Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-581/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-10
Bylos Nr.
1A-114-581/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21968-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-581/2022Proceso Nr. 1-01-1-21968-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei L. L.,nuteistajai L. G., jos gynėjai Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, pagal BK 243 straipsnį 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 75 parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą - nustatant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kartu vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais - įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš L. G. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 11 460 eurų.

Priteista Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš L. G. 106,48 Eur proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. G. nuteista už tai, kad 2021 m. liepos 3 d., apie 10.23 val., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės vairuoti, 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas, 222 punkto reikalavimus, numatančius prievolę apie eismo įvykį informuoti nukentėjusiąją pusę, jei galimybės nėra, informuoti policijos pareigūnus, (duomenys neskelbtini) namo bendrijos požeminiuose garažuose vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su atidarytu bagažinės dangčiu ir atsitrenkė į ventiliacijos vamzdį, jį apgadino, o įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino, po to buvo surasta ir 2021 m. liepos 3 d., (duomenys neskelbtini) alkoholio kiekio matuokliu 14.41 val. jai nustatytas 1,73 promilių neblaivumas ir 15.02 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, t. y. tai yra L. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Be to, L. G. nuteista pagal BK 243 straipsnį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nėra paduotas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo: 1) panaikinti skundžiamą nuosprendį ir ją išteisinti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; 2) panaikinti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) sutrumpinti iki minimalaus laikotarpio paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise; 4) panaikinti sprendimą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 460 Eur ir klausimą dėl automobilio spręsti iš naujo.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei kaltinime buvo inkriminuoti veiksmai, kurie nėra numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, o būtent: draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės (KET 14 p.); nepranešimas apie įvykį policijai; pasišalinimas iš įvykio vietos, kuriuos teismas turėjo pašalinti iš kaltinimo.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nors 2021-07-03 neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad apeliantei blaivumas buvo tikrinamas 15.41 val. ir 16.02 val., tačiau šios aplinkybės nebuvo tikslinamos, dėl ko buvo konstatuota, jog apeliantei neblaivumas buvo nustatytas 14.41 val. ir 15.02 val., nors tokiu laiku blaivumo niekas nenustatinėjo.

3.3. Tvirtinama, kad KET 221 ir 222 punktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Akcentuojama, kad viso proceso metu apeliantė kategoriškai nesutiko, kad eismo įvykio metu ir po jo, iki kol grįžo namo iš miesto, vairavo automobilį prieš tai vartojusi psichiką veikiančių medžiagų.

3.4. Teigiama, kad liudytojo A. M. parodymai subjektyvūs, juolab teisiamojo posėdžio metu jis akcentavo tik apeliantės „nekorektiškus judesius“, „pasimetimą“, o savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog neva „bendraujant su ja, iš apeliantės burnos sklido alkoholio kvapas, pastarosios stovėsena buvo nestabili, kalba nerišli, tiesiog elgėsi neadekvačiai“ teisme nepatvirtino, o tik į teismo klausimus atsakė bendra fraze, jog tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apeliantės nuomone, šio liudytojo parodymais, kaip neginčijamu įrodymu, remtis negalima, juolab, mažai tikėtina, kad būdama neblaivi daugiau nei 1,51 promilės, būtų sugebėjusi nuo 10.23 val. iki 14.30 val. važinėti miesto gatvėmis ir dar be jokių įvykių. Manoma, kad liudytojo parodymai neteisingi, sąžiningai suklydus apibūdinant apeliantės būseną ir buvusį susijaudinimą dėl įvykio, automobilio sugadinimo, motinos sveikatos būklės.

3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad iki 15.00 val. atvykus policijos pareigūnams kartu su liudytoja R. M., pastarajai apeliantė vizualiai neatrodė neblaivi, nors tuo metu jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.

3.6. Pažymima, kad apeliantė nėra kaltinama, jog vairavo automobilį neblaivi, todėl šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes ji pripažinta kalta už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

3.7. Analizuodama KET 219-222 punkto reikalavimus, apeliantė teigia, kad eismo įvykio metu nebuvo žuvusių ar sužalotų asmenų, nebuvo situacijos, kuomet su kitu eismo įvykio dalyviu nesutarta dėl eismo įvykio aplinkybių, tad policijos kviesti ji neprivalėjo. Skunde neneigia, kad apeliantei vairuojant automobilį ir išvažiuojant iš požeminių garažų, atsidarė, per skubėjimą ir neapsižiūrėjimą, ne visiškai uždarytas automobilio bagažinės dangtis, kuriuo kliudė ventiliacijos vamzdį, išdužo automobilio bagažinės stiklas – apgadintas ne jai priklausantis automobilis. Įvykio dieną oficiali automobilio (duomenys neskelbtini) savininkė buvo A. R., tačiau tiek pastarajai, tiek apeliantei buvo žinoma, kad tikrasis automobilio savininkas yra V. L.. Po eismo įvykio apeliantė telefonu ne tik V. L., tačiau ir A. R. pranešė apie įvykį bei apgadintą automobilį. Šios aplinkybės patvirtintos teisme.

3.8. Apeliantės nuomone, nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent minimo įvykio metu buvo apgadintas ventiliacijos vamzdis, tiksliau jo apsauginė metalizuota apdaila – namų bendrijai priklausantis turtas. Paaiškinama, kad po įvykio ji išlipo iš automobilio, matė, jog vienoje vietoje įtrūkusi per siūlę ventiliacijos vamzdžio apdaila, bet nei tuo metu, nei apeliacinio skundo padavimo metu, apeliantė nėra tikra, jog tai lėmė jos veiksmai, kelia klausimą dėl ventiliacijos vamzdžio apdailos padėties dar iki įvykio. Akcentuojama, kad vamzdžio būklę po įvykio matė ir kaimynas A. M., visas įvykis fiksuotas vaizdo kameromis. Pažymima, kad tiek požeminiai garažai, tiek namo inžinieriniai įrenginiai, tarp jų ir minimas vamzdis, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise namo gyventojams, įskaitant ir apeliantei, kaip buto ir garažo savininkei. Taigi, tokiu atveju, kai įvykis buvo žinomas apeliantei, nukentėjusiajam A. M. bei užfiksuotas vaizdo kameromis, taip pat apeliantė neatsisakė atlyginti išlaidas, susijusias su ventiliacijos vamzdžio remontu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nebuvo pranešta nukentėjusiajam ir buvo pagrindas kviesti policiją – pažeistas KET 222 punkto reikalavimas. Nesuprantama, kodėl namo pirmininkė R. M., turėdama jos telefono numerį, neskambino jai, o pirmiausia policijai.

3.9. Tvirtinama, kad alkoholį vartojo grįžusi į namus, t. y. po 14 val., įsitikinusi, jog nepadarė jokio pažeidimo, juolab nusikalstamos veikos. Eismo įvykio aplinkybės, tiek kiek yra įmanoma išaiškinti, užfiksuotos vaizdo kameromis, ji buvo pasiryžusi atlyginti visus eismo įvykio metu padarytus nuostolius. Taigi, apylinkės teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažino apeliantę kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3.10. Manoma, kad teismas apeliantei pareigą būti namuose bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, paskyrė formaliai, nemotyvuodamas šios pareigos parinkimo bei paskyrimo, neatsižvelgęs į visos bylos aplinkybes, tinkamai neįvertindamas apeliantę apibūdinančius duomenis.

3.11. Paaiškinama, jog nusikalstama veika padaryta dienos metu, skundų dėl jos elgesio įpareigojimo metu nėra gauta, nėra duomenų, jog nakties metu būtų viešose vietose ir netinkamai elgtųsi. Teigiama, kad apeliantės darbas yra specifinis, kadangi tenka patalpas išnuomoti ir apgyvendinti nuomininkus vėlesniu, nei 22.00 val. Be to, apylinkės teismui pateikė dokumentus apie savo motinos sveikatos būklę, nurodė, jog dėl nuolatinės pagalbos bei motinos priežiūros, pas ją dažnai lieka nakvoti. Apeliantės nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, jog teismo skirtas įpareigojimas atims ar apribos galimybę atlikti darbines funkcijas bei bet kuriuo paros metu pasirūpinti ligota motina. Apeliantės įsitikinimu, toks įpareigojimas netikslingas, pažeidžiantis jos bei jos šeimos narių interesus.

3.12. Nesutinkama, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise skirta maksimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui. Manoma, kad baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis būtų įgyvendinta paskyrus apeliantei ir trumpesnį laikotarpį, juolab, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo ir argumentų pagrįsti tokį savo sprendimą.

3.13 Taip pat nesutinkama su automobilio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą. Manoma, kad teismo sprendimas išieškoti iš apeliantės 11 460 Eur sumą yra neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išsamiai, visapusiškai išanalizavo bei teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės kaltės, yra nepagrįstos. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek apeliantę teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia apeliantės kaltę, aptarė apeliantės gynybos versijas ir jas motyvuotai atmetė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nereiškia, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar pažeistos BPK normos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kaip galima suprasti iš apeliantės L. G. skundo turinio, ji nesutinka, kad turėjo pareigą pranešti policijos pareigūnams apie įvykį, tuo labiau, kaip teigė apeliacinėje instancijoje, ji nesuprato, jog padarė eismo įvykį (2 t., b. l. 151). Taip pat, neigia pažeidusi Kelių eismo taisyklių punktą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo iš karto po įvykio.

8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – LR SEAKĮ) 2 straipsnio 14 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

9. Taigi, iš baudžiamojoje byloje esančių administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų, liudytojų R. M., A. M. bei apeliantės parodymų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas ne tik (duomenys neskelbtini) automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje, tačiau ir požeminiame garaže buvęs ventiliacijos vamzdis (1 t., b. l. 10-17, 2 t., 78-89). Šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas. Taigi, apeliantės veika atitinka LR SEAKĮ 14 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio 11 lape nurodytiems motyvams dėl apeliantės versijos atmetimo, jog ji nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kadangi tam prieštarauja byloje esantys objektyvūs duomenys. Be to, įvertinus ir gyvenimišką apeliantės patirtį, apeliantės pozicija, jog ji nesuprato padariusi eismo įvykį, pripažįstama siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atmetama, kadangi yra paneigta bylos įrodymų visetu.

10. Apeliantė yra teisi, teigdama, kad įvykio metu asmenys nenukentėjo, nebuvo kito eismo dalyvio, tačiau sau palankia linkme nepagrįstai interpretuoja dėl eismo įvykio atsiradusią žalą bei pareigą apie įvykį pranešti arba nukentėjusiajam, arba policijai. Nors apeliantė, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, tvirtina, kad apie apgadintą automobilį pranešė ne tik faktiniam jo savininkui, tačiau ir asmeniui, kurio vardu automobilis yra registruotas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog buvo apgadintas ir, kaip teigiama, bendrosios dalinės nuosavybės teise namo gyventojams, tarp jų ir apeliantei, priklausantis ventiliacijos vamzdis. Vien tai, kad apeliantė yra šio namo gyventoja, ar, kad kaimynas liudytojas A. M. atsitiktinumo dėka pamatė eismo įvykio metu apgadintą vamzdį, nereiškia, jog taip namo gyventojai buvo informuoti apie įvykį. Priešingai, objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pasišalino iš eismo įvykio vietos, o namo bendrijos pirmininkė apie įvykį sužinojo iš liudytojo A. M., atsitiktinai atsiradusio automobilių aikštelėje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė, įvykus eismo įvykiui, nesiėmė jokių veiksmų informuoti namo bendrijos pirmininkę apie eismo įvykį ir spręsti susidariusią situaciją, o tiesiog ignoruodama patį faktą, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvertinus aptartas aplinkybes, teigti, jog apeliantė tinkamai vykdė pareigą pranešti apie įvykį, visiškai nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad žala buvo padaryta namo bendrijai, pažeista ventiliacijos sistema, nes būtent tuo ir pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis, todėl pagrįstai nuosprendyje konstatuota, jog apeliantė neabejotinai turėjo pareigą pranešti apie įvykį policijos pareigūnams.

11. Apeliaciniame skunde keliamos hipotetinės versijos apie vamzdžio sugadinimą dar iki įvykio, taip neigiant apeliantės kaltę dėl ventiliacijos vamzdžio sugadinimo, tačiau šių skundo argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, byloje esantys įrodymai, iš jų jau minėti namo bendrijos pirmininkės R. M. ir liudytojo A. M. parodymai, vaizdo įrašai paneigia apeliantės pateiktą versiją. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad namo bendrijos pirmininkės iniciatyva, sutikus namo gyventojams, buvo įrengtos kameros dėl namo gyventojų bei jų turto saugumo, todėl apygardos teismo vertinimu, tuo atveju, jei ventiliacijos vamzdis būtų apgadintas anksčiau, apie tai būtų informuoti namo gyventojai. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Nors apeliantė kelia versiją, jog vamzdį galėjo apgadinti kitas asmuo, tačiau nelogiškai bei prieštaringai nurodo savo sutikimą padengti vamzdžio remonto paslaugas, neneigdama, kad jos vairuoto automobilio galinio lango stiklas išdužo dėl kontakto su vamzdžiu. Tokie apeliantės prieštaringi, nelogiški parodymai tik dar labiau sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą dėl apeliantės kaltės, pripažįstant, jog, klaidindama teismą, ji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

12. Apeliantės subjektyvios interpretacijos dėl KET 221, 222 punktų, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų, jog ji vartojo alkoholį iki eismo įvykio, turto sugadinimo aplinkybių nustatymo. Pateisindama savo veiksmus, apeliantė akcentuoja įstatyme numatytą laikotarpį „iš karto“ po eismo įvykio, kartu nurodydama, jog dar pusdienį po įvykio automobiliu važinėjo mieste ir tik grįžusi namo išgėrė vyno, tačiau įstatymas aiškiai apibrėžia laikotarpį – iki aplinkybių nustatymo. Vien tai, kad anot apeliantės, aplinkybės buvo aiškios ir jau nustatytos jos pačios, nereiškia, kad jos buvo teisingai įvertintos. Bylos duomenys tai paneigia. Apygardos teismas pripažįsta, kad apeliantei KET 221, 222 punktai buvo inkriminuoti pagrįstai, apeliantės skundo argumentai šioje dalyje taip pat nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Apeliantė teisingai nurodo, jog ji nėra kaltinama tuo, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, todėl visos aplinkybės, susijusios su apeliantės neblaivumu, priešingai nei teigiama skunde, yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, siekiant nustatyti objektyvią tiesą bei pagrįsti arba paneigti teismo išvadas dėl apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos.

14. Vertinant byloje esančius įrodymus – neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis bei alkoholio matavimo prietaiso fotonuotraukas, sutiktina ir su apeliantės skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu klaidingai nurodyta, jog apeliantei neblaivumas nustatytas 14.41 val. ir 15.02 val., kadangi iš minėtų įrodymų matyti, jog apeliantei blaivumas buvo tikrinamas pirmąjį kartą 15.41 val., antrąjį - 16.02 val. (1 t., b. l. 16-17, 19). Apygardos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, rašytinius bylos įrodymus, pripažįsta, jog šiuo atveju buvo padaryta rašybos klaida, kuri kaltinimo esmės, inkriminuotos veikos padarymo laiko bei kitų bylos aplinkybių nekeičia, todėl padaryta rašybos klaida taisytina ir vietoje nuosprendžio nustatomojoje dalyje klaidingai nurodytų neblaivumo nustatymo laikų nurodoma, jog apeliantės blaivumas buvo tikrinimas 15.41 val. ir 16.02 val. Pripažįstama, jog rašybos klaida nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje byloje, dėl ko skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turėtų būti keičiamas.

15. Apeliantės įsitikinimu, teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. M. parodymais, kadangi posėdžio metu, jis tiesiog patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nedetalizavo anksčiau nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės neblaivumo požymių vertinimu. Mano, jog šio liudytojo parodymai sąžiningai klaidingi apibūdinant apeliantės būseną. Šiuo aspektu, apeliantės skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog vien tai, kad liudytojas konkrečiai neatkartojo teismo posėdžio metu aplinkybių, nurodytų ikiteisminio tyrimo metu, nereiškia, kad liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, yra neteisingai ar subjektyvūs. Liudytojas buvo pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą ir dėl to gersiančios baudžiamosios atsakomybės kilimą pagal BK 235 straipsnį. Be to, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas turėtų netikėti minėto liudytojo parodymais. Apylinkės teismas nenustatė, jog liudytojas turi tikslą apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti apeliantę. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apeliacinėje instancijoje, taigi netikėti A. M. parodymų patikimumu nėra pagrindo. Juolab, kad liudytojas A. M. teismo posėdžio įtikinamai ir logiškai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo visas aplinkybes prisiminė geriau, nes nuo įvykio buvo praėję puse metų (2 t., b. l. 50).

16. Apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl jos neblaivumo įvykio metu yra reikšmingos tiek, kiek jos susijusios su neblaivumo nustatymu, juolab, kaip jau minėta, apeliantei nėra inkriminuota, jog ji vairavo neblaivi, tačiau liudytojo A. M. parodymai yra svarbūs, siekiant nustatyti aplinkybes, tiesiogiai susijusias su vairavimu požeminiame garaže, kuomet buvo sugadintas ventiliacijos vamzdis. Taigi, šiuo aspektu šis liudytojas viso proceso metu buvo nuoseklus, jog vamzdį apgadino apeliantė, tokią informaciją jis perdavė ir namo bendrijos pirmininkei R. M., kuri patikrinusi gautą informaciją, kreipėsi į policijos pareigūnus. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, apygardos teismui nekyla abejonių dėl liudytojo A. M. parodymų objektyvumo ir patikimumo. Kita vertus, tai, kad ventiliacijos vamzdis buvo apgadintas apeliantės, patvirtina ir kiti bylos įrodymai – policijos pareigūnų, namo bendrijos pirmininkės parodymai, vaizdo įrašai ir t.t.

17. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad apeliantė vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, patvirtina policijos pareigūnų parodymai bei tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai, bendraudami su apeliante, juto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pastebėjo, jog jos kalba nerišli, o akys paraudusios. Pastarosios aplinkybės fiksuotos vaizdo įraše „Body“ kamera. Šias aplinkybes apylinkės teismas išsamiai išdėstė bei išanalizavo skundžiamo nuosprendžio 6-8, 10 puslapiuose. Apygardos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams bei jų pagrindu padarytoms išvadoms, todėl šiuo aspektu daugiau nebepasisako.

18. Apygardos teismas taip pat pritaria ir apylinkės teismo padarytai išvadai dėl apeliantės parodymų nepatikimumo. Apeliantės parodymai viso proceso metu iš esmės dėl visų įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs, dar daugiau, keltos versijos buvo paneigtos byloje esančių objektyvių duomenų visuma.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi bylos duomenys, turintys reikšmę teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, buvo betarpiškai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, o priimtas sprendimas dėl apeliantės kaltės yra pagrįstas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantę kalta padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti apeliantės skundą ir ją išteisinti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl skirto įpareigojimo

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino, jog paskirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijęs su darbu ar mokslu, atims ar apribos galimybę ne tik pasirūpinti ligota motina, tačiau ir atlikti darbines funkcijas, kurias tenka vykdyti vėlesniu nei 22.00 val. laiku.

22. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantei paskirtas ginčijamas įpareigojimas niekaip nevaržo pastarosios darbo funkcijų, kadangi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ši pareiga privalo būti vykdoma, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu. Nors, kaip galima suprasti iš skundo argumentų, apeliantės darbo pobūdis sąlygoja būtinybę išimtinais atvejais dirbti ir tuo laikotarpiu, kuomet jai teismo nustatytas įpareigojimas būti namuose, tačiau tokie atvejai gali būti pateisinami probacijos tarnybai pateikiant tai patvirtinančius objektyvius duomenis. Be to, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Tai reiškia, jog yra numatytos sąlygos dėl galimybės keisti probacijos sąlygas ateityje tuo atveju, jei apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalės jų vykdyti.

23. Apeliantės nurodyti argumentai, jog nusikalstama veika padaryta dienos metu, skundų dėl jos elgesio įpareigojimo metu negauta, nėra duomenų, jog nakties metu būtų viešose vietose ir netinkamai elgtųsi, nepaneigia skirto įpareigojimo tikslingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teigiamai paveiks apeliantės elgesį.

24. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ligotos motinos būtina nuolatine priežiūra, vykimu pas ją bei pasilikimu nakvoti, apygardos teismas plačiau nepasisako, kadangi iš apeliacinėje instancijoje išsakytų argumentų matyti, jog apeliantė motiną apgyvendino pas save (2 t., b. l. 151).

25. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog neigiamų pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį visi asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apygardos teismo vertinimu, tenkinti apeliantės prašymo skunde išdėstytais argumentais šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

26. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo BK 68 straipsnio pagrindu nustatytas maksimalus penkerių metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, argumentuojant tuo, kad baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis būtų įgyvendinta paskyrus ir trumpesnį laikotarpį.

27. Baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiosiomis teisėmis terminas gali būti nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą – penkerius metus, priešingai nei mano apeliantė, pagrįstai atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad apeliantė, vairuodama automobilį, padarė eismo įvykį ir po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Be to, nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) apeliantė už tai, jog vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (nustatytas neblaivumas 2,73 promilių) buvo nuteista bausme - bauda, taip pat jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d. Tačiau bylos duomenys rodo, jog apeliantė jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedarė, ne tik sistemingai pažeidinėjo uždraudimą naudotis specialia teise, už ką buvo nuteista šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, tačiau dar ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje skirtas uždraudimas naudotis minėta specialia teise maksimaliam terminui yra proporcingas ir teisingas, visiškai atitinka padarytoms nusikalstamoms veikoms bei apeliantės asmenybei, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei nevaržo apeliantės teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, nes trumpesnis uždraudimas naudotis specialia teise baudžiamojo įstatymo keliamų tikslų nepasiekė.

28. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad pagal bylos duomenis apeliantė ne tik sistemingai vairavo automobilį, akivaizdžiai ignoruodama jai teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau toks jos siekis buvo aiškiai apgalvotas ateities perspektyvoje, kadangi ji 2021 m. liepos mėnesį sudarė panaudos sutartį ateinantiems 3 metams dėl automobilio „F. M.“ naudojimo (1 t., 112 – 113 b. l.). Bylos įrodymai, taip pat ir liudytojo R. F. parodymai, nepagrindžia apeliantės skundo argumentų dėl jai taikyto uždraudimo naudotis specialia teise penkeriems metams kaip neproporcingai ilgo, todėl trumpinti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, kartu įvertinus galimybę teigiamai paveikti apeliantę, apygardos teismo įsitikinimu, nėra visiškai jokio pagrindo. Kasacinis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Apygardos teismo pozicija yra ta, jog šios baudžiamosios bylos aplinkybės aiškiai nurodo, jog sutrumpinus uždraudimo naudotis specialia teise terminą būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui.

Dėl konfiskuotino turto vertės

29. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatyta išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Apeliantė prašo sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, remiantis, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos metu, pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė turto vertės nustatymo dienai – 2022 m. balandžio 26 d., yra 6 880 Eur.

30. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi byloje VšĮ „E.“ pateiktais duomenimis, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje, 2021 m. rugsėjo mėnesį, įskaičius pridėtinės vertės mokestį, buvo 11 460 Eur (1 t., b. l. 21).

31. Apeliantė, siekdama paneigti VšĮ „E.“ nustatytą transporto priemonės vertę, akcentuoja apygardos teismui pateiktą nepriklausomo vertintojo atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje minėto automobilio vertė perpus mažesnė, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija vertina tai, kad automobilio vertė yra kintanti vien jau laiko atžvilgiu, nevertinant kitų bylos aplinkybių. Sutiktina, jog nuo įvykio praėjus 9 mėnesiams, automobilio rinkos vertė sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti eismo įvykio metu buvusią transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą yra nepagrįstas, nes būtent eismo įvykio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo nustatyta tokia reali minėto automobilio vidutinė rinkos kaina. Nors apeliantė teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje teigė, jog automobilio variklis jau seniai turėjo būti remontuojamas, tačiau iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sandorio metu deklaruota, jog automobilis jokių įvykių bei trūkumų neturi (1 t., b. l. 61). Kita vertus, apeliantė posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (2 t., b. l. 150-151) patvirtino, jog automobilis iki įvykio objektyviai nustatytų pažeidimų neturėjo, buvo stipriai apgadintas tempimo momentu. Kartu parodė, kad kreipėsi į turto vertintoją tam, jog būtų nustatyta reali automobilio vertė šiai dienai. Taigi, automobilio vertė prieš ir po įvykio esmingai skiriasi, juolab nuo eismo įvykio iki automobilio vertinimo praėjo ne mažai laiko. Apygardos teismas, atsižvelgęs ne tik į bylos duomenis, bet ir į bylą pateiktas ataskaitas dėl automobilio vertės nustatymo (2021 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. balandžio mėn.) bei formuojamą teismų praktiką dėl konfiskuotino turto dydžio nustatymo, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Daryti kitokias išvadas nėra pagrindo.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios L. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytą rašybos klaidą ir nurodyti, jog: „alkoholio kiekio matuokliu 15.41 val. L. G. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas ir 16.02 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas“.

Teisėjai Donatas JatužisJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė