Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimą taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

E. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi subendrinta bausme, skirta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 4 mėn. 10 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, skirta 3 m. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 4 mėn. 15 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2021 m. vasario 10 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 52 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau jau ne kartą buvo teistas už įvairius nusikaltimus, susijusius su svetimo turto grobimu ir pasisavinimu, sukčiavimu, seksualiniu prievartavimu, taip pat nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius bei būdingas teisės pažeidimų modelis yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Spręsdamas dėl nuteistojo E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisės išvykti be sargybos ar be palydos, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, rodomą darbinę iniciatyvą penkiolika kartų paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kriminalinių ar diskriminacinių nuostatų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, du kartus už drausmės pažeidimus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, du kartus jo elgesys buvo apsvarstytas drausmės komisijoje ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju E. V. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, jo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms net esant itin griežtai elgesio kontrolei, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. V. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – jau anksčiau minėti statiniai: pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius; būdingas teisės pažeidimų modelis bei dinaminiai: buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, problemų sprendimo įgūdžiai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, gyvendamas už pataisos įstaigos ribų, nurodymų klauso, tačiau galėtų pasiduoti stipresniųjų įtakai, jei ir pats matytų tiesioginę naudą, galima neigiama draugų įtaka; savimi patenkintas toks, koks yra; įvardina problemas, kurios susijusios su nusikaltimais, tačiau aiškių strategijų joms spręsti neišsako; savitvardos problemų galvoja, kad neturi ir esantis labai ramus, tačiau nusikaltimų pobūdis buvo ir smurtinis ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį, juolab, teigia, kad išgėręs gali pasielgti impulsyviai nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo 2019 m. rugsėjo 16 d. sumažėjo vos vienu svertiniu balu, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminių balų skaičius - 12 balų (5 taškai – gyvenimo stilius ir draugai, 3 taškai – gyvenimo sąlygos, 2 taškai – lėšų tvarkymas ir pajamos, po 1 tašką – piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama E. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 61-13 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.