Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-11-06 · Administracinė byla Nr. A-2266-624/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
A-2266-624/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00686-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2266-624/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00686-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 14–20), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. spalio 20 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (šalta, drėgna, pelėsis, neužtikrintas natūralus apšvietimas, krenta tinkas). Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais, o tai žemina asmens orumą. Asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į purvinas dėžes. Kalinamas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą (b. l. 35–42) prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas skirtingose kamerose vienas arba su dar 1–5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,72 iki 22,3 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimų aktų matosi, kad kamerose Nr. 64, 30, 86 ir 97 higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta, kameroje Nr. 92 užfiksuotas pelėsis, kuris vėliau pašalintas. Kitos kameros pareiškėjo laikymo laikotarpiu nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų neužfiksuota. Atsakovas nurodė, kad jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, skunde nenurodė, ar jis pats yra rūkantis. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Atsakovas pažymėjo, kad iš patikrinimo aktų Nr. EP-395 ir Nr. PA.6-100 matosi, kad kratos patalpos ir jose esantis inventorius švarus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 104–110).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. spalio 20 d., iš viso 225 dienas, kamerose Nr. 97, 92, 30, 24, 86, 88 ir 64, vienas arba su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,72 iki 22,34 kv. m, taigi visas 225 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius, sanitarinių mazgų užimamą plotą ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 97, 30, 92, 24 ir 64, kai jose buvo laikomi 5–6 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose Nr. 86 ir 88, kai jose buvo laikomi 2–4 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, pelėsis, neužtikrintas natūralus apšvietimas, krenta tinkas, teismas rėmėsi atsakovo į bylą pateiktais Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktais, Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymomis apie 2015 ir 2016 metais atliktus remonto darbus. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas kamerose Nr. 97, 86 ir 92 buvo laikomas, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 39 punkto, reglamentuojančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 97 – pažeidžiant HN 134:2015 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, reikalavimus, bei kamerose Nr. 24 ir 88 – pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų reikalavimus, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme buvo pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Šiaulių TI kamerose iš sanitarinių mazgų sklido nemalonus kvapas, teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime dėl sanitarinių mazgų įrengimo pareiškėjo laikymo kamerose nepasisakė visiškai, į bylą pateikė sanitarinių mazgų kamerose lentelę, iš kurios matosi tik tai, iš ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir jos aukštis, tačiau nėra jokių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimą nuo likusios kameros erdvės, apie jų vėdinimo sistemą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas laikė, kad kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas – patirti su tuo susijusius nepatogumus ir neturtinę žalą.

9. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Šiaulių TI rūkantieji ir nerūkantieji asmenys laikomi kartu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė esąs nerūkantis, skundžiasi abstrakčiai, o iš į bylą pateiktos Asmenų, pirmą kartą atvykusių į Šiaulių TI, apklausos anketos, kurią pareiškėjas užpildė 2016 m. vasario 3 d., matosi, kad jis sutiko būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje prie pareiškėjo žalingų įpročių 2016 m. vasario 3 d. pirminės gydytojų apžiūros metu nurodytas ir rūkymas. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo kartu atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo akto nustatė, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) buvo švarus, taigi patikrinimo akte užfiksuoti duomenys paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nešvarių vonelių. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis buvo abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakako konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant / išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (93 dienos), iš sanitarinio mazgo nuolat jaučiamas nemalonus kvapas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 9 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžta, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

III.

12. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 114–115).

13. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgus į tai, kokioje kalinimo įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą (b. l. 119–121).

15. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas apeliacinį skundą, neatitinkantį apeliacinio skundo formos ir turtinio ir nenustatydamas termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 8 dalimi apeliacinį procesą nutraukia. Atsakovo teigimu, pateiktame apeliaciniame skunde nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei įstatymai ar bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, o tik kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti abstraktūs teiginiai.

16. Atsakovas mano, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, atsižvelgus į jų trukmę ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismo priteista suma nėra per maža.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. spalio 20 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (93 dienos), be to, visą ginčo laikotarpį (225 dienas) iš sanitarinio mazgo buvo jaučiamas nemalonus kvapas, o kitas pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nepakankamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

24. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI iš sanitarinio mazgo buvo nuolat jaučiamas nemalonus kvapas, be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto, reglamentuojančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus bei 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, reikalavimus.

26. Pareiškėjas prašė priteisti jam 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma (500 Eur) yra adekvati ir protingo dydžio pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios didinti nėra pagrindo.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan