Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2735-276/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
1-2735-276/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00423-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2735-276/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00423-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.4.2.; 1.2.14.1.3.; 1.2.14.12. (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje -

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -

kaltinamas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 189 str. 1 d. –

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2008-11-15 apie 18.00 val. iš PC „Panorama“, esančio Saltoniškių g. 9, Vilniuje, parduotuvės „Sportland“ pasikėsino slaptai pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – kelnes „Nike“ 229 Lt vertės, tačiau baudžiamojo nusižengimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo.

Nustatyta, kad A. B. 2010 metais pavasarį, tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu slapyvardžiu „Black“, kuris neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tai yra Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, pasinaudojo jais atsiskaitydamas už 11258,58 litų sumai įgytas prekes elektroninių parduotuvių tinklapiuose, po ko šias nusikalstamu būdu įgytas prekes iš anksto susitaręs išsiuntė jam – A. B. per nurodytą gavėją - J. Š. adresu (duomenys neskelbtini), tolesniam realizavimui - pardavimui, o būtent:

2010-06-07 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ internetiniame tinklapyje www.sc24.com, pasinaudojus neteisėtai gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, tai yra nurodžius Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, užsisakė prekių 253,97 EUR (876,91 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š., kuris 2010-06-15 šias prekes jo – A. B. nurodymu atsiėmė iš AB „Lietuvos paštas“, pašto darbuotojui prekes pristačius į J. Š. namus adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas 253,97 EUR (876,91 litų) sumai prekes A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-15 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ internetiniame tinklapyje www.galaxysports.co.uk, pasinaudojus neteisėtai gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, tai yra nurodžius Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, užsisakė sportinių prekių 149,85 GBP (622,92 litų) sumai ir internetiniame tinklapyje www.jdsports.co.uk pasinaudojus to paties asmens elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis užsisakė prekių - 163,97 GBP (681,62 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas prekes bendrai 313,82 GBP (1304,54 litų) sumai A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-16 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ internetiniame tinklapyje www.galaxysports.co.uk pasinaudojus neteisėtai gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, tai yra nurodžius Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, užsakius sportinių prekių 279,70 GBP (1156,20 litų) sumai, o internetiniu adresu www.sc24.com, pasinaudojus to paties asmens elektroninės mokėjimo priemonės duomenis užsakius sportinių prekių 537,91 EUR (1857,30 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š. adresu (duomenys neskelbtini), kurias 2010-06-29 jo – A. B. nurodymu pastarasis atsiėmė iš AB „Lietuvos paštas“, pašto darbuotojui prekes pristačius į J. Š. namus adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas prekes bendrai 3013,35 litų sumai A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-21 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ internetiniame tinklapyje www.ecolines.lv pasinaudojus neteisėtai gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, tai yra nurodžius Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, užsakius prekių 86 EUR (296,94 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas prekes 86 EUR (296,94 litų) sumai A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-28 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ nurodžius svetimo asmens elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tai yra Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenimis, internetiniame tinklapyje www.republic.co.uk/ užsakė prekių 334,87 GBP (1413,92 litų) sumai, internetiniame tinklapyje www.jdsports.co.uk užsakė prekių 98,97 GPB (422,17 litų) sumai, internetiniame tinklapyje www.planet-sports.com užsakė prekių 524,55 (EUR) (1811,17 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas prekes bendrai 3647,26 litų sumai A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-29 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ internetiniame tinklapyje www.fk-automotive.de pasinaudojus neteisėtai gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, tai yra nurodžius Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, užsakė prekių 127,16 EUR (439,06 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas 127,16 EUR (439,06 litų) sumai A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-07-01 tyrimo nenustatytam bendrininkui slapyvardžiu „Black“ internetiniame tinklapyje www.advancespeed.com/ pasinaudojus neteisėtai gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, tai yra nurodžius Č. O. vardu AB „Snoras“ banko išduotos VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, užsakius prekių 609,26 USD (1680,37 litų) sumai ir jas, nusikalstamu būdu įgytas prekes, nusiuntė realizavimui A. B. per jo nurodytą gavėją J. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, nusikalstamu būdu įgytas 609,26 USD (1680,37 litų) sumai prekes A. B. atsiėmęs iš J. Š. realizavo jas pardavęs tyrimo nenustatytiems asmenims.

Kaltinamasis A. B. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 189 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. padarymo sutinka visiškai ir paaiškino, kad kada buvo įvykis jau nebepamena. Jis su draugu, kurio vardas irgi A., pavardės nepamena, buvo Vilniuje ir užėjo į prekybos centrą „Panorama“. Jie užėjo į parduotuvę „Sportland“, ten jie vaikščiojo atskirai. Jis nusižiūrėjo sau sportines kelnes ir nuėjo matuotis į matavimo kabiną. Kokios buvo kelnės nepamena, rodos, juodos spalvos su baltomis juostelėmis. Kelnių kainos nepamena. Pasimatavęs kelnes nuėmė apsaugas replėmis, kurias turėjo kuprinėje. Tikslo vogti kelnes neturėjo, kodėl taip atsitiko nežino. Pasimatavęs kelnes įsidėjo jas į kuprinę ir ėjo iš parduotuvės. Praėjęs pro vartelius jie suskambėjo, jį sulaikė parduotuvės pardavėjas. Kai jį sulaikė pardavėjas tarėsi, kad jį paleistų, susitarė palikti savo asmens tapatybės kortelę ir kitą dieną grįžti ir sumokėti. Jis negrįžo, nes negalėjo surinkti reikiamos pinigų sumos. Kadangi jo ilgą laiką niekas neieškojo, jis pagalvojo, kad parduotuvė pamiršo šį incidentą. Jis nepamena, kad nuimdamas apsaugines plombas pažeistų kelnių audinį (t. 1, b. l. 34-35).

2010 metais, datos tiksliai nežino, galimai pavasarį, internetiniame puslapyje www.carder.su pamatė skelbimą apie reikalingus „dropus“, tai yra, reikalingi žmonės, kurie priiminėja prekes. Kas yra „dropas“ žinojo jau anksčiau, nes bendravo su žmonėmis internetinėse svetainėse. Konkrečiai buvo reikalingas „dropas“, kuris galėtų priiminėti prekes Europoje - buvo nurodytos šalys, tarp jų ir Lietuva. Jis atsakė į skelbimą, tai yra, parašė šiam asmeniui, kuris buvo pasivadinęs „Black“ slapyvardžiu. Jis parašė pastarajam, kad atsiųstų savo kontaktus jam „Jabberio“ bendravimo programą ir šis kitą dieną parašė savo kontaktus. Slapyvardis buvo iš dviejų žodžių „Black“, o antro žodžio atgaminti negali. Jis paklausė, kokios yra sąlygos, koks dalinimas ir šis atrašė, kad 50 ant 50. Tai yra jam siųs prekes, kurias priims, o po to realizuos jas. Po to jam reikėjo pranešti už kiek realizavo, tai yra, pardavė prekes ir po ko pasidalinti su „Blacku“ pinigais. Pinigus turėjo pervesti į elektroninius „Web pinigus“, kuriuos pastarasis išgrynindavo jau Rusijoje. Pastarasis pats pasakė, kad gyvena Rusijoje, bet ar tai tiesa, nežino, bendravo jie rusų kalba. Jis sutiko su šiomis sąlygomis. Tuomet jis paklausė J. Š. ar šis nenori užsidirbti pinigų priimdamas į savo adresą siuntas ir už kiekvieną siuntą gauti nuo 30 iki 50 litų. J. sutiko. Tuomet jis J. Š. adresą (duomenys neskelbtini), bei pastarojo vardą ir pavardę persiuntė rusui slapyvardžiu „Black“. Rusas atrašė, kad viskas tvarkoj, priėmė adresą ir kad lauktų žinių. Maždaug po savaitės rusas pranešė, kad bus siunta. Jis pasakė J. Š., kad šis lauktų siuntos, o kai J. Š. gavo siuntą pranešė jam. Kas bus per siuntinys rusas minėjo, kai parašė, kad lauktų siuntos. Kokiu būdu J. Š. atsiimdavo siuntas nežino, ar kurjeris ateidavo, ar šis pats pašte atsiimdavo. Atsiėmęs siuntą J. Š. susisiekdavo su juo. Tuomet jis atvažiuodavo pas šį arba privažiuodavo kažkur ir perduodavo siuntą. J. Š. siuntos neatidarydavo. Po to jis pasiėmęs šias prekes per pažįstamus parduodavo. Tokiu būdu jis gavo 3-4 siuntas, tikslaus skaičiaus negali prisiminti, nes praėjo daug laiko. Kiek pamena, būdavo tik sportiniai drabužiai. Po to, pardavęs šias prekes jis keisdavo pinigus į elektroninę valiutą ir persiųsdavo pinigus šitam asmeniui slapyvardžiu „Black“. Jokių išsaugotų pranešimų apie šiuos pervedimus jis neturi. Nuo vienos siuntos jam likdavo iki 500 litų, ir iki 500 lt pervesdavo šitam asmeniui. Iš kur ateidavo siuntos nepamena. Tačiau po kurio laiko nustojo siųsti siuntas ir jis paklausė, ar bus daugiau siuntų, tačiau „Blackas“ atsakė, kad kol kas ne. Po kurio laiko, J. Š. pranešė jam, kad buvo iškviestas į policiją dėl gautų siuntų. Jis pasakė J., kad pasamdys šiam advokatą, nes jis pasiūlė pastarajam priiminėti siuntas. Pasamdė pastarajam advokatę L. G.. Jie kalbėjosi su J., kad šis nepasakos apie tai, kad jis paprašė, kad priiminėtų siuntas. J. iš viso nieko nežinojo apie šias siuntas, kokiu būdu ir iš ko jos gaunamos ir panašiai. Po to daugiau siuntų negavo, bei tyrimas policijoje buvo nutrauktas. Kokiu būdu vyko visi pervedimai nežinojo (t. 3, b. l. 127).

Su „Blacku“ apsitardavo už kiek jis turi parduoti pastarojo atsiųstas prekes, o būtent, jei jis atsiųsdavo sportbačius, atsiųsdavo jam nuorodą kurios nors parduotuvės su šios prekės kaina. Tuomet jis turėdavo parduoti prekę maždaug už pusę kainos ar mažiau. Parduodavo už pusę kainos, nes kitaip neatsirastų pirkėjų. Prieš kiekvieną siuntą „Blackas“ atsiųsdavo jam nuorodą su prekės kaina ir nurodydavo, kad parduoti būtų gerai už pusę kainos, bet kartais gaudavosi mažesnė kaina. Visas pardavimas vyko pasitikėjimo pagrindu, jis „Blackui“ neįrodinėjo už kiek ir kam pardavė prekes. Jei nebūtų pasitikėjimo, tai „Blackas“ nebūtų siuntęs jam prekių. „Blackas“ pasitikėdavo už kiek jis parduoda, nes jis gaudavo prekes dykai, todėl jį visada tenkino parduodamos prekės kainą. Gali pasakyti, kad maždaug prieš kiekvieną siuntą jie bendravo internetu, tai yra, jis pasakydavo dėl kainos, už kiek reikia parduoti. Gautas iš „Blacko“ prekes parduodavo dviejų savaičių bėgyje. Termino nebuvo nustatyta, kad turi parduoti per kažkiek laiko, tiesiog už mažesnę, nei parduotuvėje sumą prekės parsiduodavo per pažįstamus greitai. „Blackas“ jam dažniausiai atsiųsdavo elektroninės parduotuvės, kurioje jis užsakydavo prekę elektroninį adresą. Jis žinojo, kad „Blackas“ naudojasi svetimo asmens elektroninės kortelės duomenimis ir todėl jam buvo reikalingas „dropas“ priimti prekes, o po to jas parduoti. Jis nežinojo kieno ir kokios valstybės piliečio duomenimis „Blackas“ naudojosi užsakydamas prekes, nes galima ir kitos Baltijos šalies piliečio duomenimis naudotis ir siųsti prekes į Lietuvą. Bet kai gaudavo vis daugiau siuntų, tai jam kilo įtarimas, kad „Blackas“ tikriausiai naudojo Lietuvos piliečio elektroninius duomenis. Dėl neparduotų prekių jie su „Blacku“ nebuvo sutarę, todėl šis klausimas liko neišspręstas, bet tokių prekių buvo nedaug, gal keli drabužiai užsiliko, bet su „Blacku“ šito neaptarė. Pinigus už parduotas prekes jie su „Blacku“ pasidalindavo per pusę. „Blackas“ žinojo, kad jis ne sau siunčia prekes, o kito asmens vardu ir tai yra suprantama, nes ten tokios sąlygos. Šioje internetinėje svetainėje visi registruojasi svetimais vardais ir niekas nesako savo tikro vardo ar duomenų. Su „Blacku“ bendravo tik virtualioje erdvėje. Bendravo rusų kalba, tik susirašinėjo, mano, šis yra iš Rusijos, bet niekada nesakė iš kur kilęs. Bendravo su „Blacku“ specialiąja programa „Jabber“. Ši programa yra ypatinga, ja bendrauja tik du asmenys, tik vienas su kitu ir kiekvienas apsikeičia slaptažodžiais. Tokia programa reikalinga, kad treti asmenys nematytų susirašinėjimo, tai buvo konspiracijos tikslais. Tokiuose puslapiuose kaip www.carder.su visada buvo aprašymai kaip nuslėpti savo tapatybę, nes šiame saite buvo siūloma daug su elektronine valiuta, IP adresu keitimais, su elektroninių kortelių duomenų naudojimu susijusių paslaugų. Dalis siūlomos veiklos, mano, buvo teisėta, o kita dalis susijusi su elektroninių kortelių duomenų prekyba buvo neteisėta. Tokia prekyba duomenimis, tai reiškia, kad gali nupirkti asmens elektroninės bankininkystės duomenis, už juos pervedi pinigus į tau nurodytą sąskaitą. Po to tau atsiunčia asmens elektroninės bankininkystės duomenis ir slaptažodžius ir tu gali naudotis paraleliai to asmens sąskaitoje esančiais pinigais. Kai perki šiuos duomenis niekada nežinoma, kiek bus sąskaitoje pinigų, ar kokia bus kredito suma. Tokie duomenys kainuoja maždaug apie 10 dolerių ir šiame web saite www.carder.su galima nupirkti tokių asmens duomenų skirtingų šalių piliečių ir naudotis jais. Taip pat asmuo, kuris turi nupirkęs tokius duomenis, keičia savo prisijungimo IP adresus į tos šalies piliečio IP adresą, nes nepakeitus IP adreso jam tiesiog elektroninėje parduotuvėje gali papildomai prašyti pateikti duomenų (pvz. paso kopijos, banko išrašus), įtarus, kad naudojasi svetimais duomenimis. Visą tai sužinojo, kai užsiregistravo minėtame puslapyje, ten yra taisyklės, naudojimosi instrukcijos ir forumai, kuriuose gali gauti visą tau reikalingą informaciją. Jis pats svetimų kortelių duomenų nenaudojo. Jis tik galėjo, jei kas nors paprašė nupirkti tokius duomenis, nes buvo registruotas www.carder.su vartotojas. Dabar tiksliai neatsimena, bet kažkieno prašymu pirko kito jam nežinomo asmens elektroninės bankininkystės duomenis, bet pats jais nesinaudojo. Jis suprato, kad „Blackas“ naudoja svetimo asmens elektroninės bankininkystės duomenis užsakydamas prekes, bet nežinojo, kokios šalies. Jei žinotų, kad tai Lietuvos piliečio nebūtų sutikęs priiminėti ir pardavinėti Lietuvoje siunčiamas prekes. Iš kur „Blackas“ gaudavo svetimus bankininkystės duomenis, slaptažodžius, nežino ir pastarojo neklausinėjo. Galimai įgijo toje pačioje web svetainėje, bet tokie asmenys, kurie naudoja svetimus duomenis gali naudotis ir kitomis VIP svetainėmis, kur galima neteisėtai nupirkti svetimus banko sąskaitų duomenis. Dėl to, kad pasinaudojant kito asmens duomenimis buvo užsakytos prekės, ir jis jas pardavė labai gailisi. Kaip nustatyti „Blacką“ nežino, nes šis niekada neminėjo jokių savo duomenų (t. 1, b.l. 34-35, 37; t. 3, b. l. 129).

A. B. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d. be jo prisipažinimo, įrodyta liudytojų parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.

Apklaustas liudytoju J. Š. parodė, kad 2010 metais, datos tiksliai nežino, galimai pavasarį, draugas A. B. pasiūlė už atlygį - 50 litų priiminėti siuntas, tai yra šis pasakė, kad reikia asmens, kad iš užsienio priiminėtų savo vardu siuntas. Jis paklausė, kas per siuntos į ką pasakė, kad tai drabužiai, ir šis irgi savo vardu gauna siuntas. O jam reikia dar asmenų, kurie priimtų siuntas, nes į mėnesį asmuo gali priimti ne daugiau dviejų siuntų. A. sakė, kad siunčiasi drabužius. Kadangi nieko uždrausto nesiuntė jis sutiko priimti savo vardu siuntas. Davė A. B. savo asmens duomenis, asmens kodą, vardą pavardę ir adresą (duomenys neskelbtini), tuo metu, rodos, buvo adresas (duomenys neskelbtini), o dabar pakeitė gatvės pavadinimą. A. B. nepasakė, kaip dažnai siųs jas, bet po to gavosi, kad atsiųsdavo maždaug du-tris kartus per mėnesį, kartais tik vieną kartą, buvo įvairiai, bet per tą laikotarpį gavo apie 10 siuntų su drabužiais ir kitais daiktais. Jis dabar neatsimena, kokiais mėnesiais gaudavo siuntas, tačiau tai buvo iki kol jo nesulaikė policija. Per šį laikotarpį gavo, kaip jau minėjo, apie 10 siuntų. Už kiekvieną siuntą A. B. jam mokėjo 50 litų. Kas siuntė šias siuntas nežino, kiek pamena, jos visos buvo iš užsienio. Siuntas jam atveždavo namo kurjeris, kartais nueidavo pasiimti jas į pašto skyrių. Pasiėmęs siuntinį jis jo neatplėšdavo, nežiūrėjo kas jame. Jis paskambindavo A. ir pasakydavo, kad gavo siuntą ir šis atvažiuodavo ją paimti. Kartais A. siuntą atplėšdavo jam matant. Tose siuntose buvo rūbai, sportinė striukė, ar kiti sportiniai drabužiai, sportbačiai. Vieną sykį buvo automobilio detalės – spyruoklės. Iš kokios šalies siuntė nepamena. Visas siuntas pasiėmė A. Ką šis darė su šiais daiktais nežino. A. buvo kažką užsiminęs, kad daiktus siuntė kažkoks asmuo, bet kas ir iš kur nieko nepasakojo. To asmens nematęs, jokių šio duomenų nežino. Gal A. pats šias prekes užsakydavo, o jam sakė, kad yra kitas asmuo, nežino. Papildė, kad gaudamas siuntas neįtarė iš kur tie daiktai, galvojo, kad tiesiog perka internetu. 2010 m. rugsėjį, datos neprisimena, jį iškvietė į policiją apklausai ir pareiškė įtarimą dėl sukčiavimo, nes jis gaudavo prekes, kurios buvo pirktos neteisėtai, nes pervesdavo pinigus iš kito asmens sąskaitos. Jis nieko apie tai nežinojo. Išsigando ir pasakė tyrėjai, kad jam siuntė siuntas nepažįstamas asmuo, nes prieš tai policijoje buvo apklausta jo motina ir pasakė, kad klausinėjo apie gaunamas siuntas. Jis suprato, kad tai būtent A. siuntos, todėl viską pasakė pastarajam, o šis paprašė jo nieko nepasakoti apie jį. Jis taip ir padarė. Jis nežinojo, kad kažkas pirko šias prekes už svetimus pinigus, jis tiesiog sutiko gauti siuntas, nes A. negalėjo savo vardu tiek siųsti. Po to, kai jam pareiškė įtarimą atsisakė gaudinėti siuntas ir, kiek žino, A. jų taip pat negaudavo. E. Š., jo kaimynas, irgi vieną kartą buvo paėmęs siuntą, kurią realiai atsiuntė jam. Atsitiko tai 2010 m. datos tiksliai nežino, galimai 2010-03-01. Jam paskambino kaimynas E. Š. ir pasakė, kad atėjo pranešimas, kad jo vardu atėjo siunta ir gali atsiimti ją. Šį pranešimą gavo šis, nes gyvena (duomenys neskelbtini), todėl paštininkai kartais suklysdavo. Jis pasakė E., kad jeigu pastarajam pašte jam duos, tai gali paimti šią siuntą. E. nuvažiavo į paštą, bet neišdavė siuntos, todėl šis atvažiavo pas jį į darbą buvusios gamyklos „Kaitra“ teritorijoje, adreso tiksliai nežino. Jis parašė prašymą paštui, kad siuntą atiduotų E. ir pridėjo paso kopiją. E. su šiais dokumentais nuvyko į paštą ir paėmė siuntą, o po to ją atvežė jam. Kas buvo siuntoje E. neklausė. Daugiau neprašė E. paimti jo vardu atėjusias siuntas. Kiek žino, A. B. su E. pažįstami, bet A. neprašė E. priiminėti jokių siuntų. Jis niekada neprašė E., kad šis perduotų siuntą A. B.. Po to E. sužinojo, kad jis buvo apklaustas policijoje dėl šių siuntų, o po kurio laiko jis sužinojo kad E. irgi apklausinėjo. Jis neprašė E. slėpti siuntos gavimo aplinkybes. (t. 3, b. l. 67)

Liudytojas H. I. parodė, kad 2008-11-15 dirbo „Sportland“ parduotuvėje PC „Panorama“. Apie 17.30 val. įėjo du vaikinai ir žiūrinėjo prekes. jie paėmė kelnes ir nuėjo į persirengimo kabinas ir užtruko apie 10 minučių. Po to išėjo ir jie pradėjo atidžiau juos stebėti. Išėję iš kabinos jie nuėjo link išėjimo. Praėjus už vartų suveikė signalas vartelių ir jis paprašiau jų sustoti ir parodyti kuprinę. Patikrinus kuprinę joje buvo kelnės su apsaugos signalizacija. Apžiūrėjus šias kelnes pamatė, kad medžiaga sugadinta. Tuomet vaikinas pats paliko savo asmens dokumentą ir žadėjo atlyginti žalą, todėl jį paleido (t. 1., b. l. 14).

Liudytojas A. L. parodė, kad A. yra jo draugas. Kada buvo įvykis jis nepamena. Jie su A. buvo prekybos centre „Panorama“ ir užėjo į parduotuvę sportui. Ten pasiėmė pasimatuoti kelnes. Jis pasimatavo ir išėjo iš kabinos, po to užėjo A. ir matavosi sportines kelnes. Jis laukė prie parduotuvės išėjimo kol A. išeis. Kaip sulaikė A. jis nematė, nes laukė ne pačioje parduotuvėje. Jis galvojo, kad A. dar ką nors matuojasi. Jis laukė A. apie 15 minučių, o po to paskambino ir jie susitiko. Jis nežinojo, kad jo draugas ketina vogti (t. 1, b. l. 15).

Liudytojas Č. O. parodė, kad jis su banku Snoras 2010-03-26 pasirašė mokėjimo kortelės VISA Platinium Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi sutartį su pinigų panaudojimo limitu – 40 000 Lt. Jis buvo mokėjęs šia kortele už vaistus iš JAV – apie 500 JAV dolerių per internetą maždaug 2010 m. gegužės mėnesį, mokėjimą vykdė darbe kompiuteriu. Prie jo kompiuterio niekas priėjimo neturėjo. Kelis kartus jis išiminėjo grynuosius pinigus įvairiose bankomatuose Vilniuje, Varšuvoje bei Kopenhagoje. Datos nepamena, kai jam paskambino Snoro banko darbuotoja ir pranešė, kad jo kortelė yra užblokuota, kadangi ja pasinaudojo nežinomas pilietis, mokėdamas už įvairias prekes. Jis patvirtino banko darbuotojai, kad jokių minėtų prekių nepirko ir Snoro banko VISA Platinium kortele neatsiskaitinėjo. Bankui parašė pareiškimus - pretenzijas, kuriuos pridėjo prie apklausos protokolo. Užblokavus kortelę, bankas ją paėmė. Niekam kortelės liudytojas Č. O. nebuvo davęs ar paskolinęs, PIN kodo irgi niekam nebuvo davęs. Kokiu būdu ir kas galėjo nuskaityti kortelės duomenis jis nežino.

2010 m. datos tiksliai neatsimena, jam paskambino iš banko AB „Snoras“ ir pradėjo teirautis, ar jis važinėja į užsienį bei ar atsiskaitinėjo jam išduota AB „Snoras“ kredito kortele. Jis paaiškino, kad nurodytu laiku nebuvo išvykęs niekur bei turima AB „Snoras“ kredito kortele jokių atsiskaitymų nedarė. Po kurio laiko, datos neprisimena, bet remiantis dokumentais, 2010 m. birželį, kadangi jis jokių pervedimų, atsiskaitymo operacijų nedarė iš kreditinės kortelės, pas jį atvyko banko darbuotojas ir jis surašė pretenziją dėl padarytų atsiskaitymų. Kiek buvo atsiskaitymų jis nežino, nes banko darbuotojai patys aiškinosi, nes jie pastebėjo, kad daromi pervedimai, tai yra atsiskaitymai naudojantis jo kredito kortele iš užsienio. Nieko apie padarytus atsiskaitymus iš jo kredito kortelės, dėl kurios parašė pretenziją bankui, paaiškinti negali, nes nesidomėjo jais. Jis kortele pats neatsiskaitinėjo, nors ši ir buvo jam išduota. Aiškinosi dėl apmokėjimų banko darbuotojai. Jis nepatyrė jokių nuostolių, nes bankas nieko nereikalavo padengti dėl atsiskaitymų, kadangi tai atliko ne jis. Be to pinigai, tai yra kreditas kortelėje yra banko nuosavybė, jo pinigų sąskaitoje nebuvo. Po šio įvykio jį kvietė į policiją apklausai ir jis papasakojo žinomas aplinkybes. Jis nelaiko savęs dėl to nukentėjusiuoju ir nenori būti juo pripažintas, pretenzijų niekam neturi (t. 3, b. l. 33-34, 44).

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. Š., dviem sūnumis - V. Š., J. Š. ir dukterimi L. Š.. Vieną kartą, datos nepamena, bet jam atrodo, kad buvo vasara, atvažiavo kurjeris ir atvežė dėžę, ant kurios buvo užrašyta J. Š. pavardė. Tai buvo popierinė dėžutė 20x30 cm., neaukšta. Jis matė tik vardą ir pavardę. Daugiau užrašų nematė. Jis už siuntinį pasirašė, jį padėjo sūnui J. į kambarį ant stalo. Sūnus J. grįžo iš darbo apie 16 val. ir kur tas siuntinys dingo – liudytojas nežino, bet vakare jo nebuvo. Jis žmonai sakė, kad J. gavo siuntinį, tai žmona jį išbarė, kodėl jis ima svetimus siuntinius. Ar dar kas nors iš jo šeimos narių ėmė siuntinius pasakyti negali. Jis klausė sūnaus J., iš kur tas siuntinys, tačiau J. jam nieko nepasakė. Daugiau jokių įtartinų daiktų pas sūnų liudytojas nematė. Jokių įtartinų draugų pas jį taip pat nematė. Sūnus turėjo kompiuterį, interneto pas jį nebuvo. (t. 3, b. l. 86)

Apklausta liudytoja J. Š. davė analogiškus S. Š. parodymams. (t. 3, b. l. 84-85)

Liudytojas E. Š. parodė, kad pažįsta J. Š., nes jis su šio seserimi mokėsi vienoje klasėje, ir jie yra tiesiog pažįstami. Jo namas yra netoli J. Š. namo. Jis atsimena, kad 2010 m., atrodo, kad buvo žiema, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, žmona pasakė, kad rado už durų rankenos užkištą su visais laikraščiais pranešimą J. Š. vardu, kad yra atėjęs siuntinys. Žmona tada nusistebėjo, kad šis pranešimas atsirado tarp jų laikraščių. E. Š. važiavo sportuoti ir nutarė užvažiuoti pas J. Š. prie „Kaitros“, į jo darbovietę ir atiduoti pranešimą apie siuntinį. J. Š. pamatęs pranešimą pasakė, kad nesuspės paimti siuntinio ir paprašė, kad jeigu jam nesunku, kad siuntinį paimtų Lentvaryje iš pašto ir padavė savo asmens tapatybės kortelę. Šis pasakė, kad E. Š. parodytų pastarojo asmens tapatybės kortelę ir jeigu siuntinį duos, tai gali paimti. Apie siuntinį daugiau nieko neminėjo. E. Š. nuvažiavo į paštą ir pateikė pranešimą, ir parodė J. Š. asmens tapatybės kortelę. Pašto darbuotoja pasakė, kad neduos siuntinio, nes siuntinys atėjęs ne jo vardu. Todėl jis dar kartą paprašė, kad duotų siuntinį, nes turi J. Š. dokumentą ir kad yra J. pažįstamas, o šis negali atsiimti siuntinio, nes dirba. Tada pašto darbuotoja pasakė, kad jis ant pranešimo surašytų savo duomenis ir pasirašytų, kad jeigu kas nors atsitiktų, kad galėtų jį surasti. Pašo darbuotoja paprašė, kad jis pateiktų savo kokius nors dokumentus. Jis parodė savo vairuotojo pažymėjimą, darbuotoja į jį pažiūrėjo ir atidavė. Jis pranešime įrašė, kad pateikė teises ir skubėdamas, laikydamas rankoje pažymėjimą, žiūrėdamas į jį įrašė pažymėjimo numerį ir tik vėliau paaiškėjo, kad numerį įrašė klaidingai. Kai jis užpildė prašymą, paštininkė atnešė siuntinį. Tai buvo dėžutė, kas ant jos buvo užrašyta neatsimena. Jis paėmė siuntinį ir nunešė į automobilį ir vakare atidavė J. Š.. J. Š. padėkojo ir daugiau nieko nesakė. 2010-10-07 vakare buvo atėjęs J. Š. ir pasakė, kad E. Š. sakytų policijoje, kad nieko nežino apie siuntinį, nes nenorėjo, kad jis turėtų problemų dėl šio siuntinio.

Maždaug prieš metus, atrodo, žiemą, datos tiksliai nepamena, buvo klube „Malibu“. Prie jo priėjo vaikinas, maždaug 23-25 metų amžiaus, vidutinio ūgio, tamsių plaukų, atpažinti galėtų, kalbėjo lietuviškai ir pasiūlė uždirbti pinigų. Jis savo vardo neminėjo, sakė, kad reikės iš pašto paimti siuntinį. Vaikinas E. paprašė padiktuoti savo asmens kodą, vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Davė savo duomenis, nes vaikinas sakė, kad už siuntinį mokės 50 Lt. Minėjo, kad siuntiniai ateis iš užsienio. Jokio savo asmens dokumento E. Š. nerodė. Vaikinas sakė, kad žino, kada ateis siuntinys, kad jam paskambins arba atvažiuos. Kas bus siuntiniuose nežinojo, atrodo, sakė, kad bus sportinis inventorius. Telefono numerio iš kurio jam skambino pasakyti negali, nes numerio neįsidėmėjo. Kiek gavo siuntinių pasakyti negali – nepamena. Būdavo, kad susitikdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės ir jam perduodavo siuntinį, bet būdavo, kad vaikinas atvažiuodavo į namus paimti siuntinių. Su kokiu automobiliu atvažiuodavo pasakyti negali. Kad J. Š. gauna tokius pačius siuntinius nežinojo, sužinojo kai vaikinas paprašė vieną kartą iš pašto paimti jo siuntinį (t. 3, b. l. 68-69, 70).

Liudytoja T. U. parodė, kad ji nuo 2006-01-25 dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 metų dirba klientų aptarnavimo specialiste. 2009 m. datos tiksliai nepamena, 0,65 etato darbui buvo priimtas S. L., kuris dirbo iki 2010 m. balandžio vidurio, šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį, į Ispaniją. Šis dirbo pašte operatoriumi, sėdėjo kasoje – tame tarpe ir išduodavo siuntinius. Iki tol kol negavo iš centrinio pašto paklausimo dėl siuntų išdavimo J. Š., nieko įtartino ji nepastebėjo. Gavusi paklausimą, ji iš karto pagal siuntinio numerį pažiūrėjo kompiuteryje į duomenų bazę – kada išduotas siuntinys, kuriame buvo nurodyta J. Š. pavardė, kuris buvo gautas 2010-03-01, ir kas jį išdavė – ten buvo įrašyta S. L. pavardė. Kai T. U. pamatė kada buvo išduotas siuntinys, nuėjo pažiūrėti į archyvą – paimti pranešimo originalų. Su vienu iš pranešimų gulėjo ranka rašytas prašymas. Ji paėmė reikalaujamus dokumentus, padarė kopijas ir dar pridėjo savo ranka rašytą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Š. J. Š. siuntinį išdavė S. L., kadangi pranešime apie siuntinio išdavimą buvo S. L. parašas. Siuntiniai išduodami tik pateikus asmens dokumentą ir tik šeimos nariams (pilnamečiams). (t. 3, b. l. 73-74)

Liudytoja R. P. parodė, kad turi sūnų, vardu R. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Šis jau du metus dirba Vokietijoje, Dortmundo mieste, o prieš metus persikraustė į Gerlicom. Šis globoja senuką. 2009 m. jis buvo grįžęs į Lietuvą per Kalėdas, atostogoms. Po to buvo grįžęs 2010 m. birželį. Kai šis grįždavo į Lietuvą, pradėdavo susitikinėti su draugais. 2010-06-21 šis išvažiavo atgal į Vokietiją. Grįžęs birželį paskolino kažkam pinigų ir neturėjo pinigų bilietui, tačiau tas asmuo užsakė jam bilietą. Kas tai buvo ji nežino. Kokiu būdu sūnus atsiėmė bilietą ji nežino. Žmogaus pavarde J. Š. ji nepažįsta (t. 3, b. l. 45-46).

Liudytojas S. L. parodė, kad 2009 m. datos tiksliai pasakyti negali iki 2010 m. kovo mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) pašte, kasininku-operatoriumi: mokėdavo pensijas, išduodavo siuntinius, laiškus, priimdavo mokesčius. Dirbo tik 0,65 etato ir visą laiką dirbo pašto patalpose. Nuo kada pradėjo eiti siuntiniai J. Š. vardu jis pasakyti negali, J. Š. ateidavo pats pasiimti siuntinių. Kiek S. L. pamena siuntiniai buvo iš Vokietijos, dažniausiai tai buvo keletas dėžių, įvairaus dydžio. Būdavo, kad ateidavo pasiimti siuntinių keletą kartų per mėnesį. Kiek siuntinių gaudavo J. Š. – galima spręsti pagal pranešimų kiekį, kurie yra saugomi centriniame pašte. Liudytojas pamena, kad vieną kartą atidavė Š. J. Š. siuntinį. Jis paklausė, ar S. L. jam duos siuntinį, o S. L. atsakė, kad atiduos, nes prisiminė, kad jie dažnai ateidavo kartu pasiimti siuntinių. E. Š. padavė pranešimą, kuris jau buvo užpildytas. Jis duomenų netikrino ir siuntinį atidavė E. Š.. (t. 3, b. l. 80-81)

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama, tėvu ir broliu J. bei sese L. Jis turi savo kambarį, santykiai su broliu J. yra normalūs. J. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur (duomenys neskelbtini). Ką brolis veikia laisvalaikiu – V. Š. nežino, kadangi mažai su juo bendrauja, su jo draugais taip pat nebendrauja. J. apie 3 ar daugiau metų turi kompiuterį. Interneto jis neturi, nes nėra naminio telefono ir nėra kaip prisijungti. Prieš kurį laiką tėvas sakė, kad broliui atėjo siuntinys, už kurį tėvas pasirašė. V. Š. matė dėžutę bendrame kambaryje, stovėjo ant stalo. Ji buvo kartoninė, ant jos buvo užrašyti brolio vardas bei pavardė. Jis J. neklausė, kas čia per dėžutė, kur paskui ji dingo, V. Š. paaiškinti taip pat negalėjo. Su kuo bendrauja J. Š., V. Š. nežino. Matė, kad minėtas siuntinys buvo atėjęs rugpjūčio mėnesį, prieš kelis mėnesius dar buvo keli siuntiniai. Siuntiniai buvo supakuoti į dėžutes. Prie V. J. niekada siuntinių neatidarinėdavo. Vieną kartą J. paklaustas, kas čia per siuntiniai atsakė, kad „ne tavo reikalas“ (t. 3, b. l. 82-83).

Iš 2008-11-24 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 1 PK gauto pareiškimo iš UAB „Sport line“ atstovo matyti, kad 2008—11-15 apie 18.00 val. parduotuvėje „Sportland“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, buvo pasikėsinta pavogti kelnes, kurios išimant apsaugos plombą buvo sugadintos, dėl ko padaryta 229 litų žala. (t. 1, b. l. 1-2)

Iš 2008-12-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Sportland“, esanti Vilniue, Saltoniškių g. 9, kurios metu nieko nepaimta. (t. 1, b. l. 10-13)

2009-09-14 UAB „Sportline“ byloje Nr. 12-1-03743-08 buvo pripažinta civiliniu ieškovu 229 litų sumai.(t. 1, b. l. 5-6).

2010-07-27 gautas AB banko „Snoras“ raštas dėl galimai atlikto sukčiavimo dėl to, kad 2010-06-30 gauta kliento O. Č. pretenzija dėl neteisėto jo VISA Platinum kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų panaudojimo internetinių operacijų atlikimui. Pretenzijos nagrinėjimo metu nustatyta, kad interneto adresu www.sc24.com, nurodžius pirmiau paminėtos kortelės duomenis apmokėjimui, buvo patalpinti užsakymai sportinei aprangai įsigyti. Pagal elektroninę parduotuvę aptarnaujančio banko pateiktus operacijų dokumentus nustatyta, kad prekės buvo užsakytos J. S. (Š.) vardu (duomenys neskelbtini) ir pridėta medžiaga – 21 lapas. (t. 2, b. l. 1; 30-71)

Iš 2010-06-07 AB banko „Snoras“ tarnybinio pranešimo dėl kortelės turėtojo pretenzijos matyti, kad nagrinėjant gautą Č. O. pretenziją dėl duomenų panaudojimo nustatyta, kad interneto adresu www.sc24.com buvo patalpinti užsakymai 253,97 eurų ir 2010-06-16 537,91 eurų sumai. (t. 2, b. l. 30)

2010-06-09 sąskaita dėl prekių (laisvalaikio bateliai „ADIDAS“ – 2 vnt. - 119,99 eurų, DHL pakavimas ir siuntimas 13,99 eurų) - tinklapyje www.sc24.com įgijimo 253,97 eurų įgijimo. (t. 2, b. l. 30; 62-71; 111-116)

Gauta sąskaita 2010-07-01 dėl prekių – sportinių spyruoklių -03 BMW7451 įgijimo už 609,26 USD internetiniame puslapyje www.advancespeedshop.com. (t. 2, b. l. 34-47)

2010-06-16 sąskaita dėl prekių (striukės Nike super runner jacket - 89,99 eurų, striukė Nike colorblock woven jacket – 64,99 eurų, sportbačiai A. N. – 49,99 eurų, sportbačiai A. C. DP – 59,99 eurų, sportbačiai Nike Roubaix – 43,99 eurų, striukė Nike Chevron – 69,99 eurų, striukė Nike C-Block – 64,99 eurų, striukė su gaubtuvu Nike – 79,99 eurų, DHL pakavinas ir siuntimas 13,99 eurų) tinklapyje www.sc24.com įgijimo 537,91 eurų įgijimo. (t. 2, b. l. 58-61)

2010-06-28 sąskaita dėl prekių (vyriškos trumpikės – 19,99 GBP, mėlyni šortai – 29,99 GBP, šortai „Soul Cal Jolla“ – 19,99 GBP, šortai „Cal Scuba“ – 24,99 GBP, megztinis su kapiušonu – 59,99 GBP, švarkas „Henleys Bruckhelmer“ – 59,99 GBP, švarkas „Soul Cal Wimbledon“ – 29,99 GBP, marškinėliai „Diesel T-Sober“ – 26,99 GBP, marškinėliai trumpomis rankovėmis „Soul Cal Grandad“ – 5,99 GBP, marškinėliai „Soul Cal Grandad“ – 5,99 GBP, marškinėliai „Henleys Lock-Eng“ – 19,99 GBP, marškinėliai „Soul Cal Grandan“ – 5,99 GBP, paprasti markinėliai „Soul Cal Grandad“ – 5,99 GBP - tinklapyje www.republic.co.uk įgijimo 334,87 GBP įgijimo. (t. 1, b. l. 84-91)

2010-06-28 sąskaita dėl prekių (striukės „Bench“ – 79,95 eurų, marškinėliai „Dakine“ – 24,95 eurų, striukė „G-star“ – 159,98 eurų, striukė „Hurley“ – 64,95 eurų, megztinis „NEFF“ – 64,95 eurų, striukė „Nike“ – 84,95 eurų, tinklapyje www.planet-sports.com įgijimo 524,55 eurų įgijimo. (t. 2, b. l. 92-98)

2010-06-21 www.ecolines.net pateikti dokumentai dėl prekių – bilietų įgijimo 86 EUR (296,94 litų) sumai. (t. 2, b. l. 129-132)

2010-10-07 AB bankas „SNORAS“ byloje Nr. 87-1-00580-10 pateikė civilinį ieškinį 11258,58 litų sumai ir pateikė dokumentus: kortele atliktų operacijų sąrašą Nr. E-3590832 su priedais ir prekių įgijimo dokumentais, kurie buvo išversti į lietuvių kalbą. (t. 2, b. l. 78-79; 80-83)

2014-01-07 BAB „SNORAS“ pakartotinai pateikė įgaliojimą dalyvauti procese J. R.. (t. 2, b. l. 149)

2014-03-31 BAB „SNORAS“ informavo, kad A. B. pilnai atlygino padarytą materialinę žalą – 11258,58 litų. (t. 2, b. l. 150)

2010-09-07 pas J. Š. namuose adresu (duomenys neskelbtini) atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta kompiuterio procesoriaus dėžė. (t. 2, b. l. 155-158)

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d.

A. B. neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. baustinas bauda.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir nubausti 8 MGL 1040 Lt bauda.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d. ir nubausti 16 MGL 2080 Lt bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A. B. 18 MGL 2340 Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti A. B. 12 MGL 1560 Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., A. B. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-09-13 iki 2009-09-14 (1 parą) ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL 1300 Lt baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras