Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 1999-09-23 Bialystoko apeliacinio teismo pagal Lenkijos Respublikos BK 148 str. l d., 13 str. l d. 148 str. l d., 156 str. l., 2p., 11 str. l d. 270 str. l d., 85 str., 88 str., galutinė bausmė – 25 metai laisvės atėmimo. 2001-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta galutinė bausmė – 20 metų laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia 1996-12-18, pabaiga 2016-12-18.

Skundžiama nutartimi teismas atmetė Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog L. K. nepasitaisė, todėl toliau turi būti laikomas izoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d., 3 d. 2 p. numato, kad nuteistasis, laikomas pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis ir atlikęs įstatymo nustatytą būtiną bausmės dalį (ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės), gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų, jei teismas turi pakankamo pagrindo manyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantįjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tai reiškia, jog asmeniui, formaliai atitinkančiam šias sąlygas, teismas lygtinį paleidimą gali taikyti, tačiau atsižvelgęs į visumą aplinkybių, gali ir netaikyti.

Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės laiką, pataisos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas taip pat turi vadovautis ir BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant be kita ko ir į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl skirtingai negu nurodo L. K., vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Tos aplinkybės, kurias nuteistasis nurodo savo skunde, yra nepakankamos, kad būtų padaryta įstatymo reikalaujama išvada apie galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis 10 kartų skatintas, tačiau jis padarė ir du vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimus, už ką du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai parodo, kad net ir atlikdamas bausmę nuteistasis ne visada paiso jam privalomų elgesio taisyklių. Beje, paskutinį paskatinimą nuteistasis gavo tik daugiau kaip prieš du metus. Taigi pastaruoju metu teigiamų poslinkių L. K. elgesyje, darbe ir visuomeninėje veikloje neužfiksuota. Nuteistasis Pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau PN charakteristikoje nurodyta, kad nuteistojo valios savybės išugdytos tik patenkinamai. L. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. O tai sąlygoja ir didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė. Kaip jau minėta, galutines išvadas dėl pagrindo nuteistąjį paleisti lygtinai sprendžia teismas. Kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kitus nuteistojo skunde išdėstytus pozityvius pokyčius. Tačiau visa tai apylinkės teismui taip pat buvo žinoma ir teismo įvertinta. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių raj. apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nepadarė reikiamos išvados, kad L. K. galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Todėl naikinti apylinkės teismo nutartį dėl nuteistojo L. K. skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Tai, kad svarstant nuteistojo lygtinį paleidimą apylinkės teisme, prokuroras taip pat prašė teikimą tenkinti, o teismas nusprendė teikimą atmesti, irgi nėra pagrindas abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.