Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, profesinio išsilavinimo, teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2012m. rugsėjo 12 d. apie 24.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu mušdamas savo sugyventinę nukentėjusiąją D. Š., tai yra suduodamas nemažiau penkiolikos smūgių rankų kumščiais į galvos sritį, spardydamas kojomis į nugarą ir juosmenį, bei smaugdamas abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo, tuo padarė nukentėjusiajai D. Š. poodines kraujosruvas abiejuose momenyse, dešiniame skruoste, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. J. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. Š. kartu gyvena apie vieną mėnesį laiko. Tarpusavyje sutaria gerai. Kartas nuo karto abu vakaroja vartodami alkoholį. Taip buvo 2012-09-12 apie 24.00 val. nors tiksliai laiko nebeprisimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, kai abu vartojo alkoholį, jis buvo jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, Dalia taip pat buvo neblaivi. Tarpusavyje pradėjo ginčytis, dėl ko, tiksliai nebeprisimena, abu apsižodžiavo. To žodinio konflikto metu jis savo sugyventinei sudavė per veidą delnu smūgius, tiksliai smūgių skaičiaus nebeprisimena, bet smūgių galėjo būti tiek kiek nurodyta įtarime. Jam D. Š. gindamasi sudavė į krūtinę, kur anksčiau buvo įkandęs šuo, jis pasakė, kad skauda, tada D. Š. jam dar kartą sudavė į krūtinę. Tai dėl to jis kelis kartus suimdamas D. Š. ranka už kaklo pastūmė nuo savęs didele jėga. Nuo jo smūgių D. Š. parvirto ant lovos. D. Š. buvo taip pat agresyviai nusiteikusi, jis ją mušė gindamas save ir norėdamas nuraminti ją. Nebeatsimena, ar spardė kojomis D. Š. , bet gal D. Š. buvo blaivesnė už jį ir ji geriau atsimena tą vakarą. Gal ir galėjo būti taip kaip parašyta įtarime, tai yra galėjo suduoti D. Š. kojomis smūgius. Pilnai pripažįsta savo veiksmus, gailisi dėl D. Š. sumušimo. Įvykio metu nors ir buvo išgėręs, bet savo veiksmus suprato ir galėjo juos kontroliuoti. Jis atsiprašė D. Š., jie susitaikė, šiuo metu kartu jau nebegyvena. Dėl nusikaltimo gailisi (18-19, 23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2012-09-12 savo nuomojamame bute buvo sumušta tuometinio savo sugyventinio M. J. Dėl to, kad tą vakarą intensyviai jo buvo mušama, negali pasakyti kiek tiksliai smūgių jai sudavė. M. J. tarpusavio žodinio konflikto metu sudavė iš pradžių smūgius rankų kumščiais į galvą ir veidą, tampė už rankų, nuo jo suduotų smūgių ji nugriuvo ant žemės, tada ją spardė kojomis į nugarą, juosmenį, pradėjo ją smaugti suimdamas ją už kaklo abejomis rankomis, taip jai sukeldamas ne tik fizinį skausmą, bet ir jai buvo pradėję trukti oro, ji pradėjo net dusti, tada jis ją paleido. O kai ji atsistojo, M. J. jai dar sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, pataikydamas į nosį, jai pradėjo bėgti kraujas ir tai pamatęs M. J. išėjo išjos namų. Kaip minėjo, smūgių jai buvo suduota daug, tikrai nemažiau 15 smūgių kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, gal net ir daugiau, nes nuo M. J. smūgių jai buvo sukeltas ir fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, tai yra kraujosruvos. Šiuo metu M. J. jos atsiprašė, sakydamas, kad labai gailisi, jam atleido, su juo yra šiuo metu geruoju, bet nenori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas jai ir M. J. susitaikius. M. J. pas ją nesilanko, jos atsiprašė telefonu. Bet dėl patirto sumušimo ir sukrėtimo ji jaučiasi nesaugi. Su M. J. išsiskyrė, su juo nebesieja savo ateities planų ir nori, kad ją paliktų ramybėje. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, ji pati įvertinus M. J. finansinę būklę nereikš civilinio ieškinio. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, ir kad M. J. būtų paskirta atitinkama baudžiamojo poveikio priemonė, kad jis suprastų savo veiksmų pavojingumą ir tai jam būtų pamoka (8, 9-10 b. 1.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta, esanti Krymo g. 42-23, Šiauliai, kur M. J. panaudojo fizinį smurtą D. Š. atžvilgiu, sudaryta schema (5-7 b. l.).

Iš 2012-09-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1591/12(04) matyti, kad D. Š. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abejuose momenyse, dešiniame skruoste, abejuose žastuose, abejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą ir abi rankas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (13 b. l.).

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiuo atveju žala padaryta nukentėjusiajai D. Š., buvusiai kaltinamojo sugyventinei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr. 72-3475; 2011 m. gegužės 26 d. redakcija Nr. XI-1425) 6 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. M. J., žodinio konflikto metu mušdamas savo sugyventinę nukentėjusiąją D. Š., tai yra suduodamas nemažiau penkiolikos smūgių rankų kumščiais į galvos sritį, spardydamas kojomis į nugarą ir juosmenį, bei smaugdamas abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo, tuo padarė nukentėjusiajai D. Š. poodines kraujosruvas abiejuose momenyse, dešiniame skruoste, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į M. J. atliktus smurtinius veiksmus, tikslą ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes – padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą – kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog M. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (47 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val. Kaltinamasis sutinka prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (47 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam M. J. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas išnykęs, jo atžvilgiu Šiaulių miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d. M. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. J. baustas administracine tvarka, turi 6 galiojančias administracines nuobaudas (38-43 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (33 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes turi galiojančių administracinių nuobaudų (35 b. l.), turi 3 nepilnamečius vaikus (44 b. l.), vykdo individualią veiklą, darbo biržoje neregistruotas (45, 46 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina. Nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. J. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis), arčiau bausmės minimumo, nustatant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (24 b. l.) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. Š. ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (25-26 b. l.), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nekeistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti M. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.