- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-649-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00005-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-649-544/2016
2016 m. rugpjūčio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) J. K. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-287-664/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui J. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl 2184,52 Eur skolos priteisimo iš atsakovo J. K..
Reikalavimo užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. K. piniginių lėšų areštą, o jų neradus ar nepakankant reikalavimams užtikrinti - nekilnojamojo turto, turtinių teisių, kilnojamųjų daiktų – statinių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB “ (duomenys neskelbtini)” vienintelis akcininkas (dalyvis) ir vadovas, o dabar - ir likvidatorius, yra atsakovas J. K., kuris veikdamas nesąžiningai tiek bendrovės, tiek ieškovo atžvilgiu yra atsakingas už skolos ieškovui susidarymą. UAB „(duomenys neskelbtini)” negali vykdyti savo piniginių prievolių ieškovui, nes nevykdo realios veiklos, neturi nei piniginių lėšų, nei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Už teisinius padarinius yra atsakingas atsakovas J. K., nes buvo vienintelis nesąžiningas bendrovės dalyvis, apie kurio finansinę bei turtinę padėtį nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino ir teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo J. K. nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 2184,52 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Taip pat nurodė, kad, atsakovui neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 2184,52 Eur sumą, reikia areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, paliekant atsakovui teisę atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškovu, valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą, o materialiniu turtu leidžiama naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turi galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas priimto teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeidė jo teises, kadangi tenkino ieškovo prašymą, nors pastarasis nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis leidžia spręsti, jog ieškinio suma jam yra tokia didelė, kad jis nebegalės įvykdyti teismo sprendimo tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas. Be to, ieškovas nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių jog jis ėmėsi kokių nors veiksmų, kurie ieškovui sudarytų pagrindą bijoti, kad jis gali perleisti savo turimą turtą tretiesiems asmenims, juo labiau, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra pakankamai didelės vertės, jis gauna nuolatines pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovas A. K. prašė atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje yra reikalingos, kadangi apie atsakovo finansinę būklę nėra žinoma. Be to, atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, jis turi finansinių įsipareigojimų, o taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo teisė naudotis savo turtu nėra suvaržyta.
Atskirasis skundas tenkinamas. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui ir/ar lėšoms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.
Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovo A. K. ieškinys 2016 m. rugpjūčio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-287-664/2016 yra atmestas. Ieškinio atmetimas pirmosios instancijos teisme, nors teismo sprendimas ir neįsiteisėjęs, sudaro pagrindą pagrįstai spręsti, kad ieškovo pareikštas ieškinys buvo preliminariai nepagrįstas, vadinasi, ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą neatitiko vienos iš CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Tačiau jos gali būti taikomos tik tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo ne tik tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, bet ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei kartu su atskiruoju skundu pateiktą informaciją, sprendžia, kad ieškovas A. K. išties pakankamai nepagrindė manymo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pabrėžtina, jog ieškinio suma yra apie 3000 Eur ir ją vertinti didele atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera – jis turi keletą žemės sklypų su statiniais Ignalinos rajono savivaldybėje, šis turtas nėra suvaržytas (išskyrus nustatytus servitutus), dalis turto yra išnuomota ilgam laikui (52 – 67 b. l.) ir šio turto vertė ženkliai viršija ieškinio sumą. Be to, atsakovas gauna nuolatines, nors ir ne itin dideles, kasmėnesines pajamas, savo vardu turi registruotas tris transporto priemones (68 – 71 b. l.). Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniu reikalautos piniginės prievolės atsakovas nebūtų turėjęs galimybių įvykdyti ar vykdymas būtų esminiai pasunkėjęs.
Atsižvelgiant į virš išdėstytą, o taip pat į šiuo metu formuojamą teismų praktiką, jog teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele, nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir kita CPK 144 str. numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų siekęs parduoti ar kitaip perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ar ėmęsis kitokių veiksmų, kurie leistų įtarti jo siekį nevykdyti galimo jam nepalankaus teismo sprendimo. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovo nesąžiningumą, vien ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo J. K. turtą yra atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Pateikdamas atskirąjį skundą atsakovas sumokėjo 28 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, o 2016 m. rugpjūčio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismas jau yra išsprendęs bylą iš esmės ir priėmęs ieškovui palankų sprendimą ieškinį atmesti, tai atsakovo sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui ir/ar piniginėms lėšoms.
Priteisti iš ieškovo A. K. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą.
Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.