Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-863-638/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
2S-863-638/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20241-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Diana Labokaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. J., L. J., J. J.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, Jiezno uždaroji akcinė bendrovė „Juta“, akcinė bendrovė „L. A.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „ŽVALGUVA“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS GUARANTEE“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncerno grūdai“, K. S., uždaroji akcinė bendrovė „AGRIMATCO VILNIUS“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno skuba“, uždaroji akcinė bendrovė „I. A.“, uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex“, G. Z., L. B., Kauno skuba, Imlitex Agro, Juris LT, Jiezno UAB Juta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Imlitex, Agrokoncerno grūdai, Linas Agro, Saurida, Dojus agro, AGRIMATCO VILNIUS, Žvalguva, EDS GUARANTEE, AS Luminor bank
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-863-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20241-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.20.2
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir J. J. skundą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, Jiezno uždaroji akcinė bendrovė „Juta“, akcinė bendrovė „L. A.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „ŽVALGUVA“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS GUARANTEE“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncerno grūdai“, K. S., uždaroji akcinė bendrovė „AGRIMATCO VILNIUS“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno skuba“, uždaroji akcinė bendrovė „I. A.“, uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex“, G. Z., L. B. AS ir A. G. dėl antstolio M. P. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. J. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio M. P. patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo, kuriais buvo paskelbtos pirmosios varžytynės: 1)(duomenys neskelbtini), panaikinti visus antstolio atliktus veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0123/18/01482; Nr. 0123/19/00117; Nr. 0123/19/00534, kuriais išieškojimas nukreiptas į turtą.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji yra A. J. sutuoktinė. Ji sužinojo, kad antstolis M. P. vykdo išieškojimą pagal jos sutuoktinio A. J. skolinius įsipareigojimus parduodant iš varžytynių turtą, kuris pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklauso bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vadinasi, antstolis, norėdamas nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, arba turėjo nustatyti sutuoktinių dalis turte, arba gauti vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkė būtų nurodyta ir pareiškėja, ir tik tada vykdyti išieškojimo veiksmus iš sutuoktinių turto. Tačiau nei vieno, nei kito veiksmo antstolis nėra atlikęs.

3. A. M. P. 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Patvarkyme nurodė, jog santuokos metu įgytos skolos, atsiradusios iš vieno sutuoktinio arba abiejų sutuoktinių veiklos, yra bendros sutuoktinių skolos. A. J. yra ūkininkas, sudarydamas sandorius iš ūkio veiklos gauna pajamų, kurias naudoja sutuoktiniai kartu bendrai, taip pat iš ūkio veiklos kyla ir prievolės, kurios yra bendros sutuoktinių prievolės. Šiuo atveju sutuoktiniai turimą turtą traktuoja kaip bendrą turtą, tačiau su ūkio tvarkymu susijusias prievoles J. J. traktuoja kaip asmenines A. J. prievoles. Be to, J. J. klaidingai nurodo, kad vykdomas išieškojimas tik iš A. J.. Išieškojimas vykdomas ir taikomi areštai abiejų sutuoktinių turtui (2 t., b. l. 4).

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo G. Z. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su antstolio reikalavimu sutinka ( 2 t., b. l. 64).

5. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą laikyti nepagrįstu ir neįrodytu. Nurodė, kad abiejų sutuoktinių turtui yra taikomi areštai ir vykdomi išieškojimai, todėl prie antstolio M. P. vykdomo išieškojimo prisijungus kitiems antstoliams, vykdantiems išieškojimus kitų kreditorių naudai, turto dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų perteklinė procedūra. Pareiškėja siekia vilkinti vykdymo procesą (2 t., b. l. 81–84).

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncerno grūdai“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio kreditoriniai įsipareigojimai atsirado santuokos metu vykdant ūkininkavimo veiklą. Pareiškėja ne tik žinojo apie sutuoktinio prisiimamus kreditorinius įsipareigojimus ir tam pritarė, bet ir naudojosi gaunama nauda, taip pat žinojo, kad nei ji, nei sutuoktinis prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų nevykdo, dėl ko bus užvestos vykdomosios bylos pas antstolius. Kreditorinius įsipareigojimus, susijusius su ūkio veikla ir dėl kurių neįvykdymo dabar pradėti išieškojimai, priimdavo ne tik A. J., tačiau ir pati pareiškėja. Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad abu sutuoktiniai yra bendraskoliai. Antstoliai yra areštavę tiek pareiškėjos, tiek sutuoktinio turtą (2 t., b. l. 88-94).

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas A. J. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. antstolio M. P. patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo, kuriais buvo paskelbtos (duomenys neskelbtini) 3) panaikinti antstolio M. P. 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymą dėl varžytynių Nr. 180539, kuriose buvo parduodama traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini) paskelbimo neįvykusiomis ir siūlymo perimti turtą; 4) priimti patvarkymą paskirti pareiškėjo turto ratinio traktoriaus VMT, sunkvežimio MAN 19.422, krovininio automobilio VW Transporter, ratinio traktoriaus Belarus 920 MTZ, ratinio traktoriaus JUMZ6, traktoriaus puspriekabės REISCH RUDK-18, traktoriaus puspriekabės Metaltech PP20 rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą, turtą toliau pardavinėti iš varžytynių.

8. Skunde nurodė, jog pareiškėjas įsitikęs, kad antstolio M. P. vykdomosiose bylose areštuoto pareiškėjo turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai. Antstolis pareiškėjo turtą įkainojo tiesiog nurodydamas, kad turtas įkainojamas konkrečiomis vertėmis. Pareiškėjo turto įvertinimui nebuvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė – turtas buvo įkainotas antstolio nuožiūra, todėl neprofesionaliai. Antstolio nuomonė negali būti laikoma patikimu ir objektyviu kriterijumi nustatant turto vertę. Objektyvus ir profesionalus turto įkainojimas pareiškėjui yra itin svarbus, kadangi nuo to priklauso, kokia kaina bus parduotas pareiškėjo turtas ir kokia apimtimi pasidengs išieškotojo reikalavimai. Antstolis šiai dienai turtą pardavinėja kaina, neatitinkančia realios padėties rinkoje. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pareiškėjo turto vertė rinkoje yra ženklai didesnė (1 t., b. l. 3–4).

9. A. M. P. 2019 m. gruodžio 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kas skolininkui priklausančio turto vertė buvo nustatyta 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 10 d. dalyvaujant skolininkui ir atsižvelgus į jo paties nurodomas turto vertes. CPK nustatytais terminais skolininkas nei prašymų, nei prieštaravimų, nei skundų nepareiškė. Skolininko skundas buvo pateiktas tik tuomet, kai įpusėjo varžytynių procesas ir atsirado potencialūs pirkėjai turtui įsigyti, kas rodo, jog skolininkas vengia turto varžytynių ir siekia vilkinti vykdymo procesą. Pats skolininkas dalyvavo vykdymo procese. Šiuo atveju prieštaravimų ar abejonių dėl turto kainos nekilo, todėl ekspertizės skirti nebuvo privaloma. Dėl netinkamos turto vertės skolininkas išsakė tik savo nuomonę, tačiau nepateikė jokių įrodymų turto vertei pagrįsti (1 t., b. l. 6).

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą laikyti nepagrįstu ir neįrodytu. Nurodė, kad pareiškėjas pats dalyvavo priimant patvarkymus dėl turto vertės nustatymo, ir prašymų ar skundų dėl jų nepareiškė. Pareiškėjas skundą pateikė tik įpusėjus varžytynių procesui ir atsiradus potencialiems pirkėjams. Pareiškėjas visomis išgalėmis siekia vilkinti vykdymo procesą. Be to, pareiškėjas, žinodamas apie antstolio 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 7 d. patvarkymus dėl areštuoto turto įkainojimo, pats turėjo visas galimybes kreiptis į jam priimtinus profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė A. J. ir L. J. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. J. vykdomojoje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka neteikė antstoliui prieštaravimų dėl parduodamo iš varžytynių turto vertės, ją antstoliui nustačius patvarkymais. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokie vykdomojoje byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą abejoti parduodamo varžytynėse turto verte, jokių duomenų, kurie patvirtintų jo argumentus dėl netinkamos vertės nustatymo, prie skundo nepridėjo, nepateikė jų į šią bylą iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Byloje taip pat nustatyta, kad priėmęs jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti šioje vykdomojoje byloje, antstolis skatino pareiškėją reikšti prieštaravimus dėl parduodamo turto vertės. Pareiškėjas į šiuos antstolio siūlymus ne tik visiškai nereagavo, bet ir įsibėgėjus vykdymo procesui – paskelbus antrąsias varžytynes, nepagrįstai – nepateikdamas jokių jo abejones dėl vykdymo procese nustatytos parduodamo turto vertės pagrindžiančių įrodymų, ėmė ginčyti antstolio patvarkymu nustatytą turto vertę. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad pareiškėjas šioje vykdomojoje byloje nebendradarbiavo su antstoliu dėl varžytynėse parduodamo turto vertės nustatymo, todėl ir šis jo teikiamas skundas, grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis, vertintinas kaip siekis vilkinti vykdymo procesą, o ne nustatyti tikrąją parduodamo turto varžytynėse vertę. Taigi, pareiškėjo A. J. abejonėms pagrįsti dėl netinkamai varžytynėse parduodamo turto vertės ir būtinumo skirti ekspertizę byloje įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas nurodė, kad abu pareiškėjai yra ūkininkai, vykdantys ūkio veiklą. Apie tai, kad A. J. santuokos metu prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su ūkio veikla, pareiškėja visada žinojo, byloje duomenų, jog tam ji būtų nepritarusi, nėra. Be to, tokio pat pobūdžio įsipareigojimų prisiėmė ir pareiškėja savo vardu. Teismas pažymėjo, kad iš šio verslo (ūkio) gaunamos pajamos yra laikomos bendromis šeimos pajamomis, kadangi iš jų yra tenkinami visos šeimos poreikiai ir interesai, tame tarpe ir pareiškėjos L. J.. Todėl teismo vertinimu, pareiškėja neteisingai traktuoja, jog turimi įsiskolinimai yra asmeniniai jos sutuoktinio įsipareigojimai, tuo tarpu siekiant vykdyti ūkio veiklą įsigytas turtas yra tiek pareiškėjos, tiek sutuoktinio nuosavybė. Pareiškėja žinojo apie sutuoktinio kreditorinius įsipareigojimus ir tam pritarė, kartu ji naudojosi iš to gaunama nauda, o iš ūkio veiklos buvo tenkinami visos šeimos, tame tarpe ir pareiškėjos, poreikiai, todėl pareiškėja yra solidariai atsakinga kreditoriams. Pareiškėjai buvo žinoma apie pradėtą skolų išieškojimą, vykdymo procesus ir kt. Teismui patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą nustatyta, jog pačios pareiškėjos L. J. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai. Pati pareiškėja turi prisiėmusi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių būtent su šiuo ūkiu, savo vardu. Tokiais atvejais, kai abu sutuoktiniai yra skolininkai, turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatomos, nes toks veiksmas būtų perteklinis ir neturintis prasmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjų skundus dėl antstolio M. P. veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Antstolis, norėdamas nukreipti išieškojimą iš šio bendro sutuoktinių turto, arba turėjo nustatyti sutuoktinių dalis turte, arba gauti vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkė būtų nurodyta ir pareiškėja, ir tik tada vykdyti išieškojimo veiksmus iš sutuoktinių turto. Antstolis visą turtą pardavinėja iš varžytynių, nors tokios teisės į pareiškėjos turto dalį antstolis neturi. Todėl antstolio M. P. visi veiksmai, kas liečia skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto dalies, yra atlikti neteisėtai ir privalo būti naikinami, o vykdomos turto varžytynės nedelsiant atšauktos. A. M. P. vykdomojoje byloje nesikreipė į teismą tam, kad būtų nustatytos turto dalys. Turtas yra bendra jungtinė nuosavybė tiek skolininko A. J., tiek pareiškėjos. Antstolio vykdomos vykdomosios bylos yra užvestos tik dėl skolininko A. J..

1.2. Pareiškėjui A. J. priklausantis turtas buvo pardavinėjamas iš pirmųjų varžytynių. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis šiuo atveju nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina, turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje atliktas netinkamai, antstolis M. P. vykdymo procese pardavinėja turtą kaina, neatitinkančia realios padėties rinkoje, turtą įkainojus savo subjektyvia nuomone, dėl ko tokie antstolio veiksmai turi būti panaikinti. Pareiškėjas pažymi, kad jis sutinka savo kaštais apmokėti jo turto vertės nustatymo ekspertizę tiesiogiai turto vertintojui.

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncerno grūdai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

2.1. Nekyla abejonių, jog dėl santuokos metu atsiradusių skolų solidariai atsakingi abu pareiškėjai. Antstoliai yra areštavę tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo visą turtą, išieškojimai antstolių vykdomi būtent iš viso pareiškėjų turto. Antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl turto dalių nustatymo, nes pareiškėja taip pat yra skolininkė ir atsakinga dėl neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų. Šiuo atveju antstolis nepažeidė jokių pareiškėjos teisių ir interesų, o ėmėsi visų reikiamų priemonių išieškotojų interesams apginti nepažeisdamas ir pareiškėjos ar jos sutuoktinio teisių. Tuo tarpu, tenkinus pareiškėjų atskirąjį skundą, būtų pažeista kreditorių teisė į kuo greitesnį ir realesnį sprendimo įvykdymą.

2.2. Antstolis, nustatydamas areštuoto turto vertę, itin aktyviai siekė įtraukti ir patį pareiškėją, tačiau jis jokių prieštaravimų taipogi nereiškė. Pareiškėjo prieštaravimas dėl antstolio nustatytos turto kainos nepagrįstas objektyviais įrodymais. Antstolis nepažeidė CPK normų ir, nesant nesutarimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, neturėjo nei priežasties, nei pareigos pasitelkti ekspertą turto vertei nustatyti. Antstolis kaip tik skatino pareiškėją reikšti prieštaravimus dėl parduodamo turto vertės, tuo tarpu pareiškėjas į šiuos siūlymus nereagavo, o paskelbus antrąsias varžytynes nepagrįstai, nepateikdamas jokių įrodymų, ėmė ginčyti antstolio veiksmus. Taigi, nėra jokių pareiškėjo poziciją pagrindžiančių įrodymų, nes pats pareiškėjas nebendradarbiavo su antstoliu dėl varžytynėse parduodamo turto vertės nustatymo, todėl šis jo skundas turi būti vertintinas kaip siekis vilkinti vykdymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

17. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Vykdomosios bylos Nr. 0123/1/01482 duomenimis nustatyta, kad antstoliui M. P. buvo pateiktas ir jo 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-28305-848/2018 dėl 10 449,38 Eur skolos, 59 Eur žyminio mokesčio ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 12 d. iki visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo A. G. naudai (v.b.l. 2–3).

19. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

20. Pareiškėjas A. J. teigia, kad antstolis vykdymo procese atliekant išieškojimą iš pareiškėjo turto, jo įkainojimą atliko visiškai netinkamai, pardavinėjant turtą kaina, neatitinkančia realios padėties rinkoje, turtą įkainojus savo subjektyvia nuomone. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

21. Vykdomosios bylos Nr. 0123/18/01482 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. 2018 m. lapkričio 20 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (v.b.l. 7–8). Antstolis 2018 m. gruodžio 5 d. patikslintu turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, tame tarpe –(duomenys neskelbtini) (v.b.l. 20–21). Antstolis 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, pareiškėjas pretenzijų ir prieštaravimų dėl turto vertės nustatytu terminu nereiškė (v.b.l. 94). A. M. P. 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu skolininkui A. J. pasiūlė per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti prieštaravimą dėl antstolio nustatytos traktoriaus puspriekabės Reisch RUDK nustatytos vertės bei per 20 dienų nuo turto vertės nustatymo surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (v. b. l. 106). Pareiškėjas prieštaravimų dėl antstolio nustatytos traktoriaus puspriekabės Reisch RUDK vertės nepateikė. Skolininkas A. J. 2019 m. spalio 22 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame siūlė jam priklausantį turtą parduoti surastam pirkėjui UAB „Ainuva“ už prašyme nurodytas transporto priemonių kainas (v.b.l. 107). A. M. P. 2019 m. spalio 22 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, dėl traktoriaus puspriekabės už pradinę 20 000 Eur kainą pardavimo, tačiau elektroninės varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (v.b.l. 118–119). Antstolis 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojams perimti neparduotą turtą – traktoriaus puspriekabę Mertaltech PP20 už pradinę varžytynių kainą 20 000 Eur (v.b.l. 120). Duomenų, kad išieškotojai perėmė siūlomą turtą, vykdomojoje byloje nėra. Antstolis 2019 m. spalio 31 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių puspriekabei REISCH RUDK-18 paskelbimo už pradinę 4800 Eur kainą paskelbimo (v.b.l. 123). Elektroninės varžytynės įvyko, jų laimėtoju paskelbtas J. A. (v.b.l. 124)

22. Vertindamas pirmiau nurodytus vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir pareiškėjas jų nepateikė, kad antstolio nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos. Pažymėtina, kad tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą turtą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, nei skunde antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė jokių pareiškėjo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio nustatytos vertės tinkamumu (CPK 178 straipsnis). Skolininkas A. J. 2019 m. spalio 22 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame siūlė jam priklausantį turtą parduoti surastam pirkėjui UAB „Ainuva“ už prašyme nurodytas transporto priemonių kainas (v.b.l. 107). Tačiau byloje nėra duomenų, kad turtas būtų parduotas pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui, t. y. turtas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo parduotas pirkėjui nesumokėjus lėšų už pasiūlytą kainą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas dalyvavo vykdymo procese, nurodė tikėtiną turto vertę, su paties nurodyta turto verte sutiko, prieštaravimų ar prašymo dėl ekspertizės paskyrimo nereiškė. Apeliacinės instancijos sprendžia, jog savo nesutikimą su antstolio nustatyta turto verte pareiškėjas grindžia iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo procesas nagrinėjamoje byloje tęsiasi nuo 2018 m. lapkričio 16 d. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai vertintini kaip siekis vilkinti vykdymo procesą, t. y. užvilkinti turto iš varžytynių pardavimą.

23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolis netinkamai nustatė turto vertę ir, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstoliui nekilo pareiga skirti turto vertės ekspertizę ar atšaukti varžytynes.

24. Pareiškėja L. J. paskelbtų varžytynių neteisėtumui pagrįsti nurodo aplinkybę, jog turtas, iš kurio išieškoma, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turėjo būti nustatytos sutuoktinių turto dalys.

25. Byloje nėra ginčo, pati pareiškėja taip pat neginčija, kad turtas yra jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto.

26. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad abu pareiškėjai yra ūkininkai, vykdantys ūkio veiklą. Aplinkybės, kad pareiškėjas A. J. santuokos metu prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su ūkio veikla, pareiškėja neginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš šio verslo (ūkio) gaunamos pajamos yra laikomos bendrosiomis šeimos pajamomis, kadangi iš jų yra tenkinami visos šeimos poreikiai ir interesai, tame tarpe ir pareiškėjos. Taip pat iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog pačios pareiškėjos L. J. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, t. y. užvestos vykdomosios bylos pas antstolį S. U., vykdomosios bylos Nr.0034/19/00312; Nr. 0034/19/00311; taip pat pas antstolį R. S., vykdomosios bylos Nr. 0070/19/00136; Nr. 0070/19/00137. Šiuo metu yra areštuotas tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo turtas, iš abiejų jų turto vykdomi išieškojimai kreditoriams. Kartu pažymėtina, jog šios bylos dalykas yra neteisėti antstolio veiksmai, o ne klausimai, susiję su pareiškėjos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis, priimdamas patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo, elgėsi neteisėtai, todėl pagrįstai pareiškėjų skundus atmetė.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atskirasis skundas atmestas, suinteresuotas asmuo už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, dėl to šios išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš pareiškėjų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB „Agrokoncerno grūdai“ ( įm.k. 135793416) naudai po 151,25 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė