Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-555-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
2S-555-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10780-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-555-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10780-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; (S) 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundas dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., J. T., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja „Swedbank“, AB pateikė skundą dėl 2016-12-27 antstolės B. P. patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus Nr. S-51685 dalyje, kuriuo pareiškėjai uždrausta priimti prievolių, kylančių iš 2014-12-18 kredito sutarties Nr. 14-096173-FA, įvykdymą iš skolininkės J. T. pinigais ar kitu turtu. Nurodė, kad nesutinka su minėto patvarkymo dalimi, kurioje pareiškėjai uždrausta priimti prievolių, kylančių iš 2014-12-18 Kredito sutarties Nr. 14-096173-FA, įvykdymą iš skolininkės J. T. pinigais ar kitu turtu, kadangi tai pažeidžia pareiškėjos, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 str. 2 d. 3 p., taip pažeisdama pareiškėjos kaip hipotekos kreditorės, nedalyvaujančios skolos išieškojimo procese teisėtus interesus. Antstolė hipotekos kreditorę „Swedbank“, AB laikė skolininkės J. T. skolininke. Skolininkė J. T. savo prievolę hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB gali vykdyti atlikdama ir grynųjų pinigų pervedimą iš kito banko, ar kitos kredito institucijos, todėl pareiškėja, net ir norėdama nepriimti hipoteka užtikrintos prievolės vykdymo, neturėtų kam grąžinti gautų piniginių lėšų. Be to, vykdant antstolės patvarkymą, taip pat būtų suteiktas realus pagrindas teisiniams ginčams tarp J. T. ir pareiškėjos.Antstolė B. P. 2017-03-06 patvarkymu Nr. S-71260 atsisakė tenkinti pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą. Nurodė, jog vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0171/16/04735 ir Nr. 0171/16/03734, kuriose skolininkė yra J. T.. Vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-10-31 skolininkės J. T. sąskaitoms buvo taikomi apribojimai, skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei, o turimų įsiskolinimų skolininkė nemoka, todėl antstolei areštavus jai priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant jomis naudotis ir atlikti kitus mokėjimus kitiems asmenims, 2016-12-27 buvo priimtas skundžiamas patvarkymas. Pareiškėja nepagrįstai tapatina turto, iš kurio turi būti išieškoma, eiliškumą, su atsiskaitymo pagal reikalavimus eiliškumu. CK 6.930¹ straipsnis apibrėžia skolininko, bet ne antstolio, pareigas. Be to, šiuo straipsniu skolininkas gali nesivadovauti, kai turi pakankamai lėšų atsiskaityti pagal visus reikalavimus. Jei piniginių lėšų nepakanka, taikomos šio straipsnio normos, t. y. pirmiausiai atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ir 5 eile atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolė, patikrinusi skolininkės turtinę padėtį ir laikydamasi CPK 664 str. reikalavimų, ėmėsi visų galimų priemonių išieškodama skolą iš skolininkės piniginių lėšų, jas areštuodama ir uždrausdama skolininkei J. T. perleisti savo turtą, taip pat ir pinigines lėšas, bei vykdyti prievoles, atliekant bet kokius mokėjimus bet kokiems asmenims, įskaitant ir „Swedbank“, AB, išskyrus mokėjimus pagal vykdomuosius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą dėl antstolės B. P. veiksmų ir panaikino antstolės 2016-12-27 patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus Nr. S-51685 dalį, kuria uždrausta „Swedbank“, AB priimti prievolių, kylančių iš 2014-12-18 kredito sutarties Nr. 14-096173-FA, įvykdymą iš skolininkės J. T. pinigais ar kitu turtu.Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad CPK 624 str. 2 d. 3 p. nenumatytas draudimas kitiems asmenims priimti prievolių įvykdymą iš skolininko, todėl antstolės veiksmus vertino kaip veikimą ultra vires.Teismas sprendė, kad skundžiamame patvarkyme nustatytas išieškojime nedalyvaujančiam kitam skolininkės kreditoriui draudimas priimti iš skolininkės prievolės įvykdymą laikytinas kaip neatitinkantis ir civilinio proceso principų, teisingumo, protingumo, civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo ir proporcingumo reikalavimų. Skundžiamu patvarkymu vieno kreditoriaus turtiniam interesui gauti savo reikalavimo patenkinimą be teisėto pagrindo suteikiamas prioritetas, nesprendžiant iš esmės ir neįvertinant skolininkės veiksmų atitikties jai įstatyme nustatytiems įpareigojimams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde antstolė B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolis, vadovaudamasis CPK 624 str. 2 d. 3 p., turi teisę uždrausti kitiems asmenims vykdyti piniginę prievolę kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, nuo 2017-12-27 bet kokie skolininkės atlikti, dabar bei ateityje atliekami piniginiai atsiskaitymai negalėjo ir negali būti atlikti bei laikomi negaliojančiais, išskyrus atsiskaitymus su išieškotojais pagal vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė neturi antstolei žinomo likvidaus turto ar lėšų iš kurio galėtų patenkinti visų kreditorių reikalavimus, jis privalo iš pradžių atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus piniginiams reikalavimams patenkinti, o tik po to pagal kitus mokėjimo dokumentus. Skolininkė moka pinigus hipotekos kreditoriui, nepaisydama tai draudžiančios įstatyme normos ir antstolės patvarkymo bei taip išeikvodama lėšas, kurios visų pirma turi būti skirtos išieškotojų reikalavimams tenkinti. Taigi, kreditorės, šiuo konkrečiu atveju „Swedbank“, AB pareiga priimti prievolės įvykdymą iš skolininko pinigais ar kitu turtu patenka i CPK 624 str. 2 d. 3 p. dispoziciją, kuria uždraudžiama kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles.Vykdymo procese nustatytas lėšų paskirstymas apima tik išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau nekalba apie skolininko pareigų vykdymą pagal kitus įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, arba kreditorius nėra kreipęsis dėl skolos išieškojimo vykdymo procese. Būtent tokiu atveju, kai skolininkas turi ir įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, ir skolų vykdymo procese, kurios išieškomos priverstine tvarka, yra taikomas CK 6.930¹ str.AB „Swedbank“ yra hipotekos kreditorė. Hipotekos kreditorius yra privilegijuotas išieškant tik iš įkeisto turto, tačiau jis neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius gauti prievolės įvykdymą piniginėmis lėšomis. Teismas neįrodė, kad antstolė veikė ultra vires, tokio savo sprendimo niekaip neargumentavo.Teismo argumentas, kad antstolės nurodytos nutarties ir esamos situacijos ratio decidendi nesutampa yra nepagrįstas. Faktinės bylos aplinkybės šiuo atveju nėra esminis aspektas, nes teismas minėtoje nutartyje formulavo pamatinę taisyklę, kad sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja AB „Swedbank“ teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Antstolė priimdama patvarkymą skundžiamoje dalyje ne tik padarė loginę klaidą - hipotekos kreditorę „Swedbank“, AB įvardino kaip J. T. skolininkę, bet ir netinkamai išsiaiškino CPK 624 str. 2 d. 3 p.. Antstolė šiame punkte numatytą priverstinio vykdymo priemonę galėjo taikyti skolininkės, iš kurios vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, t. y. J. T., skolininko atžvilgiu - uždrausti būtent J. T. skolininkui vykdyti savo turtinę (piniginę) ar kitokią prievolę J. T. (savo kreditoriui), suteikiant teisę tokią prievolę įvykdyti antstoliui (siekiant išvengti galimų sankcijų už netinkamą prievolės vykdymą).Kadangi antstolė neišsiaiškino, kad „Swedbank“, AB yra ne J. T. skolininkė, o J. T. kreditorė - „Swedbank“, AB neturi jokios piniginės ar turtinės prievolės J. T. ir negali būti subjektu, kuriam taikytina CPK 624 str. 2 d. 3 p. priverstinio vykdymo priemonė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino „Swedbank“, AB skundą.Priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė ne tik neišsiaiškino, kad „Swedbank“, AB yra J. T. kreditorė, o ne skolininkė, bet ir to, kad „Swedbank“, AB yra privilegijuota kreditorė - hipotekos kreditorė.Antstolės patvarkymu vieno kreditoriaus turtiniam interesui gauti savo reikalavimo patenkinimą be teisėto pagrindo buvo suteiktas prioritetas, nesprendžiant iš esmės ir neįvertinant skolininkės J. T. veiksmų atitikties jai įstatyme nustatytiems įpareigojimams.Antstolės atskirajame skunde nurodytoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės netaikytinos šiam ginčui spręsti, nes nurodytose nutartyse analizuojamos faktinės situacijos ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas dėl antstolės B. P. veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2016-12-27 antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/04735 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus Nr. S-51685, kuriuo hipotekos kreditorė AB „Swedbank“ informuota apie skolininkei taikomus draudimus, AB „Swedbank“ uždrausta priimti prievolių įvykdymą iš skolininkės pinigais ar kitu turtu, pareiškėjos prašoma informuoti apie įsiskolinimo likučius bei pateikti poziciją dėl išieškojimo nukreipimo į AB „Swedbank“ įkeistą turtą, realizuojant jį CPK nustatyta tvarka.Antstolė, priimdama skundžiamą 2016-12-27 patvarkymą, vadovavosi CPK 624 str. 2 d 3 p., pagal kurį viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles. Šiuo atveju antstolė uždraudė pareiškėjai priimti iš skolininkės prievolių pagal galiojančią kredito sutartį vykdymą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja „Swedbank“, AB yra skolininkės J. T. kreditorė, bet ne skolininkė, todėl minėta įstatymo nuostata kreditorės „Swedbank“, AB atžvilgiu negali būti taikoma. CK 6.930¹ str. įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Pasak apeliantės, kreditorė „Swedbank“, AB, vykdydama įsipareigojimus pagal kredito sutartį, įprastai turi vykdyti pareigą priimti skolininkės mokamus pinigus. Tačiau, jei skolininkė moka pinigus hipotekos kreditorei, nepaisydama tai draudžiančios įstatyme normos ir antstolės patvarkymo bei taip išeikvodama lėšas, kurios visų pirma turi būti skirtos išieškotojų reikalavimams tenkinti, yra pagrindas taikyti CPK 624 str. 2 d. 3 p. numatytą priverstinę vykdymo priemonę - uždrausti kitiems asmenims vykdyti pinigines priemones skolininkams, t. y. uždrausti vykdyti pareigą priimti prievolės įvykdymą iš skolininko pinigais ar kitu turtu. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal antstolės 2016-12-27 patvarkymą skolininkei uždrausta vykdyti prievoles kitokiu eiliškumu, nei numatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Sutiktina su pareiškėjos „Swedbank“, AB argumentais, kad įstatyme nėra numatytas skolininko pareigų perkėlimas kitiems kreditoriams, įskaitant ir skolininko kreditorius. Kaip jau buvo minėta, „Swedbank“, AB yra skolininkės J. T. kreditorė, o ne skolininkė, dėl to „Swedbank“, AB neturi jokios piniginės ar turtinės prievolės J. T. ir negali būti subjektu, kuriam taikytina CPK 624 str. 2 d. 3 p. priverstinio vykdymo priemonė. Atsižvelgiant į tai, antstolės skundžiamame patvarkyme nustatytas išieškojime nedalyvaujančiam kitam skolininkės kreditoriui draudimas priimti iš skolininkės prievolės įvykdymą laikytinas kaip neatitinkantis ir civilinio proceso principų, teisingumo, protingumo, civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo ir proporcingumo reikalavimų. Darytina išvada, kad skundžiamu patvarkymu antstolė pažeidė kito (išieškojime nedalyvaujančio) asmens, t. y. skolininkės kreditorės „Swedbank“, AB interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta kasacinio teismo 2010-04-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010, nagrinėjamoje byloje nėra galima remtis, nes nesutampa minėtos kasacinio teismo nagrinėtos bei šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė