- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2-2859-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01129-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- L. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui L. Z. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. Z. 2606,00 Eur skolos, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 17–19).
Ieškovės V. Z. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė V. Z. ir jos atstovas advokato padėjėjas J. L.: ieškovė V. Z. (iki santuokos R.) ir atsakovas L. Z. dar iki santuokos sudarymo apsigyveno kartu ir susilaikė sūnaus. Kadangi gyveno pas atsakovo L. Z. motiną, pradėjo galvoti apie nuosavą būstą, ketino susituokti. (duomenys neskelbtini) rado jiems tinkantį būstą, tačiau neturėjo pinigų, reikėjo imti paskolą, bet, norint gauti paskolą būstui įsigyti, reikėjo turėti pradinį įnašą, kurio jie neturėjo. Tada ieškovė V. Z. kreipėsi į tėvą S. R. ir jie sutarė, kad jis jai padovanos 10000,00 Lt (2896,20 Eur; pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (2014-04-29, TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos Sprendimą 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p. 29) ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/ 2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) (1 Eur = 3,45280 Lt)), o ji tuos pinigus paskolins atsakovui L. Z. padiniam įnašui būstui pirkti. Ieškovės tėvas S. R. pažada tęsėjo – 2013 m. pradžioje bankiniu pavedimu pervedė ieškovei V. Z. sutartą pinigų sumą. Tada ieškovė V. Z. 2013 m. gegužės 27 d. kredito įstaigos „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į atsakovo L. Z. AB SEB banke turimą sąskaitą 9000,00 Lt (2606,58 Eur). Kadangi tuo metu su atsakovu L. Z. sutarė, ketino tuoktis, juo pasitikėjo, ieškovė V. Z. dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino nesusitarė. Būstą atsakovas L. Z. įsigijo asmeninėn nuosavybėn – pirko iki santuokos sudarymo, – dėl ko po santuokos nutraukimo šis būstas jam ir liko, kartu su asmenine paskola bankui. Ieškovė V. Z. ne kartą prašė atsakovo L. Z. grąžinti skolą, tačiau atsakovas vis prašė palaukti ir žadėjo grąžinti pinigus, tačiau iki šiol jų negrąžino. Paklausta, dėl kokios priežasties ketinantys tuoktis būsto neįsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. lygiomis dalimis, ieškovė V. Z. atsakė, kad buvo svarstoma tokia galimybė, tačiau tokiu atveju bankas reikalavo didesnio pradinio įnašo už būstą, ko jie neturėjo ir negalėjo sau leisti. Į klausimą, dėl kokios priežasties ši atsakovo skola ieškovei nebuvo nurodyta sutartyje dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių ir šios paskolos klausimas nebuvo išspręstas teismo, nutraukiant jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, o net buvo pareikšta, jog kreditorinių įsipareigojimų jie vienas kitam neturi ir nėra vienas kitam skolingi, ieškovė V. Z. atsakė, kad pasitikėjo atsakovu L. Z. ir net nepagalvojo, kad atsakovas gali pinigų jai negrąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Z. ir jo atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį (b. l. 50–51) pareikštą poziciją – iš esmės su ieškiniu iš dalies sutiko, t. y. sutiko, jog atsakovas L. Z. ieškovei V. Z. skolingas ne 2606,00 Eur, o 1158,48 Eur, kuriuos galėtų grąžinti per 12 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 96,54 Eur, tačiau argumentai, kuriais buvo atsikirtinėjama į ieškinį, šiek tiek išsiskyrė:
- atsakovo L. Z. atstovas advokatas R. L. teigė, kad iš ieškovės V. Z. tėvo S. R. bankinio pavedimo dukteriai matyti, jog pinigus – 10000,00 Lt (2896,20 Eur) – pervedė ieškovės V. Z. ir atsakovo L. Z. vestuvėms, t. y. pinigus ieškovės tėvas padovanojo abiem sužadėtiniams, todėl bankiniu pavedimu ieškovė V. Z. atsakovui L. Z. pervedė jam tenkančią dovanos dalį – 5000,00 Lt (1448,50 Eur) – ir paskolino 4000,00 Lt (1158,48 Eur) būstui įsigyti. Šalys susituokė 2013 m. liepą, o išsituokė 2017 m. – teismas patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Nors ieškovė V. Z. ir atsakovas L. Z. teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškė, jog kreditorinių įsipareigojimų vienas kitam jie neturi ir nėra vienas kitam skolingi, atsakovas L. Z., būdamas sąžiningas ir garbingas, pripažįsta 1158,48 Eur dydžio skolą ieškovei V. Z. ir įsipareigoją ją grąžinti per 12 mėnesių laikotarpį, kadangi visos skolos sumokėjimas šiuo metu atsakovui yra per sunkus: atsakovas turi mokėti paskolą bankui ir teikti išlaikymą dviem šalių mažamečiams vaikams;
- atsakovas L. Z. iš esmės patvirtino ieškovės V. Z. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad vis tik ieškovė V. Z. jam paskolino 9000,00 Lt (2606,58 Eur) pradiniam įnašui būstui įsigyti. Dėl paskolos grąžinimo termino jie nesusitarė. Santuokos metu kalbų apie pinigų grąžinimą nebuvo, pasimiršo, tik prieš skyrybas ieškovė ėmė prašyti jo grąžinti pinigus. Kadangi įsigytame būste jie gyveno kartu su vaikais, ieškovė V. Z. gana ilgą laiką nedirbo, o jis vienas išlaikė šeimą, mano, kad ieškovei V. Z. yra skolingas 1158,48 Eur, kuriuos galėtų grąžinti per 12 mėnesių laikotarpį, kadangi turi mokėti paskolą bankui ir teikti išlaikymą dviem mažamečiams vaikams.
Teismo posėdžio metu liudytojas – ieškovės V. Z. tėvas – S. R. patvirtino ieškovės V. Z. nurodytas aplinkybes – teigė pinigus dovanojęs ne jaunavedžiams, o asmeniškai dukteriai vestuvėms. Žinojo, kad dalį pinigų duktė išleis vestuvėms, o kitą dalį – paskolins atsakovui L. Z. būstui įsigyti. Eidamas į vestuves, nešė dovaną jaunavedžiams – pinigų vokelyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:
- ieškovės V. Z. tėvas S. R. 2013 m. gegužės 25 d. į ieškovės V. Z. banko sąskaitą pervedė 10000,00 Lt (2896,20 Eur), nurodydamas „dovana vestuvėms“ (b. l. 26–27);
- 2013 m. gegužės 27 d. ieškovė V. Z. pervedė į atsakovo L. Z. banko sąskaitą 9000,00 Lt (2606,58 Eur), nurodydama „skolinu“ (b. l. 26, 22);
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-299-925/ 2017 (b. l. 78–79) nutraukta ieškovės V. Z. ir atsakovo L. Z. 2013 m. liepos 13 d. sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: abiejų šalių mažamečių sūnų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina; tėvas įsipareigojo kiekvienam vaikui teikti išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur; atsakovui asmeninėn nuosavybėn atiteko Žiežmariuose įsigytas būstas kartu su 2017 m. birželio 3 d. būsto kreditu.
Pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės V. Z., atsakovo L. Z. ir liudytojo S. R. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad vis tik ieškovė V. Z. paskolino atsakovui L. Z. 9000,00 Lt (2606,58 Eur) būstui įsigyti. Pažymėtina, kad atsakovas L. Z. teismo posėdžio metu tai pripažino. Teismas nelaiko šių pinigų S. R. dovana abiems jaunavedžiams – vis tik tai buvo asmeninė tėvo dovana dukteriai – ieškovei V. Z. – vestuvių proga.
Nors nagrinėjamu atveju šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, tačiau pripažintina, kad ieškovės V. Z. 2013 m. gegužės 27 d bankinis pavedimas atsakovui L. Z., patvirtinantis 9000,00 Lt (2606,58 Eur) pinigų perdavimo faktą, nurodant „skolinu“, atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870–6.871 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas L. Z. iki šiol paskolos ieškovei V. Z. negrąžino. Abi šalys patvirtino, kad nesitarė dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (1 ir 2 dalis). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad paskolos grąžinimo terminas praleistas, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas L. Z. pripažino, kad ieškovė V. Z. dar prieš jų skyrybas, t. y. prieš 2017 m. vasarį, ne kartą reikalavo jo grąžinti skolą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.205 straipsnis).
Atsižvelgus į tai, kad atsakovas L. Z. iki šiol paskolos ieškovei V. Z. negrąžino, iš atsakovo ieškovei priteistina 2606,00 Eur skolos.
Be to, iš atsakovo L. Z. ieškovei V. Z. priteistina 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo L. Z. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei V. Z. – 128,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5–6, 20–21, 33), o valstybei – 12,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas L. Z. prašė teismo išdėstyti jam teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi turi mokėti būsto paskolą bankui ir teikti išlaikymą dviem jų mažamečiams vaikams.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi atsižvelgti ir į sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tikslingumą bei į išieškotojo interesus. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo taip pat aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Pažymėtina, kad išieškotojo teisėti lūkesčiai yra siejami su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui L. Z. šioje byloje buvo teikiama 100,00 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 53–54), kas liudiją kuklią atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog atsakovas turi nemažą įsiskolinimą bankui už būstą, ir į tai, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą dviem šalių mažamečiams vaikams, daro išvadą, jog iš atsakovo ieškovei priteista pinigų suma atsakovui yra didelė ir jos sumokėjimas iš karto atsakovui gali būti labai nepalankus, dėl ko gali nukentėti ne tik atsakovo, bet šalių mažamečių vaikų interesai, todėl išdėsčius šio teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių, iš esmės nebūtų pažeisti ieškovės V. Z. lūkesčiai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, todėl atsakovo L. Z. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.
Atsižvelgus į tai, kad ieškovė V. Z. 2018 m. spalio 24 d. AB Lietuvos pašto Kaišiadorių pašte sumokėdama 58,21 Eur žyminio mokesčio permokėjo 0,21 Eur, jai grąžintina permokėta dalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1dalies 1punktas ir 5 dalis).
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi (b. l. 34–35, 38) ieškovės V. Z. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas atsakovui L. Z. priklausantis turtas ne didesnei kaip 2606,00 Eur sumai, tačiau turto arešto aktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalimi, išregistruotas (b. l. 48–49), t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, kadangi ieškovė per keturiolika dienų nepateikė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui vykdyti arba antstolis per keturiolika dienų neatliko pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Z. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2606,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus 00 ct) skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.
Išdėstyti iš L. Z. V. Z. priteistų pinigų sumų vykdymą, t. y. 2606,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešių eurų 00 ct) skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,00 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminio mokesčio mokėjimą, 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, iki visiškos pinigų sumos sumokėjimo, įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pirmąją įmoką sumokant teismo sprendimo įsiteisėjimo mėnesio paskutinę dieną.
Priteisti iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,05 Eur (dvylika eurų 05 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Grąžinti V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 0,21 Eur (dvidešimt vieną euro centą) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. spalio 24 d. AB Lietuvos pašto Kaišiadorių pašte.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.