- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 1-1133-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06950-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. sausio 10 d., apie 00.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo žmonai B. R. koja spyrė vieną kartą į smakrą, po to tampė ją už rankos, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiajame skruoste, smakre ir dešinio peties srityje, odos nubrozdinimais dešiniajame rieše. Šiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino ir parodė, jog su B. R. katu gyvena 13 metų, augina bendrą vaiką M. R., gim. (duomenys neskelbtini). D. R. ir jo sutuoktinė dirba viename darbe, skirtinguose sandėliuose. Penktadienį (2018-02-09) po darbo B. sandėlyje vyko balius, jį pakvietė prisijungti. Kol buvo darbe, jis išgėrė apie 4 stikliukus brendžio. Vėliau, gal po valandos, kolega F. (pavardės, telefono numerio nežino) pakvietė juos važiuoti pas jį. Važiavo dviem automobiliais, jis su žmona važiavo skirtingose mašinose. F. gyvena Pilaitėje, adreso nežino, anksčiau pas F. nebuvo lankęsis. Jie užėjo į butą ir praleido ten kurį laiką, vartojo alkoholį. Kiek jis išgėrė, neprisimena. Po tam tikro laiko, kada tiksliai neprisimena, jau norėjo važiuoti namo, dėl ko paskambino draugui, kad jis juos su žmona paimtų, tačiau B. dar nenorėjo važiuoti, o jis savo ruožtu nenorėjo pastarosios palikti vienos. Tarp jų kilo konfliktas. Jam atrodo, kad tai buvo bute, bet dėl girtumo aplinkybes prisimena sunkiai, gali klysti. Kaip atsitiko, kad jis sudavė žmonai, neprisimena, atsimena tik tai, kad tarp jų įvyko susistumdymas. Sutinka, kad viskas galėjo įvykti taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Po konflikto jis išėjo. Draugas jau laukė apačioje ir nuvežė jį namo, o B. namo negrįžo. 2018-02-10, kai jis (D. R.) po darbo grįžo namo, žmona pasakė iškvietusi policiją. Atvykus pareigūnams jis buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Labai gailisi, kad viskas taip įvyko (b. l. 28-30).
Nukentėjusioji B. R. parodė, kad ji su savo vyru D. R. 2018-02-09 dalyvavo vakarėlyje (duomenys neskelbtini). Po vakarėlio, apie 23.50 val., jie su draugais nutarė nuvažiuoti pas bendradarbį F. (pavardės ir telefono numerio nežino), gyvenantį bute Pilaitės mikrorajone. Ji važiavo vienu automobiliu, o jos vyras kitu automobiliu. Kai apie 00.10 val. jie atvyko pas F., užėjo į namo bendro naudojimo laiptinę, tuomet jos vyras pradėjo su ja konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl to, kad jis norėjo važiuoti namo, o ji jo prašė dar pabūti. Ji bandė konfliktą išspręsti taikiai, bet D. buvo nusiteikęs agresyviai. Konflikto metu jis dešine koja spyrė jai į veido sritį, smakrą. Smūgis buvo stiprus, bet ji nuo smūgio nenukrito. Tada vyras abiem rankomis griebė ją už dešinės rankos ir pradėjo stipriai tampyti. Savo veiksmais jos vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Smakro srityje atsirado didelė mėlynė, dėl ko skausmą jaučia iki šiol. Policijai ir GMP iš karto po įvykio neskambino, nes buvo išgėrusi. Po įvykio vyras išėjo iš laiptinės ir pasišalino. Įvykį matė jos bendradarbė Lidija, kurios kontaktų ji taip pat nežino. Įvykio vietos parodyti negali, nes Pilaitėje buvo tik porą kartų ir tame mikrorajone nesiorientuoja. Vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Į policiją nesikreipė, nes norėjo išsaugoti šeimą ir santuoką. Taip pat prašo iškeldinti jos vyrą iš namo. Net ir būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio jis kelia ranką prieš ją. Jų bendras vaikas porą kartų buvo smurto artimoje aplinkoje liudininku (b. l. 8).
Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-12 specialisto išvadoje Nr. G525/2018(01) nurodyta, kad B. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiajame skruoste, smakre ir dešinio peties srityje, odos nubrozdinimas dešiniajame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių, turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-10) ir būdu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant kairio skruosto, smakro, dešinio peties ir dešinio riešo sritis. Sužalojimų visumoje nebūdinga savęs žalojimui (b. l. 12).
2018-02-10 B. R. pareiškime nurodyta, jog 2018-02-10 jos sutuoktinis dešine koja smūgiavo jai į veidą, vėliau, paėmęs už dešinės rankos, tampė po laiptinę (b. l. 8).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. R. nežymiai sutrikdė sveikatą savo sutuoktinei B. R.. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, konflikto metu įvykus susistumdymui, kurio metu galėjo smūgiuoti sutuoktinei. Minėtais duomenimis nustatyta, kad D. R. savo artimajam šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios B. r. parodymais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys kaltinamojo girtumą, tačiau pats kaltinamasis konflikto su žmona metu teigė buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko įvykio aplinkybes pastarajam prisiminti buvo sudėtinga, parodė alkoholį vartojęs prieš pat padarant nusikalstamą veiką, ką patvirtino ir nukentėjusioji. Laikytina, kad būtent girtumas buvo ta priežastis, kuri didžiąja dalimi ir prisidėjo prie smurto. Atsižvelgiant į tai, yra pilnas pagrindas pripažinti kaltinamajam nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 37), administracine baustas (b. l. 38), dirbantis (b. l. 39) duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. R. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo bausmę sumažinti (b. l. 42).
Atsižvelgiant į D. R. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į tai, jog jis anksčiau neteistas, D. R. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi. Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo bei BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu. Nors kaltinamasis prašo skirti mažesnę bausmę, tačiau teismas neturi jokio pagrindo nustatyti trumpesnį laisvės apribojimo bausmės laiką, kuris šiuo atveju ir taip yra mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-02-10, 16.41 val., iki 2018-02-11, 11.04 val., (b. l. 20, 22). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 31).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir D. R. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti D. R. nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti D. R. dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-02-10, 16.41 val., iki 2018-02-11, 11.04 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.