Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-1503-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
e2-1503-236/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00411-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
Wisetime Enterprises Limited
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Invest Village“
Kategorijos
  • 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1503-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00411-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.(s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Wisetime Enterprises Limited atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės Wisetime Enterprises Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Invest Village“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Wisetime Enterprises Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Invest Village“, prašydama priteisti iš atsakovės 125 011,58 Eur skolą, 33 722,31 Eur 6 proc. metinių palūkanų už piniginės prievolės termino praleidimą bei įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Invest Village“ pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose banko ar kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o nesant lėšų, areštuoti priklausantį atsakovei kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-20 nutartimi nutarė netenkinti ieškovės Wisetime Enterprises Limited prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 158 733,89 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kadangi yra grėsmė, jog atsakovė bandys slėpti turtą ir teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškovo ieškinys, negalės būti įvykdytas.

7. Teismas, vertindamas grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, pažymėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė gali bandyti slėpti turtą, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Dėl to teismas sprendė, kad šie atsakovės teiginiai vertintini deklaratyviais ir nepakankamais konstatuoti grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą.

10. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė Wisetime Enterprises Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-20 nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo:

11.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi atsakovė ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų ir nededa pastangų skolą grąžinti, t. y. atsakovė įsipareigojimo sumokėti ieškovei 125 011,58 Eur skolą neįvykdo nuo 2013-12-31, todėl jos elgesys laikytinas nesąžiningu.

11.2. Atsakovė piktybiškai vengia vykdyti savo pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, kadangi ieškovė iki šios dienos nėra gavusi piniginių lėšų iš atsakovės.

11.3. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės įsiskolinimo suma ženkliai viršija jos valdomą turtą, todėl tai kelią pagristą abejonę ar šį skolinį įsipareigojimą atsakovė bus pajėgi visiškai įvykdyti.

11.4. Pagal atsakovės 2017 metų metinį pranešimą pardavimo pajamos lygios 0 Eur, o 2017 metų veiklos nuostolis – 619 Eur.

12. Atsakovė UAB „Invest Village“ atsiliepime į ieškovės Wisetime Enterprises Limited atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir panaikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-31 nutartimi nutarė nustatyti apeliantei Wisetime Enterprises Limited terminą iki 2018-11-09 pašalinti šioje nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams – sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-10-31 gauti įrodymai, patvirtinantys sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Ieškovė taip pat prašo grąžinti 12,50 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-20 nutartis paliktina nepakeista.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

18. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų vertinimą, sprendė, kad ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.

22. Apeliacinis teismas pažymi, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

23. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė (apeliantė) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones bus apsunkintas galimai palankus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas, sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

24. Kiti atskirajame nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

26. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo

27. Kaip minėta, ieškovė pateikė prašymą grąžinti 12,50 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28. Apeliacinis teismas sprendžia, kad prašymas grąžinti 12,50 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas