Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. B. prašo panaikinti 2013-08-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo R. S. ir D. R. išteisinti pagal BK 300 str. 1 d., o N. M. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą; N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 300 str. 1 d., ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą; D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 67 str., 71 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; palikti nepakeistą 2013-08-09 nuosprendžio dalį dėl 574,66 litų proceso išlaidų priteisimo valstybės naudai už portretinį tyrimą iš N. M.; daiktinius įrodymus - CD su garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Nurodo, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. S. ir D. R. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas savo paties ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje išvardintus kitus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamųjų R. S. ir D. R. kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodinėjama tik operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, t. y. telefoninių pokalbių garso įrašais, gautais atliekant operatyvinius veiksmus, t. y. klausantis kaltinamojo R. S. pokalbių, nors R. S. pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas neteisėtai, dėl ko šie duomenys nebuvo pripažinti įrodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. ir D. R. pagal BK 300 str. 1 d., priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog operatyvinių veiksmų sankcionavimo dokumentuose nenurodyta, kad R. S. vykdo labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, o taip pat apysunkius nusikaltimus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str., todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo R. S. telefoniniai pokalbiai buvo klausomi ir įrašinėjami neteisėtai. Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo ir (duomenys neskelbtini) teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pratęsimo, taip pat atitinkamose tų pačių dienų Šiaulių apygardos teismo nutartyse nurodyta, kad Pakruojo rajono PK dirbantis R. S. galimai vykdo BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, kas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. reikalavimus. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą duomenys buvo renkami bei fiksuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis ir operatyvinius veiksmus atliko operatyvinės veiklos subjektas – Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdyba. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateikti tik dalinai išslaptintų operatyvinių veiksmų sankcionavimo dokumentų išrašai, juose nenurodant tiriamų veikų kvalifikacijos. Nepaisant to, teismas nuosprendyje kategoriškai, tačiau nepagrįstai, konstatavo, jog nėra duomenų, kad kreipiantis į teismą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo turima informacija apie tai, kad kaltinamasis R. S. vykdo labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, o taip pat apysunkius nusikaltimus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str., dėl ko prokuroras, neturėdamas teisėto pagrindo, kreipėsi į teismą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo, bei dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai buvo sankcionuotas R. S. pokalbių pasiklausymas. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams prieš R. S. pateikimo ir neįpareigojo prokuroro išreikalauti tokius duomenis, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar buvo faktinis pagrindas atlikti operatyvinį tyrimą prieš R. S., todėl klaidingai, kaip neteisėtus, įvertino prokuroro ir teismo veiksmus dėl operatyvinių priemonių sankcionavimo R. S. atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, o skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 str. 3 d. 2 p. reikalavimus, nes jame išdėstytų aplinkybių teismas faktiškai netyrė ir jos nebuvo nustatytos, o padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pabrėžiama, jog teismo sprendimas dėl operatyvinių duomenų neteisėtumo sudarė sąlygas visiškai nevertinti kitų byloje surinktų R. S. ir D. R. kartu su N. M. įvykdytos bendros nusikalstamos veikos kaltės įrodymų, dėl ko buvo nepagrįstai konstatuota, jog N. M., siekdamas išvengti atsakomybės dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, pats pagamino suklastotą dokumentą ir jį realizavo, nors ir be operatyvinių veiksmų metu surinktų įrodymų akivaizdu, kad rengiantis klastoti dokumentą, jį klastojant ir pateikiant policijos įstaigai, dalyvavo visi trys kaltinamieji. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad N. M. nusikalstamą veiką padarė vienas, o kitus du kaltinamuosius išteisindamas, nepripažino N. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y., kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, kas davė pagrindą teismui konstatuoti, kad byloje nėra nustatyta N. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei dėl ko jam nepagrįstai buvo paskirta artimesnė minimui švelniausia bausmė – 30 MGL dydžio bauda. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai išteisino R. S. ir D. R. nepadarius veikos, turinčios BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, paskyrė per švelnią bausmę N. M., o taip pat nepagrįstai daiktinių įrodymų nepaliko saugoti prie bylos.

R. S. ir N. M. gynėja advokatė atsikirtimu į pateiktą apeliacinį skundą prašo prokurorės V. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pabrėžiama, jog baudžiamojoje byloje visiškai nėra surinkta jokių tiesioginių išteisintųjų kaltės įrodymų, todėl tiek kaltinamajame akte nurodomi duomenys, tiek ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys gali būti laikomi tik netiesioginiais įrodymais, kurie tiesiogiai nepatvirtina nei esant kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nei išteisintųjų kaltės dėl pareikštų kaltinimų, juo labiau kad kaltinimas šioje byloje buvo grindžiamas netiesioginiais įrodymais - operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuoti kaltinamųjų ir kitų asmenų tarpusavio pokalbiai bei nesant jokių duomenų apie operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog neoficialūs bei neteisėtai klausyti neoficialūs pokalbiai negali būti kaltės padarius nusikalstamas veikas, įrodymu, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje. Atsikirtime nurodoma ir tai, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad (duomenys neskelbtini) teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo ir (duomenys neskelbtini) teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pratęsimo, taip pat atitinkamai tų pačių datų Šiaulių apygardos teismo nutartyse esą nurodyta, jog R. S. galimai vykdo BK 225 str. 2 d. ir BK 228 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tokių duomenų dalinai išslaptintuose teikimuose ir nutartyse nėra. Be to, pabrėžiama ir tai, jog prokuroro pozicija teisiamajame posėdyje buvo iš esmės kitokia, nei apeliaciniame skunde, kadangi 2013-04-22 pareikštą N. M. ir R. S. gynėjos prašymą duomenis išslaptinti ir teismui išreikalauti prokuroras prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, jog dėl R. S. ir jo sutuoktinės aktyvūs veiksmas profesinėje sąjungoje galėjo būti ta priežastimi, dėl kurios buvo inicijuoti OVĮ tvarka gautini veiksmai, dėl kurios buvo inicijuotas slaptas telefoninių pokalbių klausymasis, juo labiau kad pareigūnas R. S. nuo 2008 m. juto tiesioginio viršininko psichologinį spaudimą bei 2009 m. tarnybiniame automobilyje rado pasiklausymo įrangą. Dėl N. M. kaltės taip pat yra nurodoma ir tai, kad jis niekuomet nepripažino savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo ir nemano, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, tačiau apeliacinio skundo nepateikė norėdamas greičiau baigti ilgą bei varginantį baudžiamosios bylos procesą. Pabrėžiama ir tai, kad N. M. veiksmai, t.y. apeliacinio skundo nepadavimas neturėtų būti vertinami kaip kaltės pripažinimas.