Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2093-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1-2093-506/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03833-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2093-506/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03833-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. sav., vedęs, dirbantis vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis 2019-01-26 19.00 val. būdamas žmonos S. M. motinos G. K. namo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)pirmo aukšto hole, žodinio konflikto su žmona S. M. metu norėdamas iš G. K. rankų atimti mobilaus ryšio telefoną, kuriuo pastaroji darė vykstančio konflikto garso įrašą, pastūmė ir pargriovė G. K. ant grindų, dėl ko pastaroji pajuto skausmą kairės rankos viršutinėje dalyje prie peties, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą;

be to, jis 2019-05-07 18.18 val. Vilniuje, L. Asanavičiūtės gatvėje ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad 2019-01-26 dienos metu buvo namuose, susibarė su savo žmona S. M.. Žmona paskambino savo mamai G. K., kuri gyvena Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini)., G. K. atvažiavo pas juos ir išsivežė S. ir jų sūnų pas save. Uošvė nuteikia jo žmoną prieš jį, kišasi į jų gyvenimą. Likęs namie, gėrė alų, išgerto kiekio nepamena. Apie 19.00 val. kaimyno A. (pavardės nežino) paprašė nuvežti jį iki uošvės namų, norėjo susitaikyti su žmona ir parsivežti namo. G. K. jį įleido, jis nuėjo į kambarį ir su žmona abu kalbėjosi. Pokalbio metu pastebėjo, kad G. K., stovėdama kitame kambario gale, įrašinėja savo mobiliojo ryšio telefonu jų pokalbį. Paprašė ištrinti įrašą. Uošvė kažką jam atsakė, jie susibarė, jis sakė, kad ji neturi teisės jo įrašinėti. Ėjo prie G. K., o ši pradėjo trauktis nuo jo. Išėjus abiem į holą norėjo iš jos rankų paimti telefoną, G. K. priešinosi. Nepamena dėl ko, bet jis ir Gražina abu nukrito ant grindų. Neneigia, kad tuo momentu galėjo sukelti G. K. fizinį skausmą, labai gailisi dėl to. Jam kažkaip pavyko atimti telefoną, nubėgo į lauką, kur stovėjo kaimyno mašina, įsėdo ir bandė įrašą trinti, tačiau nepavyko. Atbėgo G. K. ir jos sesuo A., kurioms atidavė G. telefoną, o pats su kaimynu išvažiavo. 2019-01-27 vakare norėjo grįžti į savo namus Vilniuje, buvo kažkiek išgėręs alaus. Žmona jau buvo grįžusi į namus Vilniuje kartu su G. K.. Beldėsi, skambino, traukė už šarvuotų durų rankenos, tačiau jo neįleido. Kiek pamena, durų rankena buvo prisukta tik iš vienos pusės, laikėsi duryse netvirtai, ir netyčia galėjo ją sugadinti, išklibinti ar panašiai. Žmona pasakė, kad jo neįleis, išmetė jo daiktus pro langą, nes kitą dieną jam reikėjo į darbą. Buvo piktas, kad G. K. nuteikia žmoną prieš jį. Kieme pamatęs G. K. automobilį Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priėjo ir iš pykčio dešine alkūne smogė į vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, dėl to stiklas dužo. Dešine koja dar spyrė į kažkurį vairuotojo pusės ratą, todėl mano, kad galėjo sudaužyti galinį žibintą. Dėl automobilio apgadinimo labai gailisi. Su uošve susitaikė, jos atsiprašė, atlygino žalą, ir 2019-02-26 jie pasirašė susitaikymo protokolą. (45-46, 52, 134-135 b. l.)

Kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir paaiškinimo, įrodo BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, nukentėjusiosios G. K., liudytojų S. M., A. V. parodymai, specialisto išvada.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad 2019-01-26 apie 19 val. į jos namus Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), atvažiavo žentas A. M. ir pirmo aukšto hole konfliktavo su jos dukra S. M.. Ji (liudytoja) stebėjo bei savo telefonu Huawei darė garso įrašą. Žentas pastebėjo, priėjo ir pradėjo atiminėti telefoną, stvėrė ją, pargriovė ir atėmė telefoną. Nukritusi ji patyrė fizinį skausmą kairės rankos viršutinėje dalyje, prie peties. Visą įvykį matė dukra S. M. bei penkerių metų anūkas A.. Kai žentas atėmė telefoną, ji nubėgo pas savo sesę A. V., kuri gyvena šalia, paskambino į policiją. A. V. pasivijo A. M., šis grąžino sesei telefoną. Dėl telefono pretenzijų neturi. (2 b. l.)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad aukščiau nurodyto įvykio metu žentas A. M. buvo girtas ir agresyvus. Kai ji norėjo nuo jo pabėgti, jis, būdamas jai už nugaros, ją pargriovė, norėdamas atimti telefoną. Ji krito visu svoriu ant kairiojo šono, labiau ant kairės rankos. Pajuto fizinį skausmą kairėje rankoje, tačiau apsivertė ant pilvo, prispaudė telefoną, kad A. M. neatimtų. Tačiau žentas visų savo svoriu užkrito ant jos ir jėga atiminėjo iš rankų telefoną, kol atėmė. Pribėgusi dukra A. M. atitraukė nuo jos, ir jis su telefonu rankose išbėgo į kiemą prie mašinos, kurioje sėdėjo jo draugas. Tada ji nubėgo pas savo sesę A. V. ir iš sesers telefono paskambino į 112. Po to kartu su sese nubėgo prie mašinos, kurioje sėdėjo A. M.. Šis išlipęs kažką dar maigė jos telefone, norėjo ištrinti informaciją. Sesuo liepė grąžinti telefoną, jis telefoną grąžino, tad pretenzijų neturi. A. M. su draugu išvažiavus atvyko policijos pareigūnai, išdavė jai siuntimą į teismo medicinos ekspertizę, nes ant rankos buvo didelė mėlynė. Tačiau ji atlikti ekspertizės nenuvyko, nors užsiregistravo, nes kaip tik tą dieną apvogė jos namą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Planuoja atlikti ekspertizę po kelių dienų. Kitą dieną, 2019-01-27, A. M. iš pykčio apgadino jo automobilį – išdaužė vairuotojo langą ir galinį žibintą. Civilinio ieškinio dėl sukelto fizinio skausmo nereiškia, civilinio ieškinio dėl automobilio apgadinimo atsisako, nes žala nepadaryta. Su žentu santykiai visada buvo geri, kol jis nepradėjo gerti. Šiuo metu jis piktnaudžiauja alkoholiu, bet šios problemos nepripažįsta. Dukra ruošiasi skyryboms. (30, 32 b. l.)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-02-05 specialisto išvados Nr. G 412/2019 (01) matyti, kad G. K. nustatytos kairio žasto ir kairio dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos paveikus kietu buku daiktu 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019-01-26) ir būdu, tai yra, nugriuvus ant kairės rankos ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų G. K. galėjo jausti fizinį skausmą. (24 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, kad A. M. yra jos sutuoktinis, ji supranta teisę neduoti prieš savo sutuoktinį parodymų arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, sutinka duoti parodymus. 2019-01-26 dienos metu buvo savo namuose Vilniuje. Tarp jos ir sutuoktinio vyko žodinis konfliktas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko jų santykiai yra blogi. Kad konfliktas nesitęstų, pas ją atvyko mama G. K., ją ir jos sūnų Armandą, gimusį 2013 metais, nusivežė pas save į namus Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. pas mamą atvažiavo A. M., jį atvežė kažkoks jo draugas, kuris laukė automobilyje. A. M. buvo neblaivus, atėjo į kambarį, kuriame ji buvo kartu su sūnumi, toliau tęsė konfliktą, liepė grįžti kartu su juo namo. Mama šį konfliktą įrašinėjo savo mobiliojo ryšio telefonu. Pastebėjęs, A. M. norėjo atimti iš mamos telefoną, mama pradėjo bėgti nuo jo į kitą kambarį, o jis nusivijo. Ji nubėgo paskui juos, pamatė, kad mama guli ant holo slenksčio, o ant jos užgriuvo A. M. ir bando iš rankų atimti telefoną. Pribėgusi prie jų, čiupo A. M. už drabužių ir jį atitraukė nuo mamos, jo rankose buvo mamos telefonas. Mama atsikėlė ir nubėgo pas savo sesę A. V., gyvenančią šalia. Mama vėliau pasakojo, kad iš sesers telefono iškvietė policiją. O A. M. su mamos telefonu rankose nubėgo į draugo mašiną. Matė, kad mama kartu su A. V. eina link mašinos. A. V. vėliau pasakė, kad A. M. atidavė jai mamos telefoną ir išvažiavo su draugu. Tą dieną mama jokiais skausmais nesiskundė, ji liko nakvoti pas mamą. Kitą dieną mama pradėjo kalbėti, kad nuo vakarykščių A. M. veiksmų prieš ją skauda kairę ranką ir koją. Pamatė ant kairiojo mamos peties didelę mėlynę. (37-38 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad G. K. yra jos sesuo, abi gyvena šalimais nuosavuose namuose. 2019-01-26 apie 19 val. pas ją į namus atbėgo sesuo, paprašė duoti telefoną paskambinti į policiją. Sesuo buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jos žentas A. M. atvyko pas ją į namus, žodžiu konfliktavo su savo žmona, o G. K. tuo metu kažką savo telefonu įrašinėjo. Pamatęs, žentas puolė G. K., parvertė ant grindų ir iš jos rankų atėmė telefoną, dėl ko dabar skauda rankas. Vizualiai matomų sužalojimų ant jos nepastebėjo. Jos abi išbėgo į kiemą, jas pamatęs A. M. išlipo iš mašinos, kažką pradėjo maigyti rankose turėtame telefone, matyt, trynė kažkokią informaciją. Ji liepė jam atiduoti telefoną, matė, kad A. M. yra agresyvus, iš to suprato, kad jis neblaivus. A. M. atidavė jai telefoną, ji ir sesė grįžo namo, laukė policijos. (40 b. l.)

2019-03-02 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03833-19 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. (68-71 b. l.)

2019-05-07 A. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18938- 19 dėl to, kad jis 2019-05-07 18.18 val. L. Asanavičiūtės g. ties 3-u namu, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 38 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 217 straipsnio 4 dalies ir 170 straipsnio 4 dalies pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Paukštys atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03833-19 ir sujungė su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-18938-19, suteikdamas bendrai bylai pirminį numerį Nr. 01-1-03833-19.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad 2019-05-07 jis nuo 10.00 val. ryto bute Skroblų g. 25-16, Vilniuje, vartojo alkoholį su draugu vardu K., jis vienas išgėrė apie 0,5 l trauktinės. Apie 18.00 val. K. reikėjo važiuoti namo į Karoliniškes, bet Kęstutis buvo labiau apgirtęs, todėl vairuoti negalėjo. Jis pats nesijautė stipriai apgirtęs, todėl nusprendė draugą nuvežti namo. Jis sėdo prie K. priklausančio automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, K. atsisėdo į keleivio vietą, ir abu išvažiavo Karoliniškių link. Įvažiavęs į L. Asanavičiūtės gatvę nuo Vakarinio aplinkkelio, pavažiavo kelis šimtus metrų, kai netikėtai jam iš dešinėje esančio kiemo išvažiavo taksi automobilis; vengdamas susidūrimo suko vairą į kairę ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susidūrė su priešpriešiais važiavusiu kitu automobiliu. Po susidūrimo į įvykio vietą labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė virš 2 promilių girtumą. Po maždaug 20 minučių jam pakartotinai patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir vėl nustatė virš 2 promilių girtumą. Sveikatai patikrinti jis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur nenustatė jokių rimtų kūno sužalojimų. Įvykio tyrimui jį pareigūnai nuvežė į Kelių policiją, o iš ten į areštinę. Prašo prie jo apklausos protokolo pridėti kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurią pagal jo užsakymą atliko turto vertintojas Eugenijus Laurinčiukas (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000349). (110-111, 134-135)

Kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties paaiškinimo, įrodo BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, liudytojų O. B. ir K. R. parodymai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, VĮ Regitra ir VšĮ Emprekis pažymų informacija.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2019-05-07 18.15 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino privatus fizinis asmuo ir pranešė, kad automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. Asanavičiūtės g. 2, Vilniuje, įvažiavo į kelis automobilius, vairuotojas galimai neblaivus. (80 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. B. parodė, kad 2019-05-07 apie 18.20 val. vairavo automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo apie 40 km/val. greičiu L. Asanavičiūtės gatve link Vakarinio aplinkkelio. Netikėtai pamatė priešpriešiais jo važiavimo juosta atvažiuojantį automobilį Mercedes Benz. Siekdamas išvengti susidūrimo, pasitraukė dešiniau, kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, ir automobilis Mercedes Benz nestabdydamas trenkėsi į jo automobilio kairįjį šoną, po ko dar trenkėsi į už jo dešinėje stovinčius priparkuotus kitus automobilius. Jo automobiliui pilnai sustojus, pabandė išlipti, tačiau vairuotojo durys buvo užstrigusios ir neatsidarinėjo, todėl išlipo pro priekines keleivio duris. Prie automobilio Mercedes Benz atidarytų vairuotojo durelių stovėjo 30-35 metų vyras, jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vyras pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet jis nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą. Be neblaivaus vairuotojo, automobilyje Mercedes Benz keleivio vietoje sėdėjo kitas vyras, kuris išlipo tik atvykus policijos pareigūnams. (92 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. parodė, kad 2019-05-07 dienos metu susitiko su A. M. pastarojo namuose, į susitikimą atvažiavo savo automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. M. namuose jie gėrė kažkokius alkoholinius gėrimus, lyg alų. Po išgertuvių A. M. nutarė nuvežti jį namo jo automobiliu. Jis sutiko, nes buvo labai girtas, davė A. M. automobilio raktus. Kaltinamasis įsėdo į vairuotojo vietą, jis – į priekinę keleivio vietą, važiavo link jo namų. Važiuojant, kaip jam atrodo, L. Asanavičiūtės gatve, A. M. atsitrenkė į kitą automobilį. Kodėl taip atsitiko ir kaip įvyko susidūrimas, pasakyti negali, nežino. (95-96 b. l.)

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042 A. M. 2019-05-07 18.38 val. nustatytas 2,18 promilės neblaivumas, 19-04 val. – 2,81 promilės neblaivumas; matuoklio patikros serifikatas Nr. 0967288 galioja iki 2019-08-28. (120, 121, 122 b. l.)

2019-05-07 Neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie A. M. neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; be to, nurodyta, kad A. M. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs negali. (119 b. l.)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Mercedes Benz techninė būklė po eismo įvykio. (83-85 b. l.)

Iš VĮ Regitra informacijos matyti, kad automobilio Mercedes Benz C 200 T CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmą kartą registruoto 2006-03-06, valdytojas-savininkas pagal 2018-04-10 transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (90 b. l.)

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad 2006 metų gamybos automobilio Mercedes Benz C 200 T CDI vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3970,00 eurų, be PVM 3280,00 eurų. (88-89 b. l.)

A. M. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė konfiskuotino automobilio vertę atitinkačią pinigų sumą leisti išmokėti dalimis per dvejus metus; dėl prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, – nuomonės nepareiškė. (175, 176 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje: pats kaltinamasis dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės neneigė, taip pat jo kaltę įrodo nukentėjusiosios G. K., liudytojų S. M., A. V., O. B., K. R. parodymai, specialisto išvadoje, Bendrojo pagalbos centro informacijoje, alkoholio kiekio matuoklio, neblaivumo nustatymo akte, transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, pargriaudamas ant grindų, sukėlė fizinį skausmą G. K., be to, jis vairavo automobilį neblaivus.

A. M. atsakomybę lengvina, kad jis dėl abiejų inkriminuotų nusikaltimų kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą padarė budamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams ir nusikaltimo padarymui.

Skirdamas A. M. bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nustatytos po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. M. anksčiau teistas, tačiau teistumai jau išnykę, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už eismo taisyklių pažeidimą (62, 124-127 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligos jam nediagnozuotos.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo siekia A. M. skirdamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę.

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 35 parų arešto bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 45 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes iš dalies sudėti bei paskirti galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, daro išvadą, kad A. M. prokuro siūlomų bausmių dydis yra akivaizdžiai per švelnus, nes neatitinka kaltinamojo asmenybės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad A. M. baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurią jis padarė būdamas girtas, buvo nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, išaiškintos tokio procesinio sprendimo pasekmės, tačiau jis, vos praėjus porai mėnesių po bylos nutraukimo, padarė naują nusikaltimą – itin šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, vairavo automobilį būdamas stipraus neblaivumo laipsnio, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog A. M. nė nesistengia suvokti, jog nuolat piktnaudžiaudamas alkoholiu, elgiasi neadekvačiai, ir toks jo elgesys jau kelia grėsmę ne tik jam pačiam ir jo artimos aplinkos žmonėms, tačiau ir pašaliniams asmenims, tai yra, visuomenei, su kurios interesais kaltinamasis nelinkęs skaitytis. Prokuroro siūlomo dydžio arešto bausmės tik nežymiai viršija už baudžiamąjį nusižengimą numatyto arešto bausmės dydžio vidurkį, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje A. M. skiriamos bausmės už du nusikaltimus, nors ir nesunkius, tačiau padarytus vienas po kito per gana trumpą laikotarpį. Teismas daro išvadą, jog A. M. skirtinų arešto bausmių dydis nustatytinas didesnis už numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje arešto bausmės vidurkį, o galutinė subendrinta bausmė – artima maksimaliam numatytam arešto bausmės dydžiui.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, A. M. paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-05-07 20.32 val. iki 2019-05-08 14.04 val. (vieną dieną) (101, 102 b. l.), šis laikas įskaitytinas į atliktą bausmę vadovaujantis BK 66, 65 straipsnių nuostatomis.

Taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, teismas, siekdamas užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką, daro išvadą, jog A. M., padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių, kuri gali būti skiriama kartu su bausme, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, minėta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių eismo taisyklių pažeidimų, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui, o tai, kad nagrinėjamu atveju neatsirado žmonių aukų, yra tik laimingas atsitiktinumas; be to, jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tebeturi galiojančią nuobaudą, todėl kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, – trejiems metams. Kadangi A. M. nagrinėjamu atveju 2019-05-08 nutarimu yra paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas, tad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2019-05-08.

Taip pat A. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, šiuo atveju – nusikaltimo padarymo priemonė automobilis, – privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys), o šio straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis A. M. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį Mercedes Benz, nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o kartu su juo važiavusiam K. R., automobilį panaudojo kaip nusikaltimo padarymo priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti konfiskuotas automobilis Mercedes Benz. Tačiau iš A. M. užsakymu atliktos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. N190515 (136-173 b. l.) matyti, kad transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį, ekonominiu požiūriu netikslingas, kas suponuoja išvadą, jog eismo įvykio, kurį padarė A. M., metu automobilis sugadintas nepataisomai, todėl iš esmės beverčio, vos 770 eurų tekainuojančio automobilio konfiskavimas, teismo nuomone, nėra tikslingas, nes neužtikrintų vienos iš šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo paskirčių – daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Atsižvelgdamas į proporcingumo principą, kurį taikydamas įvertina byloje tiek teisines, tiek faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš A. M. konfiskuotina turto (automobilio Mercedes Benz) vertę atitinkanti pinigų suma, kurios dydis nustatytinas pagal vidutinę rinkos kainą be PVM, nurodytą VšĮ Emprekis informacijoje – 3280 eurų. Šioje dalyje teismas atkreipia dėmesį, kad nors A. M. pateikė automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta kita automobilio vertė, tačiau teismas, spręsdamas dėl konfiskuotinos pinigų sumos, neturi pagrindo vadovautis šia ataskaita, kadangi automobilis savo vertės didžiausios dalies neteko būtent dėl kaltų A. M. veiksmų.

Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti A. M. prašymą ir leisti jam išmokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą per dvejų metų laikotarpį. Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kas reiškia, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tad A. M., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. 2019-05-08 nutarimu (113-114 b. l.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas; 2019-05-09 nutarimu (115-117 b. l.) paskirtos kardomosios priemonės dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir 2019-05-08 nutarimu specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintinos, vairuotojo pažymėjimas (prisegtas prie galinio bylos viršelio) perduotinas VĮ Regitra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Nukentėjusioji G. K. apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota 2019-06-10, duomenų apie skundo padavimą nėra. (177 b. l.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – 55 parų arešto bausmę;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą galutinę bausmę A. M. skirti 85 paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. M. nustatyti galutinę bausmę – 56 paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto “a” papunkčiu įskaityti į atliktą bausmę A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-07 20.32 val. iki 2019-05-08 14.04 val. (vieną dieną) ir nustatyti, kad atliktina bausmė yra 55 arešto paros.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti A. M., kad arešto bausmė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos 2019-05-08.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, – ir iš A. M. konfiskuoti automobilio Mercedes Benz, pirmą kartą registruoto 2006-03-06, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3280 (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), – paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

A. M. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lilija Tarčevskaja