Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėta 2024 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. L. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį ranka pro šalį ėjusiam ir šiukšles nešusiam V. G. į dešinę galvos pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo S. L. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme – laisvės atėmimu, prašoma skirti švelnesnę bausmę. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam S. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad S. L. ne kartą teistas už padarytas smurtines nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, ne kartą baustas už padarytus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam S. L. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas už padarytus administracinius nusižengimus, yra bedarbis bei į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata. Todėl jam pagrįstai paskirtas BK 284 straipsnyje numatytas mažesnis už vidurkį laisvės atėmimo dydis, kuris dar sumažintas vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). Jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelės ar paskirtos nepagrįstai.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog labai gailisi sudavęs V. G. į galvą, tačiau jo atsiprašė ir šis žmogus jam neturi jokių pretenzijų. Apygardos teismas pažymi, jog į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, skirdamas S. L. bausmę. Taip pat apeliantas norėtų, jog jam būtų taikyta probacija, t. y. paskirta intensyvi priežiūra ar laisvės apribojimas. Tačiau Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. L. bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas net 16 kartų, iš jų ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, ankstesnės jam paskirtos bausmės nepadarė jam teigiamos įtakos, todėl skirti nuteistajam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. L. už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo S. L. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.