Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Daivai Dereškevičienei, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Marijai Bartaševičiūtei, Anatolijui Svilai, Aleksandrui Palamarčukui, Edgarui Dereškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedrirbantis, nevedęs, 12 klasių išsilavinimo, teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-03-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, remiantis BK 38 straipsniu baudžiamoji byla nutraukta;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2005-08-19 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-09 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

5) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 3 savarankiškų nusikalstamų veikų), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi paskirtos bausmės subendrintos su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-07-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams su 50 MGL bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šiuos darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas :

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2004-05-06 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta suebsnrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šiuos darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravaęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas (kaltinamojo atžvilgiu įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nėra), ir

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 1999-09-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį,

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2000-06-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį,

3) Kauno rajono apylinkės teismo 2001-08-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį,

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002-03-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį,

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį,

7) Kauno miesto apylinkės teismo 2003-11-10 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

8) Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinami pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. S., A. S., T. R. ir A. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą:

jie 2009 m. lapkričio 2 d. apie 3 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, A. S. automobiliu „Peugot 406“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvyko į Sausupio g. Vilniuje, kur A. S. ir J. S. sėdint minėtame automobilyje ir stebint, kad niekas netrukdytų padaryti nusikaltimo, A. K. ir T. R. nuėjo prie automobilio „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), kur išlaužė kuro bako dangtelio spyną, padarydami 175,95 Lt materialinę žalą, bei nuėmę dangtelį ir panaudodami guminę žarną iš minėto automobilio išsiurbė 40 litrų dyzelinio kuro, kurį supylė į A. S. automobilio kuro baką, o T. R. ir A. K. grįžo prie automobilio „DAF“, iš kurio pagrobė dar 115 litrų kuro, viso 345,28 Lt vertės, po ko sėdo į A. S. automobilį ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu buvo kartu visi keturi kaltinamieji. Iš pradžių buvo Kaune, tada sugalvojo nuvažiuoti į Vilnių pavogti kuro. Automobiliu „Peugeot“, kurį vairavo A. S., atvažiavo į Savanorių prospektą, Vilniuje, kur stovėjo puspriekabė. T. R. ir A. K. kažką pasiėmė iš bagažinės ir nešini kanistrais nuėjo prie tos puspriekabės. Jis su A. S. liko mašinoje, nuvažiavo į aikštelę. Po kurio laiko T. R. su A. K. jiems paskambino (parašė žinutę), jie grįžo, T. R. su A. K. supylė kurą į automobilio baką, po to vėl nuėjo prie puspriekabės. Antrą kartą grįžę jie kanistrus padėjo į A. S. automobilio bagažinę. Maždaug už 100 metrų nuo įvykio vietos juos sulaikė policija. Dėl padarytos veikos gailisi, ketina daugiau nebenusikalsti, kurti šeimą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip pasakojo J. S.. Jie buvo keturiese, jis pats vairavo automobilį. Supranta, kad negerai pasielgė, nusikalsti paskatino krizė. Jis turi 11 mėnesių amžiaus sūnų, žmona šiuo metu nedirba, už vaiką gauna 200 Lt pašalpą per mėnesį, nes anksčiau dirbo kirpėja ir draudėsi socialiniu draudimu savanoriškai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad anksčiau apklausti kaltinamieji viską teisingai papasakojo. Jie buvo keturiese, neturėjo, ką veikti. Nuvažiavo į Vilnių, pamatė vilkiką, prisipylė kuro, supylė į baką, nuėjo įsipilti iš vilkiko dar kartą, nebaigus veikos buvo sulaikyti policijos. Jis dėl padarytų veikų gailisi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kiti kaltinamieji pasakė apie vagystę tiesą. Jis pats nešiojo kanistrus, o su žarna kurą iš vilkiko siurbė A. K.. Kurą vogė todėl, kad galėtų važiuoti uždarbiauti į Vokietiją. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nustatyta, be jų pačių visiško prisipažinimo, apžiūros protokolų duomenimis, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir tesiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Apklaustas liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 1 d. apie 24 val. jis automobiliu „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną ir įvažiavo į Lietuvą. Atvažiavo į Sausupio g., Vilniuje, prie „Truus IMEX“ teritorijos ir sustojo. 2009 m. lapkričio 2 d. turėjo važiuoti į Čekiją, todėl nusprendė pailsėti. 2009 m. lapkričio 2 d. apie 3 val. atvažiavo policijos pareigūnąi, jį pažadino ir pasakė, kad pagavo vagis, kurie sulaužę kuro bako dangtelį nuo automobilio „DAF“ nupylė dyzelinio kuro. Pažiūrėjęs į baką pamatė, kad sulaužytas kuro bako dangtelis ir iš kuro bako nupilta maždaug apie 100 litrų dyzelinio kuro (t. 1, b. l. 14). Papildomos apklausos metu liudytojas A. M. parodė, kad minėto įvykio metu buvo apgadintas vienas 172,50 Lt vertės bako dangtelis bei iš automobilio buvo nupilta 155 litrai dyzelinio kuro, kurio vertė – 60 dolerių už 100 litrų. Dėl kuro vagystės ieškinio nereiškia, nes kuras jam grąžintas, dėl turo sugadinimo firmos vardu reiškia 172,50 Lt civilinį ieškinį (b. l. 15).

Apklaustas liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2009 m. lapkričio 1 d. patruliavo ir apie 3 val., Sausupio g., Vilniuje, pastebėjo automobilį „Peugeot 406“, raudonos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris buvo kažko prikrautas, pasirodė įtartinas, nusprendė jį pasekti. Vaduvos gatvėje automobilį sustabdė, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. S., automobilyje sėdėjo dar trys vaikinai. Paprašius atidaryti automobilio bagažinę, buvo rasti penki kanistrai kuro. Paklausus, iš kur gavo kurą, A. S. paaiškino, kad pirko pas čigoną. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kuriam perduoti visi sulaikytieji asmenys. Jis, R. K., nuvažiavo į Sausupio gatvę, kur pamatė stovintį vilkiką „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), iš kurio akivaizdžiai matėsi, kad nuplėštas kuro bako dangtelis ir siurbtas kuras. Jis pažadino vairuotoją ir išsiaiškino, kad kurą pagrobė A. S., T. R., J. S., A. K. (t. 1, b. l. 25).

2009 m. lapkričio 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27).

2009 m. lapkričio 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Peugeot 406“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įjungus automobilio degimą rakteliu, kuro bako rodyklė rodo, kad bakas yra pilnas kuro. Atidarius bagažinės dangtį viduje yra sudėti 2 po 20 litrų talpos bakai, pilni žalsvos spalvos skysčio, vienas 25 litrų talpos mėlynos spalvos bakas su skysčiu, vienas 25 litrų talpos raudonos spalvos bakas su skysčiu, atidarius bakelį jaučiasi aitrus, panašus į dyzelino, kvapas, atidarius variklio dangtį, matyti, kad ant variklio guli apie 4 metrus žarnos (t. 1, b. l. 29- 35).

2009 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolu apžiūrėta tuščiavidurė žarna, paimta 2009 m. lapkričio 2 d. automobilio „Peugeot 406“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), apžiūros metu (t. 1, b. l. 36-38).

IŠ Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės įmonės „Kondor-Trans“ 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškimo matyti, kad dėl pagrobto dyzelino žala minėtai bendrovei yra 100 eurų, o dėl išlaužto bako dangtelio – 51 euras (t. 1, b. l. 9-10).

Šių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pareikštas kaltinamiesiems kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamųjų J. S., A. S., T. R. ir A. K. nusikalstami veiksmai teisngai kvalifikuoti kaip idealioji nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, sutaptis.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkesnė nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o žalą dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltinamasis J. S. pilnai atlygino. Šios kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam J. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, nes jos taip pat teikia pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatant griežtus įpareigojimus. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis J. S. padarė prieš priimant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį, o pastaruoju nuosprendžiu J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kartu nustatant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkesnė nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamasis A. S. vedęs, dirba Ž. A. personalinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, taigi, turi pakankamai tvirtus pozityvius socialinius ryšius. Šios kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, nes jos taip pat teikia pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatant griežtus įpareigojimus. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. S. padarė prieš priimant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį, o pastaruoju nuosprendžiu A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kartu nustatant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. R. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (neteistas, tačiau jo atžvilgiu priimtas neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl nužudymo), nustatytą atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. R. paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, būtent – areštą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (nors yra palyginti jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau jau teistas net aštuonis kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką savo elgesio vertinimą, į tai, kad sunkesnė nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestinas, nes teisiamajame posėdyje pateikti dokumentai rodo, jog kaltinamasis J. S. visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

J. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 20 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams su 50 MGL dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. (dvi dienas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti sumokėti šią įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – namų areštą J. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 20 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. (dvi dienas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti sumokėti šią įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 90 parų areštu.

T. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 20 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę T. R. paskirti 90 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Į paskirtą bausmę įskaityti T. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 20 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. (dvi dienas). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. K. nukreipti atlikti bausmę.

Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės įmonės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – guminę žarną, pagal tyrėjos 2009-11-04 nutarimą perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK 2 PK saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.