- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 2-1303/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- V. L., L. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. 2-1303/2009 Procesinio sprendimo kategorija 99.4.(S)
2009 m. lapkričio 12 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L. , L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-125-450/2009 pagal ieškovų V. L. , L. L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai V. L. , L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui A. S. , prašydami priteisti iš atsakovo ieškovams po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti ir sumokėti 4 000 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovai V. L. , L. L. 2009 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui prašymą atleisti kiekvieną iš jų nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatant, kad kiekvienas turi sumokėti po 500 Lt žyminio mokesčio, kadangi ieškovai siekia žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais po ieškovų sūnaus nužudymo, atlyginimo, yra dalinai nedarbingi, turi tik 35 procentus darbingumo, kas suvaržo jų galimybes užsidirbti.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio padavimą atmesti ir įpareigoti ieškovus iki 2009 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 4 000 Lt žyminio mokesčio bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nurodė, kad nors į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai V. L. ir L. L. yra iš dalies darbingi, jų darbingumo lygis yra 35 procentai, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sunkią ieškovų turtinę padėtį, sudarančią pagrindą juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovų finansinė situacija šiuo metu yra tiek sunki, kad jie nebūtų pajėgūs sumokėti žyminį mokestį, o pareigos tai padaryti uždėjimas sukeltų neproporcingai sunkias turtines pasekmes. Teismas nurodė, kad ieškovai, prašydami iš dalies atleisti juos nuo 4 000 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl žalos, padarytos jų garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, atlyginimo, nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų apie tai, ar apskritai dirba, kokias ir kokio dydžio pajamas gauna (darbo užmokestį, netekto darbingumo pensiją, nedarbo išmokas ar kt.), taip pat jokių įrodymų apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turto vertę, apie turimas pinigines lėšas (pvz. bankuose) arba šio turto nebuvimą, duomenų apie galimai išlaikomus asmenis, kreditorius, galimas išlaidas gydymuisi ir pan., iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovų turtinė padėtis šiuo metu yra tiek sunki, kad jie negalėtų sumokėti visos žyminio mokesčio sumos. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovams iš Lietuvos valstybės buvo priteista virš 100 000 Lt neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, konstatavo, kad atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo šiuo atveju nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu ieškovai V. L. , L. L. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovų finansinė situacija šiuo metu yra tiek sunki. Ieškovai pateikė teismui pažymėjimus, patvirtinančius, kad ieškovų darbingumo lygis yra 35 procentai. Ši aplinkybė rodo ieškovų turtinės padėties sunkumą.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovams iš Lietuvos valstybės buvo priteista virš 100 000 Lt neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, ieškovai turi pakankamai lėšų sumokėti 4000 Lt žyminį mokestį. Minėta teismo nutartimi priteista pinigų suma ieškovams dar nėra išmokėta. Be to, ieškovai patyrė išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kelionėms į teismą ir pan.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovai nuolat kenčia moralinę žalą dėl sūnaus nužudymo, už kurį kalta pripažinta teisėsaugos institucija – policija.
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įstatymas taip pat užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad ieškovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovų turtinės padėties sunkumą. Į bylą pateikti darbingumo lygio pažymos bei pažymėjimai patvirtina, kad ieškovams nuo 1986 m. rugpjūčio 22 d. yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis dėl invalidumo. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad ieškovai ilgą laiką – nuo 1986 m. rugpjūčio 22 d. – neturi pilnos galimybės gauti pajamas, o tuo pačiu ir sunkią ieškovų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, vadovaudamasi teisingumo principu, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas tenkintinas, atleidžiant ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatant, kad ieškovai V. L. ir L. L. iki 2009 m. gruodžio 1 d. turi sumokėti po 500 Lt žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų V. L. ir L. L. prašymą tenkinti, atleidžiant ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatant, kad ieškovai V. L. ir L. L. iki 2009 m. gruodžio 1 d. turi sumokėti po 500 Lt žyminio mokesčio.