Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-05 · Byla Nr. A2.6.-6071-1017/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
A2.6.-6071-1017/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04579-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
R. O.
Nukentėjusysis
P. L.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6071-1017/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04579-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. O.,nukentėjusiajam P. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „I.A.“ vadovu, išsiskyrusio, išlaikančio pilnametį, bet dar besimokantį vaiką, kuris gyvena kartu, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. 2016 m. kovo 25 d., apie 11.45 val., Tuskulėnų g. 52, Vilniuje, sustojo ir paliko stovėti automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų judėti, dėl ko automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus; eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Teismo posėdžio metu R. O. pripažino, jog padarė pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 147 punkte, bet nepripažino, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos, todėl dėl jam inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo bylą prašė nutraukti. Paaiškino, jog įvykio dieną grįžo namo papietauti, automobilį paliko prie namų, o grįžęs pastebėjo, kad jo automobilis užtvėrė važiuojamąją dalį. Jo automobilis Opel Zafira ir automobilis Mazda 6 buvo susiglaudę, jokių pažeidimų ant automobilių nesimatė. Keletas automobilių stovėjo ir negalėjo pravažiuoti, vairuotojai reikalavo patraukti automobilį, buvo labai supykę dėl užtverto pravažiavimo. Pripažįsta, kad jo automobilis Opel Zafira galimai atsitrenkė į kitą automobilį dėl to, kad nebuvo užtrauktas jo automobilio rankinis stabdis. Jis įsėdo į automobilį, pastatė jį į tą vietą, kur jis stovėjo iki nuriedėjimo, tokiu būdu praleisdamas visus norinčius pravažiuoti vairuotojus. Iš karto po įvykio savo automobilio atidžiai neapžiūrėjo, įsivaizdavo, kad negali būti nieko rimto, automobiliui nuriedėjus 1-2 metrus. Nukentėjusiojo automobilio taip pat atidžiai neapžiūrėjo, ant automobilio Mazda 6 priekinės dalies pažeidimų nepastebėjo, buvo labai susijaudinęs dėl piktų kaimynų, kurie reikalavo kuo greičiau patraukti automobilį. Pasėdėjęs savo automobilyje apie 5 min, jis gavo užsakymą vežti klientą ir nuvažiavo pas jį. Paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog apie įvykį policijai buvo pranešta iš karto, tai padarė kitų automobilių vairuotojai, ir manė, kad antrą kartą skambinti policijai jam nereikėjo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, todėl manė, kad nėra prasmės užkišti raštelį už apgadinto automobilio vairuotojo stiklo, taip informuojant jo vairuotoją apie įvykį, nes policija jau turėjo visus reikalingus duomenis. Nurodė, kad jo vairuojamas automobilis registruotas įmonės vardu, visi duomenys yra lengvai randami. Jam po 10 minučių telefonu paskambino pareigūnas, tuomet jis atvyko į įvykio vietą ir jam surašė protokolą. Kai jam paskambino pareigūnai, jis suprato, kad padarė pažeidimą patraukdamas savo automobilį iš karto po įvykio iš įvykio vietos, tačiau nemanė, kad pažeidimas išvykti iš eismo įvykio vietos, apie kurį jau pranešta policijos pareigūnams. Jam buvo kilusi mintis, kad reikėjo abu automobilius nufotografuoti, kai jie stovėjo susiglaudę. Pabrėžė, jog paties įvykio nematė, ir, kad apgadintas kitas automobilis, pastebėjo tik tada, kai grįžo iškviestas pareigūnų. Nurodė, jog KET 219 punkte nėra nuostatos, pagal kurią galėtų būti apkaltintas, o pareigūnai jam aiškino, kad jis kaltinamas pagal KET 222 punktą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. L. nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino žmona, kuri pasakė, jog prie jo automobilio Mazda 6 vaikšto pareigūnai. Atėjus prie automobilio, pareigūnai paklausė, ar anksčiau buvo pažeistas jo automobilio bamperis, ir pasakė, kad jis yra apgadintas. Nurodė, kad nors automobilio Opel Zafira vairuotojas R. O. aiškino, kad jam automobilį teko patraukti dėl pasipiktinusių vairuotojų, tačiau iš įvykio vietos jis pasitraukė dėl iškvietimo. Paaiškino, kad įvykio aplinkybių nematė, jo automobilio bamperis iki įvykio buvo neapgadintas, pretenzijų R. O. jis neturi.

Teismo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausias patrulis M. K. nurodė, kad į įvykio vietą jis atvyko pagal iškvietimą dėl to, kad automobilis Opel Zafira įsirėžė į kitą transporto priemonę. Kiti eismo dalyviai buvo pasipiktinę, nes kai pareigūnai gavo pranešimą, buvo nurodyta, kad eismo dalyviai negali pravažiuoti. Atvykę pareigūnai pastebėjo, kad apgadintas automobilio Mazda 6 bamperis, o automobilio Opel Zafira nebuvo įvykio vietoje. Tuomet atėjo automobilio Mazda 6 savininkas, o po kiek laiko, pareigūnams susisiekus telefonu, atvyko ir Opel Zafira vairuotojas, kuris pareigūnams sakė, kad pats ieškos nukentėjusiojo, kad įvykį yra nufotografavęs. Jo vertinimu, R. O. suprato, jog apgadino kitą transporto priemonę. Tačiau įvykio vietoje R. O. parodymai pasikeitė ir jis jau sakė, kad įvykio vietoje nieko nefotografavo ir nieko nepažeidė.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. kovo 25 d., apie 11.45 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Tuskulėnų g. 52, Vilniuje, pravažiavime tarp kiemų yra susidūrę du automobiliai – Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vairuotojų nėra, o automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trukdo pravažiuoti. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintu bamperiu, prie automobilio buvo savininko žmona, kuri, pamačiusi apgadintą automobilį, paskambino vyrui. Automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasišalinęs. Buvo nustatytas jo savininkas – tai taksistu dirbantis R. O., su kuriuo buvo susisiekta telefonu, ir kuris paaiškino, kad žino, jog yra apgadinęs kitą automobilį, nufotografavęs, ieškos savininko pats. Įvykio vietoje nepasiliko, nes gavo iškvietimą ir skubėjo pas klientą. Kodėl įvykio vietoje nepasiliko, paaiškinti negalėjo. Atvykus Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, pareigūnai pradėjo forminti eismo įvykį, apie 12.50 val. atvyko Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. O., kuris aiškino, jog nematė, kad po įvykio yra apgadinti abu automobiliai, nieko nefotografavo, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Opel Zafira apgadintas galinis bamperis atitinka Mazda 6 automobilio priekinio bamperio apgadinimus.

Iš 2016 m. kovo 25 d. eismo įvykio schemos matyti nukentėjusiųjų automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai.

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2016 m. kovo 25 d., 11.45 val. gautas pranešimas, kad Tuskulėnų g. 52, Vilniuje, prie išvažiavimo iš kiemo stovi susidūrę du automobiliai (Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vairuotojų vietoje nėra, pranešėjas negali išvažiuoti iš kiemo.

Iš 2016 m. balandžio 6 d. telefonogramos matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d., apie 9.00 val. paskambinus telefonu paminėtam pranešėjui (V. Č.), pastarasis paaiškino, kad 2016 m. kovo 25 d., 11.45 val. jis bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus dėl užstatyto dėl dviejų susidūrusių automobilių pravažiavimo Tuskulėnų g. 52, Vilniuje. Pranešęs apie įvykį, jis iš karto išvažiavo, nes skubėjo į darbą. Nei vieno iš automobilio vairuotojų įvykio vietoje jis nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, jog šiame punkte nėra nurodyta, kad judanti transporto priemonė turi būti vairuojama – užtenka paties fakto, kad ji judėjo. KET 147 punkte numatyta, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiuose įrodymuose (tarp jų teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo P. L., liudytojo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. paaiškinimų, vyriausiojo patrulio M. K. 2016 m. kovo 25 d. tarnybinio pranešimo, išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos plano bei papildomų duomenų apie eismo įvykį ir foto lentelės) užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad R. O. 2016 m. kovo 25 d., apie 11.45 val., Tuskulėnų g. 52, Vilniuje, sustojo ir paliko stovėti automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų judėti, dėl ko automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taigi R. O. pažeidė KET 147 punkto reikalavimus, dėl ko, judant transporto priemonei, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadinti du automobiliai (tarp jų – kitam asmeniui (nukentėjusiajam P. L.) priklausiusi transporto priemonė), tokiu būdu padarydamas administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

KET 219 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 219.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Apibendrinant visa tai, darytina išvada, jog vairuotojui palikti įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietą leidžiama tik trimis atvejais: a) leidus policijai, b) kai vairuotojas pats yra sužeistas ir jam turi būti suteikiama medicinos pagalba, c) kai vairuotojas turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nė vienos iš šių sąlygų nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad R. O. suvokė (turėjo suvokti) ne tik tai, jog jis, automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuriedėjus ir susidūrus su automobiliu Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad R. O. atėjęs į įvykio vietą pats pamatė susidūrusius abu automobilius. Ginčo dėl automobilių susidūrimo fakto byloje nėra. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl šio susidūrimo buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio Mazda 6 dešinės pusės priekinis bamperis. Nors R. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tikėdamasis, jog policijos pareigūnai jį susiras, nes žinojo, kad apie įvykį pranešta, pastebėtina, jog pagal aukščiau išvardintas KET 219 punkto sąlygas, jis privalėjo likti eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietoje iki atvyks iškviesti policijos pareigūnai ir bus nustatytos visos reikšmingos įvykio aplinkybes. Be to, pastebėtina, jog R. O. suprato, jog dėl įvykusio susidūrimo buvo apgadintas kitas automobilis, kadangi būtent tokias aplinkybes jis nurodė jam paskambinusiam liudytojui (policijos pareigūnui) M. K.. Tiek apklausiamas teismo posėdyje, tiek ir tarnybiniame pranešime M. K. nurodė, jog paskambinus R. O., pastarasis paaiškino, kad jis žino, jog yra apgadinęs kitą automobilį, netgi teigė užfiksavęs įvykį, o atvykus įvykio vietą R. O. jau aiškino, kad nematė, jog apgadino kitą automobilį. Teismo posėdžio metu apklausiamas R. O. pripažino, jog jis atidžiai neapžiūrėjo susidūrusių transporto priemonių, nors pagal KET reikalavimus, privalėjo įsitikinti, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) nekilo žalos kito asmens turtui. Juolab kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad jis žinojo, jog kiti eismo dalyviai yra iškvietę policijos pareigūnus dėl įvykio ir vien dėl šios aplinkybės privalėjo eismo įvykio vietoje pasilikti iki atvyks policijos pareigūnai ir (ar) nukentėjusysis.

Vien tai, jog R. O. nurodo galimai nepastebėjęs nukentėjusiojo automobilio apgadinimo, kad buvo supykę kiti eismo dalyviai, kad jo automobilis registruotas įmonės vardu ir lengvai surandamas, kad policijos pareigūnams susisiekus su R. O., jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015).

Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. O., pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, pažeidė KET 219 punkto reikalavimus ir savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (įvykis padarytas šviesiu paros metu, išvažiuojamoje iš gyvenamojo namo kiemo kelio dalyje), į tai, kad R. O. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, nukentėjusysis pretenzijų neturi, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, į tai, kad nustatyta R. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sutinka su pažeidimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – dirba taksi automobilio vairuotoju, taigi teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo pragyvenimo šaltiniu, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padaręs neblaivus, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, tačiau už kitokio pobūdžio (švelnesnius) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, išsiskyręs, išlaiko pilnametį vaiką, vienas jį augina.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju R. O. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti R. O. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti R. O. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus R. O. paskirti galutinę 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16056394899 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė