- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-361
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kestutis Jucys (pirm.), Aloyzas Kruopys, Elena Vainiene
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kestucio Jucio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal R. M. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. laisves atemimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. M. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkricio 16-17 d. laikotarpyje, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Akmenes raj., Dabikines k., Dabikines g. X-X, budamas apsvaiges nuo alkoholio, išgertuviu metu, virtuveje, tarpusavio konflikto metu, ranka suspausdamas savo motinai T. M. kairio peties sriti bei dešini žasta, padare jai poodines kraujosruvas, bei sudave ranka smugius i kaire akiduobe, kairi skruosta ir apatinio žandikaulio kairio kampo sriti, kurie sukele staigu galvos rotacini (sukamaji) judesi, del ko, trukus galvos smegenu dangalinemis kraujagyslems ir kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenu dangalu, ivyko galvos smegenu suspaudimas ir edema, nuo ko 2003 m. lapkricio 18 d. S. M. mire ir taip tycia nužude savo motina T. M. , gim. 1942 m.
Šalies argumentai
R. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog su Šiauliu apygardos teismo 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nesutinka, nes teismas nepakankamai objektyviai ivertino visas bylos aplinkybes ir irodymus, buvo šališkas. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu tardytojas neteisingai užraše liudytoju R. V. ir O. G. parodymus, nepagristai vadovavosi jo parodymais, duotais pirmoje apklausoje, nes jis buvo visiškai girtas, ir tokius parodymus dave, verciamas policijos pareigunu, noredamas dalyvauti motinos laidotuvese. Tvirtina, kad prieš motina niekada nebuvo rankos pakeles, nuo ko mire mama nežino. Be to, motinai buvo sutinusios kojos ir ji dažnai krisdavo, o kraujosruvos ant ranku galejo atsirasti, kai motina vede i lova arba nuo griuvimo, todel prašo ji išteisinti.
R. M. ir jo gynejas prašo nuteistojo skunda tenkinti, prokuroras – atmesti.
Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkinamas. Šiauliu apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, neirodžius, kad R. M. padare jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, o išvadas pagrinde abejonemis ir spejimais, kurios prieštarauja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 „Del teismo praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ nuostatoms.
Kaip matyti ir nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi R. M. atžvilgiu pagrinde nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo Ž. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis. Taciau atidžiai išanalizavus R. M. parodymus matyti, kad pastarasis nuo pat pradžiu kategoriškai neige nužudes savo motina (S. M. ). Apklaustas itariamuoju jis parode, kad begeriant jis su motina susipyko, nes ji pradejo priekaištauti del nuskandinto katino. Jis konflikto metu atbula ranka trenke S. M. per dešine ranka, nuo smugio S. M. nukrito iš lovos i kaire puse. Ar ji trenkesi i žeme, ar i krosni , jis nežino, taciau ši pati ilipo i lova (b.l. 74-75).
Veliau apklaustas itariamuoju R. M. parode, kad tarp jo ir motinos kilo konfliktas del nuskandinto motinos mylimo katino ir kad jis draugauja su Vilimiene. Motina pradejo ant jo šaukti, todel jis išejo iš namu. Motinos niekada nera mušes ar jai sudaves. S. M. buvo traumuotos kojos ir ji dažnai suklupdavo arba nukrisdavo. Pirmineje apklausoje sake, kad atbula ranka trenke motinai per peti del to, kad norejo, jog ji greiciau paleistu iš suemimo ir leistu dalyvauti motinos laidotuvese (b.l.82-83).
Iš R. M. parodymu teisme matyti, kad jis neigia sudaves motinai, nurodo, kad kilus konfliktui jis išejo iš namu. Ikiteisminio tyrimo metu dave anksciau paminetus parodymus, nes labai norejo, kad ji paleistu policijos pareigunai, todel jis jiems leido rašyti, ka jei nori. Taciau motinos jis niekada nemuše, nurodytu laiku motinai i dešiniji peti nesudave (b.l. 116-117).
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja, kad R. M. parodymai duoti ikiteisminio turimo metu, jog jis sudave smugi S. M. per dešiniji peti, buvo teisingi, nes tai patvirtina kita rašytine bylos medžiaga. R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymu patikrinimo vietoje, bei apklaustas Akmenes rajono apylinkes teisme ir šiuos savo parodymus patvirtino (b.l.76-80, 91-92). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. EKM 70-04(01) ir eksperto T. Bimbos paaiškinimu apeliacinio proceso metu matyti, kad S. M. ant kairio peties srities poodines kraujosruva padaryta kietu buku, riboto paviršiaus daiktu, galimai suduodant smugi kumšciu. Dešinio žasto poodines kraujosruvos padarytos kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, kuo galejo buti ranku pirštai, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taciau jie nera priežastiniame ryšyje su S. M. mirtimi. Teiseju kolegija konstatuoja, kad R. M. pirminius parodymus del smugio sudavimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo dave dalyvaujant jo gynejui, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, atliekant šiuos procesinius veiksmus, nenustatyta, todel šiais R. M. parodymais netiketi nera pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagristai konstatuojama, kad R. M. parodymai nera nuoseklus, taciau tai nelaikytina jo kaltes irodymu del motinos nužudymo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje analizuojami objektyvus R. M. kaltes irodymai – teismo medicinos specialistu išvados ir parodymai teisme abejoniu savo pagristumu nekelia, taciau juose nera jokiu duomenu apie sužalojimus S. M. padariusi subjekta (BPK 20 str. 5 d.). Nors nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dalyje del smugio sudavimo S. M. per dešiniji peti patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, taciau kolegija pažymi, kad šios išvados neirodo, kad butent R. M. padare jam inkriminuota nusikaltima. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinejimu nesurinkta jokiu tiesioginiu R. M. kaltes del motinos nužudymo irodymu, byloje nenustatytas nei vienas ivykio liudytojas, nera surinkta kitu tiesioginiu jo kaltes irodymu. Taigi, iš teismo medicinos komisijines ekspertizes specialistu išvados matyti, kad S. M. mirtis galejo ivykti nuo tiesioginiu smugiu i kaires akiduobes, kairio skruosto ir apatinio žandikaulio kairio kampo sritis, sukelusiu staigu galvos rotacini (sukamaji) judesi, del kurio truko galvos smegenu dangalines kraujagysles ir kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenu dangalu. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad tarp išoriniu galvos sužalojimu (poodiniu kraujosruvu kaires akiduobes srityje, kairiame skruoste ir apatinio žandikaulio kairio kampo srityje) ir mirti sukelusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu yra tiesioginis priežastinis ryšys, o sužalojimu galvoje, kurie butu atsirade nugriuvus ir atsitrenkus i kietus bukus paviršius, nera (b.l.44-50). Apeliacinio proceso metu teismo medicinos specialistas T. Bimba šias išvadas patvirtino ir paaiškino, kad konkreciai pasakyti apie subduralines hematomos atsiradimo laika negalima, nes pirmesneje specialisto išvadoje pateiktas jos makroskopinio vaizdo aprašymas nepakankamai informatyvus, todel tik tiketina, kad ji atsirado ne mažiau 1-2 paros iki S. M. mirties.
Iš liudytojos R. V. parodymu matyti, kad R. M. su motina dažnai girtaudavo, gincydavosi, taciau jos niekada nemušdavo. S. M. silpnai vaikšciojo, kelios dienos iki jos mirties buvo pas ja užejusi pasiskolinti degtuku, mate, kad ši negalejo pasikelti iš lovos.
Iš liudytojos J. K. (R. M. sesers) parodymu matyti, kad nuteistasis su motina dažnai girtaudavo, taciau jos niekada nemušdavo.
Iš liudytojos A. S. parodymu matyti, kad pas kaimynus M jokio triukšmo negirdedavo, pati S. M. sunkiai vaikšciojo, vos išeidavo i lauka.
Liudytojo Ž. G. parodymai yra išvestinei iš R. M. parodymu. Jis pacio ivykio nemate, tik, kaip budamas policijos pareigunas, ne karta apklause R. M. itariamuoju. Iš jo parodymu matyti, kad nuteistasis buvo sulaikytas budamas labai girtas, todel negalejo duoti parodymu ir buvo apklaustas tik kita diena. Apklausos metu R. M. neige sudaves smugius motinai i galva, tik sake, kad sudave atbula ranka i kairi peti, nuo kurio ji nukrito. Nors parodymu patikrinimo metu R. M. šiuos parodymus patvirtino, taciau veliau viska paneige.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, joks kitas asmuo nepatvirtino, kad R. M. apskirtai butu linkes smurtauti prieš motina. Iš liudytoju ir nuteistojo parodymu matyti, kad S. M. girtaudavo, pati griuvinedavo, dar anksciau iki mirties blogai jautesi ir silpnai vaikšciojo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. M. nustatyti sužalojimai, tarp ju ir sužalojimai, kurie turi priežastini ryši su jos mirtimi, galejo buti padaryti vienos – dvieju, arba iki dvieju paru laikotarpyje iki jos mirties. Akivaizdu, kad šios teismo medicinos specialisto išvados del sužalojimu S. M. padarymo laiko yra tik tiketinos, išskyrus tai, kad šie sužalojimai negalejo gautis krentant ir atsitrenkiant i kietus daiktus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme R. M. nuosekliai neige sudaves smugius motinai S. M. i kaires akiduobes, kairio skruosto ir apatinio žandikaulio kaire puse, kas sukele rotacini (sukamaji) galvos judesi. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi R. M. atžvilgiu padare prielaida, jog butent nuteistasis S. M. padare sužalojimus, kurie buvo jos mirties priežastimi. Teiseju kolegijos nuomone, apkaltinamaji nuosprendi R. M. atžvilgiu negalima pagristi vien tik teismo medicinos specialisto išvada del tiketino S. M. padarytu sužalojimu sutapimo laiko atžvilgiu, juo labiau, šiose išvadose nurodytas pakankamai didelis šiu sužalojimu padarymo laiko intervalas. Todel byloje nera paneigta, jog S. M. šiuos sužalojimus galejo gauti kitu laiku ir kitoje vietoje, ar juos galejo padaryti kitas asmuo (asmenys). Baudžiamosios teises teorijoje ir praktikoje vadovaujamasi kategoriška nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o visos abejones traktuojamos kaltinamojo naudai. Todel apygardos teismo padaryta išvados laikytinos pagristos abejonemis ir negali buti pripažintos negincijamais irodymais byloje. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, neva R. M. išgeres budavo agresyvesnis, piktesnis ar pan. laikytini asmens charakterio ar gyvenimo budo ypatybemis, taciau negali buti laikomi negincijamu irodymu baudžiamojoje byloje, vertinant nusikaltimo surinktus irodymus visumoje. Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagristai vadovavosi liudytojos O. G. parodymais, taciau toks jo argumentas nepagristas, nes šiais parodymais apkaltinamajame nuosprendyje nesiremta.
Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad R. M. padaryti sužalojimai motinai S. M. , t.y. kairio peties srities poodines kraujosruva, bei dešinio žasto poodine kraujosruva kvalifikuojami pagal LR BK 140 str. 1 d., kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taciau baudžiamasis procesas šioje dalyje negalimas, nes byloje nera nukentejusiojo asmens skundo, ar jo teiseto atstovo, ar prokuroro pareiškimo (BPK 407 str., 409 str. 1,2 d.). Todel teiseju kolegija R. M. veiksmus perkvalifikuoti i BK 140 str. 1 d. neturi teisinio procesinio pagrindo.
Esant šioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. M. pripažintas kaltu del savo motinos S. M. nužudymo, naikintinas ir jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiauliu apygardos teismo 2005 metu kovo 31 dienos nuosprendi panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi:
R. M. pripažinta kaltu ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. išteisinti, neirodžius, kad jis padare šia nusikalstama veika.
Kardomaja priemone suemima R. M. panaikinti ir iš suemimo ji paleisti teismo saleje.