Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. T., S. M., A. M., A. V., R. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo A. T. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė D. T. mirė (duomenys neskelbtini). (2018 m. lapkričio 20 d. medicininis mirties liudijimas Nr. 18-23769504) (b. l. 7, 13). Po D. T. mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis A. T. ir jų vaikai: S. M., E. T. ir A. M. (b. l. 14-15). Tačiau pareiškėjui pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus paaiškėjo aplinkybė, jog D. T. po jos mamos I. I. mirties 2017 m. rugpjūčio 25d. neparašė pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo (b. l. 6, 8, 9, 11). Po I. I. mirties liko jai priklausę kilnojamieji, asmeniniai daiktai bei turtinės teisės. 2010 m. rugpjūčio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž33-109 ir 2010 m. gruodžio 8 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N33-030 pagrindu, iki 2035 m. gruodžio 8 d. I. I. yra išnuomoti žemės sklypai: 1,1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 18-25). Nors D. T. į notarų biurą dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiškai po motinos I. I. mirties, su kuria kartu gyveno, ją slaugė, prižiūrėjo, aktyviais veiksmais pradėjo valdyti I. T. priklausiusį kilnojamąjį turtą, jos asmeninius daiktus, prižiūrėti ir naudoti nuomojamus žemės sklypus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. I. dar iki savo mirties dukrai D. T. padovanojo visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (b. l. 26-49). Kiti I. I. pirmos eilės įpėdiniai dukra A. V. ir sūnus R. I., po I. I. mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b. l. 8, 11). I. I. vaikai neįgyvendino savo teisės priimti palikimą, taip pat byloje nėra duomenų, kad jie turėtų pretenzijų dėl palikimo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog D. T. iš karto po motinos mirties priėmė ir valdė I. I. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad D. T. po motinos I. I. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po I. I. mirties jos dukra D. T. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog D. T. priėmė po palikėjos I. I. mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl I. I. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 26 d. medicininis mirties liudijimas Nr. 17-3377500) jos palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl I. I. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.