Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

F. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. T. 2025 m. kovo 5 d. apie 02.42 val., adresu Geležinio Vilko g., ties pastatu Nr. 15, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais F. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas F. T. kaltę pripažino ir parodė, kad Lietuvoje gyvena apie (duomenys neskelbtini) laiko, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini) metų. Lietuvoje niekur nedirba, gyvena iš santaupų. Įtarimo esmę supranta, kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. kovo 4 d. buvo Vilniaus mieste, bare ,,P“. Bare susipažino su piliečiu slapyvardžiu ,,(duomenys neskelbtini)“, jo daugiau kontaktų nežino. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė trauktinę, išgėrė maždaug 300 g. trauktinės. Nuo alkoholio buvo apsvaigęs. Jis nusprendė kviesti taksi ir važiuoti namo, tačiau jo pažįstamas pasakė jam, kad jeigu jį nuveš namo, gali duoti pavairuoti automobilį. Jis sutiko. Jis jam davė raktelius ir jie nuėjo prie automobilio, kur automobilis buvo, neprisimena, nes buvo neblaivus. Tada jis sėdo už vairo, užsivedė automobilį ir išvažiavo. Jis suprato, kad blogai daro, o būtent vairuoja neblaivus automobilį, tačiau savo poelgio paaiškinti negali. Jo pažįstamas sėdėjo keleivio pusėje, o jis vairavo. Jiems bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai, kokioje gatvėje, jis nežino, bet neatmeta galimybės, kad pranešime apie įtarimą nurodytoje gatvėje, o būtent Geležinio Vilko g. ties pastatu 15, Vilniuje. Pareigūnai patikrinę jam blaivumą nustatę 1,71 prom. girtumą. Žino, kad kyla atsakomybė vairuojant automobilį neblaiviam. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi, labai pergyvena, todėl tikrai daugiau taip niekada nepasielgs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam baudą, kadangi jis turi santaupų ir iš jų galės susimokėti baudą. Kam automobilis priklauso jis nežino, kadangi tą asmenį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Automobilis jam nepriklauso.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. N. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo pareigose. 2025 m. kovo 5 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką. Dirbo kartu su patrule G. K.. Iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad 2025 m. kovo 5 d., 02.30 val. reikės vykti į Geležinio Vilko - Gerosios Vilties sankryžą, kur bus vykdomas vairuotojų neblaivumo patikrinimas. 2025 m. kovo 5 d. apie 02.00 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,MB“, valstybinio numerio neprisimena, už vairo sėdėjo vyriškis, Ukrainos pilietis. Kolegė jam patikrino neblaivumą ir buvo nustatyta, kad pirmu pūtimu jam yra 1,71 prom. girtumas, antru pūtimu jam buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas. Po ko buvo iškviestas tralas ir automobilį išvežė į stovėjimo aikštelę, o vairuotojas buvo laikinai sulaikytas. Paklausus kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį jis atsakė, kad ryte ,,biškį“. Neblaivumo nustatymo aktą pildė kolega D. B., ir ten padarė techninę klaidą nurodė, kad 2025 m. kovo 4 d. buvo nustatytas neblaivumas, tačiau suklydo datą, turėjo būti 2025 m. kovo 5 d. Todėl prašo neblaivumo nustatyto akte laikytis šios datos 2025 m. kovo 5 d.

2025 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta - adresu Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje ir joje stovintis ,,Mercedes – Benz“ automobilis, ant kurio uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

2025 m. kovo 5 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad F. T. nustatyti neblaivumo požymiai panaudojus alkoholio detektorių. Patikrinus alkotesteriu 02.45 val. F. T. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, o 03.04 val. 1,91 promilių neblaivumas.

AB ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotas L. G. vardu.

VŠĮ ,,EMPREKIS“ pažymoje užfiksuota, kad automobilio ,,Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 2 140 Eur.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paskelbus F. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę F. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį F. T. – neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nedirbantis, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. kovo 5 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Bylos duomenimis, automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 140 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad automobilis ,,Mercedes-Benz“ nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti viso konfiskuotino automobilio vertę, t. y. 2 140 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikinamos.

Į bausmės laiką įskaityti F. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 5 d. 03.00 val. iki 2025 m. kovo 5 d. 12.32 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

F. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. T. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti F. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 5 d. 03.00 val. iki 2025 m. kovo 5 d. 12.32 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai.

Nustatyti F. T. 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti F. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš F. T. išieškoti transporto priemonės ,,Mercedes-Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 140 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt eurų) sumą.

F. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.