės. Ūkininkauja, turi įmonę, kurioje dirba 10 darbuotojų, ūkyje dirba trys darbuotojai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo A. S. parodymai, liudytojos parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. S., parodė, kad apie 21.30 val. pas jį į namus atėjo kaltinamasis su draugu. Terasoje tarpusavyje apsižodžiavo. Liepė eiti iš kiemo. Kaltinamasis trenkė jam. Kaltinamojo draugas traukė I. S. nuo jo. Tada kaltinamasis apsisuko ir išėjo. Jokio konflikto tarp jų prieš dvi savaites nėra buvę. Su kaltinamuoju prieš tai nebendravo, jam negrasino, neskambino. Prašo kaltinamąjį nubausti ir tenkinti civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio 2-3 dienas buvo nedarbingas, dėl sužaloto veido turėjo nepatogumų bendraujant su klientais, negalėjo sudalyvauti konkurse, jautėsi įžeistas. Turėjo pirkti vaistus. Dirba savo įmonėje UAB „S“, taip pat dirba ir tėvo įmonėje. Policijos pareigūnai nuvežė į priėmimą, kur jam peršvietė galvą. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Buvo ištinusi akis, iššokęs didelis guzas. Guzas laikėsi iki savaitės. Kai jam trenkė, pajuto fizinį skausmą, skaudėjo smilkinį. Kraujosrūvos laikėsi apie dvi savaites. Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė, taip jam patarė priėmime, nes yra pirminė gydytojų išvada.

Liudytoja J. S. parodė, kad tos dienos ryte kaltinamasis automobiliu žvyrkeliu pralėkė pro ją dideliu greičiu, buvo avarinė situacija, vos nekliudė jos automobilio. Vakare vyras papriekaištavo kaltinamajam, jog neatsargiai važinėja. Vakare išgirdo beldimą į duris, vyras atidarė duris, ji nusileido paskui. I. S. su draugu buvo prie terasos. I. S. ėmė gąsdinti susidorojimais, liepė nenurodinėti kaip gyventi. Vyras prašė išeiti iš kiemo, tuo metu I. S. trenkė jam į veidą. Vyras iškvietė policiją. I. S. draugas sudrausmino kaltinamąjį, jie apsisuko ir išėjo. Vyrui iš karto išdygo gumbas. Atvyko policija, surašė protokolą, vyrą nuvežė į ligoninę, ten jį apžiūrėjo medikai ir paleido, siūlė nedarbingumą, jei pasidarytų bloga. Vyrui buvo tik didelė mėlynė, ištinusi akis. Sumušimą vyrui gydė pati. Specialių vaistų gydymui nepirko. Kitą dieną po įvykio turėjo įvykti konkursas, vyras ten nenuvyko. Buvo suplanuota daugiau susitikimų, dėl vyro išvaizdos susitikimai neįvyko.

Laiduoju prašomas pripažinti J. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Santykiai su sūnumi artimi, pastoviai bendrauja ne tik darbo dienomis bet ir savaitgaliais. Dirba sūnaus įmonėje. Blogai vertina sūnaus elgesį. Pažįsta nukentėjusįjį. Sūnus reaguoja į jo pastabas. Sutinka, kad sūnus I. S. būtų atiduotas jo laidavimui. Sugebės kontroliuoti sūnų.

Iš 2017-06-07 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal A. S. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b.l. 4-7).

Iš 2017-05-29 protokolo - pareiškimo matyti, kad A. S. prašo nubausti I. S. už tai, kad 2017-05-29, apie 21.45 val., kilusio žodinio konflikto metu kieme prie laiptų vieną kartą trenkė jam į kairę veido pusę, po smūgio pajuto didelį skausmą, ant veido iškilo gumbas (b.l. 9-11).

Iš 2017-05-29 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrint A. S., matyti, kad kairėje galvos pusėje, tarp kairės akies ir kairiojo smilkinio yra apie 4,5 cm dydžio gumbas, jokių kraujosruvų ar nubrozdinimų ant veido nepastebėta. Daugiau ant A. S. kūno jokių sužalojimų nepastebėta. Visa tai užfiksuota foto aparatu (b.l. 13-24).

Iš Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad A. S. 2017-05-30, apie 00.15 – 00.30 val. buvo apžiūrėtas Rokiškio poliklinikoje gydytojo ortopedo traumatologo (b.l. 37)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo I. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. trenkė kumščiu vieną kartą A. S. į veido kairiąją pusę, taip sukeldamas A. S. fizinį skausmą. Kaltinime buvo nurodyta, kad I. S. tokiais savo veiksmais sutrikdė A. S. sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo į medikus nesikreipė. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Veikos kvalifikavimui įtakos tai nedaro.

Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino neturtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas paprašė nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojui - tėvui J. S..

Teismo posėdžio metu apklaustas J. S. sutiko būti sūnaus laiduotoju, nurodė, kad su sūnumi palaiko glaudžius santykius, su juo dažnai bendrauja. Nukentėjusiojo atstovas advokatas neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą - kaltinamasis I. S. kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 1 d.), anksčiau teismo neteistas, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruotas, priklausomybių įskaitoje neįrašytas, ūkininkauja, dirba, Rokiškio kaimiškoji seniūnija dėl netinkamo jo elgesio nėra gavusi rašytinių ar žodinių skundų (b.l. 56, 66, 67, 70-80), konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti I. S. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, dirba, Rokiškio kaimiškoji seniūnija dėl netinkamo jo elgesio nėra gavusi rašytinių ar žodinių skundų (b. l. 98-103), tiek kaltinamasis I. S., tiek J. S. nurodė, kad juos sieja artimi giminiški santykiai, todėl tikėtina, kad ateityje J. S., kaip I. S. tėvas, gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui. Teismo nuomone, J. S. gali būti kaltinamojo laiduotoju.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog I. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1, 2, 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo J. S. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla I. S. atžvilgiu nutrauktina.

Nukentėjusis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog kaltinamojo I. S. smurtinių veiksmų pasekoje nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo sukelti emociniai pergyvenimai ir nepatogumai, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bet ir susiformavusią teismų praktiką.

A. S. dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nes kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo žmonos akivaizdoje, po įvykio dėl savo išvaizdos turėjo nepatogumų bendraujant su kitais asmenimis. Atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam padaryta nebuvo, teismas sprendžia, kad pareikštas ieškinys yra aiškiai per didelis ir jį mažina, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose iki 300 eurų. Kadangi kaltinamasis I. S. dalį žalos atlygino – sumokėjo 100 eurų, priteistina likusi neasumokėta neturtinės žalos dalis - 200 eurų suma.

Nukentėjusysis A. S. teisinei advokato pagalbai apmokėti turėjo 600 eurų (b.l. 84, 104). Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurios atsižvelgus į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (BPK 105 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant jį laiduotojo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Rokiškio r.,(duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti A. S. iš I. S. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. S. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir A. S. iš I. S. priteisti 600 eurų joms atlyginti.

Išieškoti iš I. S. 12,81 eurų teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas (BPK 105 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.