Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei, Leonardui Vilkui, Teresai Daleckai, Audronei Adomavičienei, Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Lenkijos Respublikos pilietis J.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Varšuvoje, Lenkijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, turintis vidurinį išsilavinimą, menininkas, turintis nuosavą „K“ įmonę, turintis sugyventinę ir du mažamečius vaikus, Lietuvos Respublikoje nebaustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. sunkiai sutrikdė S. L. sveikatą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 2.00 val., prie naktį veikiančios parduotuvės „Rybka“, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, konflikto metu tyčia rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau kaip 4 smūgius, S. L. į įvairias kūno vietas bei atsisėdo ant po gautų smūgių nukritusio S. L. pilvo srities, nuo ko pastarajam plyšo plonosios klubinės žarnos pasaitas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. paaiškino, kad į Lietuvą atvyko konflikto išvakarėse. Aptariamojo įvykio metu buvo naktis. Jis ėjo į parduotuvę „Rybka“ ir sutiko tris žmones. Su jais pasišnekėjo ir jie pasiūlė važiuoti į miestą. Jis sutiko, jie visi ėjo link taksi automobilio. Kai įsėdo į taksi, nukentėjusysis S. L. sėdo jam iš kairės pusės ir iš rankinės ištraukė dvi kupiūras po 100 Eur. Taksi automobilyje buvo jis, nukentėjusysis ir du vaikinai, kurie sekė iš paskos. Kad nukentėjusysis iš jo pavogė pinigus, tiksliai to nematė, tik turėjo tokį jausmą, nes jis kišo ranką į jo rankinę. Tuo metu nenorėjo nieko sakyti ir matyti. Kad dingo pinigai, jis pastebėjo vėliau. Nukentėjusysis su pasiimtais pinigais pasišalino. Jis (kaltinamasis) pats, pajutęs, kad jį nori apvogti, išlipo iš automobilio, norėjo pasišalinti. Išlipęs iš taksi automobilio sustojo ir norėjo pasižiūrėti, kas yra jo rankinėje, tada vienas iš vaikinų ištraukė iš jo rankų 100 Eur, paėmė butelį tekilos, kurį jis buvo nusipirkęs, ir pabėgo. Dėl to jį ištiko šokas, baimė, jis pažiūrėjo į rankinę ir pastebėjo, kad trūksta 200 Eur. Ištiktas šoko lakstė ratais, grįžo į tą pačią parduotuvę nusipirkti kitą butelį tekilos. Nusipirko antrą butelį tekilos ir vėl vaikščiojo gatve. Po kurio laiko priėjo prie kryžkelės, šalia parduotuvės „Rybka“, ir sutiko kelis, t. y. apie penkis, jaunuolius, kurie jį apsupo ir sugriebė. Vienas iš jų buvo nukentėjusysis. Jie jam pradėjo grasinti, kad jeigu jis neatiduos pinigų, jie jį supjaustys. Nuo pinigų paėmimo iki susitikimo prie parduotuvės „Rybka“ praėjo gal 1 val. laiko. Tuomet jis vienam vaikinui sudavė su koja (ne nukentėjusiajam), o pats gavo smūgį į galvą iš už nugaros. Pamatė vyrą, kuris iš jo buvo paėmęs butelį, ir jį pastūmė. Pažymi, kad jis su jais nesimušė, tik stumdėsi, tampėsi. Kas prie ko pirmas priėjo, pasakyti negali. Paaiškino, kad nukentėjusiajam S. L. su delnu sudavė 5-7 smūgius į viršutinę kūno dalį, atsisėdo ant jo viršutinės pilvo dalies, tampė jį už nosies, tačiau kojomis nespardė nė karto, nenorėjo nukentėjusiajam sukelti skausmo, tik norėjo, kad jis grąžintų paimtus pinigus. Nukentėjusysis nukrito pasistumdymo pasekoje, kiek kartų jis buvo nukritęs, nežino, galėjo būti daugiau nei vienas kartas. Paaiškino, kad jo svoris yra 118 kg, o nukentėjusysis yra lengvesnis. Pasistumdymas truko 5-10 min. Kai atėjo jo draugės A. tėvai su dideliu šunimi, visi vaikinai išsilakstė, liko tik nukentėjusysis. Juos išskyrė atėjusi moteris, jo draugės mama. Jis atsistojo ir nežiūrėjo, kas toliau vyko, t. y., ar nukentėjusysis gulėjo, ar atsistojo – jis tiesiog su A. tėvais išėjo. Dėl įvykio į policiją nesikreipė, nes negalėjo blaiviai mąstyti. Nurodė, kad konflikto metu nebuvo išgėręs, narkotinių medžiagų nevartojo. Tekilos butelį, kuris buvo atimtas, iš nukentėjusiojo atsiėmė. Su savimi mobiliojo telefono neturėjo. Kai stumdėsi su vaikinais, matė, kad liudytojas filmuoja, po to jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis nebandė jų atskirti, o tik filmavo (t. 1, b. l. 169-171; t. 2, b. l. 35-48).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2015 metų rugpjūtį, vasaros pabaigoje, važiavo paskutiniu autobusu į Naująją Vilnią. Su savimi turėjo 30 Eur. Autobuse susipažino su dviem narkomanais, jų vardų nepamena, ir pasiūlė jiems išgerti alaus. Visi jie gėrė parduotuvėje „Ribka“ ir prie jų priėjo J. K., kuris paklausė, ar jie gali padėti apsipirkti. Po kiek laiko vyrukai pasiūlė važiuoti iki stoties. Visi keturi jie atsisėdo į taksi, tačiau J. K. nerado pinigų ir jie visi grįžo prie parduotuvės „Maksima“, kuri yra Batoro gatvėje. Tuomet tie vyrukai pasiūlė J. K. „žolės“. J. K. klausė S. L., ko dar paimti – „žolės“ ar kokaino. S. L. pasakė, kad nevartoja, nes yra šizofrenikas ir gali gerti tik 5 laipsnių stiprumo alų. Tuo metu atėjo jo pažįstamas D. ir jis liko su juo Šv. Batoro gatvėje, o J. K. išėjo su tais vyrukais. Kur jie nuėjo, nematė. Jis dar J. K. sakė, kad jis su jais neitų, o pasiliktų su juo ir D., nes su jais nieko gero nebus. Po kurio laiko pamatė, kad grįžta du vyrukai su tekilos buteliu ir jie tą butelį atidavė jam. Jis pastebėjo, kad tas butelis prieš tai buvo pas J. K.. Nepažįstami vyrukai pasakė, kad J. K. jiems davė pinigų, ir jie jam viską paėmė – t. y. narkotikų, „žolės“. Apie tai, kad buvo konfliktas su J. K., tie vyrukai neminėjo. Po to vyrukai sakė, kad važiuoja į Naujininkus. Visi nuėjo iki stoties, D. paskambino taksi ir jie visi kartu taksi automobiliu apie 1,5 kilometro nuvažiavo iki D. namų, kur jie abu su juo išlipo, o tie vyrukai nuvažiavo toliau. J. K. taksi automobiliu nevažiavo. D. namuose abu pasėdėjo, pavalgė ir D. nuėjo miegoti, o jis nuvažiavo iki parduotuvės „Rybka“. Iki jos pavežė pažįstama moteris, kurią jis važiuojančią sutiko tik išėjęs į kelią. Su savimi rankinėje turėjo pradėtą tekilos butelį, jis iš rankinės buvo nedaug išsikišęs. Nuėjęs prie parduotuvės „Rybka“, iš tolo pamatė, kad ten stovi J. K., kažkoks vyrukas su šunimi bei moteris. Tų vyrų, su kuriais buvo prieš tai susipažinęs, ten nebuvo. J. K. jį pamatė, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, pribėgo ir pradėjo mušti. Jis pirmo smūgio neatsimena, taip pat neatsimena, kuo jam J. K. sudavė į veidą ir krūtinę, bet, atrodo, kumščiu. Jis nuo smūgio nukrito ant žemės, ant nugaros. J. K. labai smarkiai atsisėdo ant pilvo, S. L. net negalėjo atsistoti, jautė, kaip ant jo atsisėdo, kai mušė, judėjo. Jis norėjo J. K. numesti nuo savęs, tuo metu jam nieko neskaudėjo, nes buvo girtas. J. K., sėdėdamas ant jo, rankomis mušė per veidą ir krūtinę. Konflikto metu buvo nukritęs du – tris kartus, J. K. ant jo užsėdęs buvo du kartus. Jam atrodo, kad atsimena viską. Tą vakarą su niekuo kitu nebuvo muštynių, pats niekur nekrito, nesužalojo. Paaiškino, kad pažįstami vyrukai, kurie krūmuose filmavo (vienas, A. B., neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, o kitas – jo draugas), jam pasakojo, kad kai jis buvo praradęs sąmonę, J. K. jį mušė kojomis. Mušamo S. L. jie negynė. Jis suprato, kad tie du vyriškiai, su kuriais jis buvo susipažinęs autobuse, apvogė J. K., o kadangi ir jis buvo prie jų, todėl J. K. jį ir mušė. Kalbos apie pinigus, kai J. K. pradėjo mušti, kiek pamena, nebuvo. Muštynių metu J. K. niekas neatitraukė, o tik stovėjo ir žiūrėjo – ir vyras su šunimi, ir moteris. Po visko jis (kaltinamasis) kažkaip atsistojo, pasiėmė savo rankinę su pinigais ir nuėjo namo. Pats jis pirmas neatliko jokių veiksmų prieš kaltinamąjį, smurto nevartojo, jokių pinigų tą vakarą iš jo neėmė. Sužalojimus gavo tik to konflikto metu. Dienos metu iki pakliūvant į gydymo įstaigą, su niekuo konflikto nebuvo. Iki to laiko su policija nebendravo, į policijos įstaigą tą dieną pristatytas nebuvo. Įvykį nufilmavęs pažįstamas A. B. tą vakarą irgi gėrė. Jis nebuvo susitarę susitikti. Jis jį sutiko Naujojoje Vilnioje po mėnesio ir Aleksandras pasakė, kad filmavo, kai S. L. mušė, buvo policijoje buvo su vaizdo įrašu. Paaiškino, kad kitą dieną ryte pavalgė, parūkė, pagulėjo ir nuvažiavo iki Vilniaus autobusų stoties išgerti alaus. Tuomet jam pasidarė bloga. Galvojo, kad sumušti šonkauliai, nes negalėjo atsistoti. Su juo gyvenanti teta pamatė, kad jam labai blogai, jis negali atsistoti, ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje padarė operaciją. Po operacijos atėjęs gydytojas pasakė, kad dar 2-3 valandos, ir jis būtų miręs. Ligoninėje pragulėjo apie dvi savaites. Pažymi, kad patyrė turtinės žalos, nes du kartus gulėjo ligoninėje, teta D.J. pas jį vaikščiojo, lankė. Dėl patirtos žalos kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, nes jis atlygino 500 Eur žalą – yra tai patvirtinantis raštiškas įrodymas (t. 1, b. l. 183-185).

Teismo posėdžio metu specialistas vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, kad specialisto išvada buvo pateikta pagal paciento ligos istoriją, kai jis gydėsi stacionare. Išvados atsakymas reiškia, kad S. L. susižeidė ne pats, sužalojimas padarytas smūgiu, būdingu jį suduodant kumščiu, koja į pilvą. Paaiškino, kad S. L. buvo hospitalizuotas 14 val., apžiūrėtas chirurgo 17 val., pas jį buvo aptikta 1 l laisvo skysčio. Vidinis kraujavimas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės pažeistos. Susipažinus su visa medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo išorinių sužalojimų nebuvo, bet, kad plyštų klubinės žarnos pasaitas, turi būti smūgis į pilvą. Negali paneigti, kad 118 kg sveriantis žmogus, atsisėdęs ant nukentėjusiojo, galėjo sukelti pasaito plyšimą. Po tokio sužalojimo padarymo yra pažeidžiamos nervų šaknelės, atsiranda skausmas, kurį kiekvienas jaučia savaip. Jeigu S. L. buvo apsvaigęs, jis iš karto didelio skausmo galėjo nejausti, galėjo judėti, kol nukraujavimas nepasiekė tam tikros stadijos, todėl visiškai įmanoma, kad asmuo kreiptųsi į gydimo įstaigą tik praėjus kuriam laikui, kaip šiuo atveju, kitos dienos 14 val. Paaiškina, kad nepertraukiamai peržiūrėjus vaizdo įrašą galėtų pasakyti, kuriuo momentu buvo suduotas smūgis, sukėlęs pasaito plyšimą (t. 1, b. l. 169-171).

Teismo posėdžio metu liudytoja N. V. paaiškino, kad kaltinamąjį J. K. prisimena iš įvykio aplinkybių. Įvykis buvo Naujojoje Vilniuje. Ji dirbo parduotuvėje. Į parduotuvę atėjo kompanija iš 3 asmenų, jie gėrė. Iš tos kompanijos ji pažįsta nukentėjusįjį S. L., nes kartu mokėsi ir gyvena viename rajone. Po to atėjo kaltinamasis J. K., jis nupirko butelį tekilos ir prisėdo prie tos kompanijos. Po kurio laiko jie visi kartu išėjo iš parduotuvės. Po 3 min. grįžo S. L. ir nusipirko cigarečių ir prašė jos iškviesti taksi. Vėliau, maždaug po pusvalandžio, grįžo J. K. ir pasakė, kad jį apvogė ta kompanija – jie pavogė pinigus. Parduotuvėje jis dar nusipirko alaus ir sakė, kad lauks jų. Ji jam sakė, kad kam jų laukti. Po to N. V. pro atidarytas duris pamatė, kad S. L. grįžo vienas. Įvykio metu buvo naktis ir viskas vyko prie parduotuvės durų. Tuo metu lauke dar buvo moteris su šuniu ir vyras. Moteris – tai į teismo posėdį atvykusi liudytoja T. S.. Kaltinamasis J. K. užpuolė S. L., ir, kaip jai atrodo, davė kumščiu jam į veidą, ir jis pargriuvo. Tada kaltinamasis atsisėdo ant S. L. pilvo ir kumščiais pradėjo jį mušti. Smūgių buvo daug, tačiau kiek – tiksliai pasakyti negali. Smūgiai buvo suduodami į veidą, pilvą, į visą viršutinę kūno dalį. Kad smūgiai būtų suduodami kojomis, nematė. Kiek laiko kaltinamasis sėdėjo ant pilvo, pasakyti taip pat negali. J. K. mušdamas prašė pinigų, reikalavo, kad S. L. juos atiduotų. Jis ant S. L. rėkė: „Atiduok mano pinigus“. S. L. nesipriešino, jis nieko nedarė. Pati ji įvykį matė iš šono, iš už prekystalio, maždaug 7-8 metrų atstumu. Kaip vyriškiai išsiskyrė, ji neatsimena. Atėjęs pirkėjas A. B. pradėjo viską filmuoti. Jis jai po to dar sakė, kad dar kažkas vyko už jos matomumo ribų. Dar buvo muštynės ir A. B. iškvietė policiją. Atvažiavo greitoji pagalba, tačiau S. L. pabėgo iš greitosios pagalbos automobilio. Kodėl jis tai padarė, ji nežino. Po to A. B. su S. L. atėjo pas ją į parduotuvę vandens, S. L. veidas buvo kruvinas. Įvykio metu S. L. buvo girtas, nes jis gėrė pas ją kavinėje, o neblaivus jis elgiasi neadekvačiai. S. L. sužalotas neatrodė, tik prašė vandens nuvalyti veidą. Nukentėjusįjį S. L. gali apibūdinti kaip priekabų žmogų, tačiau muštis, peštis jis nelinkęs ir prieš įvykį su niekuo nekonfliktavo. Taip pat sakė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Vėliau, praėjus kuriam laikui po įvykio, S. L. jai sakė, kad jam buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas. Kitus kartu buvusius asmenis ji matė porą kartų, po įvykio daugiau jų nematė. Vienas iš ten buvusių asmenų buvo žilas. Daugiau jokių asmenų, išskyrus A. B. ir teismo posėdžio metu dalyvaujančius liudytojus, įvykio dieną parduotuvėje nebuvo (t. 1, b. l. 20-22).

Teismo posėdžio metu liudytoja T. S. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį J. K., jis yra jos dukros vyras, bet jų santuoka neįregistruota. Nurodė, kad įvykio vakarą paskambino dukra ir pasakė, kad reikia patikrinti, kur yra J. K., ir paaiškino, kad jis išėjo į naktinę parduotuvę. Tuomet ji su vyru nuėjo patikrinti. Prie naktinės parduotuvės, netoli jos durų pamatė muštynes. Ten buvo grupė žmonių. Kai ji su vyru prie jų priėjo, 4-5 asmenys pabėgo, liko tik J. K. su vienu vaikinu – nukentėjusiuoju S. L., nes J. K. jį sučiupo ir jis nespėjo pabėgti. J. K. buvo piktas ir iš jo reikalavo pinigų. J. K. vaikiną numetė ant žemės, ir, sėdėdamas ant jo, ranka mušė jam veidą, tampė už nosies ir prašė grąžinti pinigus. Kiek buvo smūgių, ji tiksliai pasakyti negali. Kad J. K. smūgius suduotų kojomis, nematė, kad kitus ten buvusius vaikinus muštų, irgi nematė. Kaip J. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, ji to momento nematė, tai įvyko labai greitai. Pamatė tik, kad jis jau guli. Viską matė iš šono nuo to momento, kai J. K. buvo likęs tik su nukentėjusiuoju. Tuomet ji su vyru atitraukė J. K. nuo gulinčio žmogaus ir nuvedė jį namo. Kaltinamasis prie nukentėjusiojo grįžęs nebuvo. Po įvykio ji bendravo su policija, pareigūnai juos rado, kai jie ėjo namo. Pareigūnus iškvietė ji. Pareigūnai juos apklausė ir paleido namo (t. 2, b. l. 22-23).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, pažįsta kaltinamąjį J. K., jis yra jo žentas. Paaiškino, kad įvykio vakarą paskambino dukra, paprašė atvažiuoti, nes kažkur dingo J. K.. Žmona pasakė, kad reikia paimti vokiečių aviganį kartu. Jis su žmona ėjo prie visą parą dirbančios parduotuvės. Prie parduotuvės pamatė stovintį J. K. ir jis sakė, kad turi ateiti tas, kas jį apvogė. Tuomet priėjo asmuo prie J. K. ir jis atpažino, kad tai jis jį apvogė. Susitikęs su tuo asmeniu J. K. reikalavo atiduoti jo pavogtus pinigus. J. K. sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam, tas iš karto nukrito. Kad nukentėjusysis buvo nukritęs, matė tik vieną kartą. Tada nukentėjusysis atsistojo boksininko poza. Jis negali pasakyti, kad matė, kaip J. K. buvo atsisėdęs ant nukentėjusiojo, negali pasakyti, į kurią kūno vietą nukentėjusiajam buvo suduota, nes tuo metu laikė šunį, kad jis nepultų nukentėjusiojo. Kad J. K. suduotų smūgius kojomis, nematė. Nuošalėje, 30-40 metrų atstumu, stovėjo kažkokie asmenys. Žmona bandė juos išskirti ir jie nuvedė J. K. namo, daugiau jis prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo. Konfliktas vyko 10-15 m atstumu nuo parduotuvės, vienoje vietoje (t. 2, b. l. 23).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad įvykis įvyko 2015 metų vasarą, galėtų būti 2015 m. rugpjūčio 6 d., naktį, apie 2 val. Viskas įvyko prie naktinės parduotuvės „Rybka“ Naujoje Vilnioje. Tąkart jis parvažiavo iš darbo ir nuėjo į parduotuvę. Ten buvo S. L., jis bendravo su parduotuvėje buvusiais žmonėmis. Jam pačiam nesinorėjo įsiminti kitų parduotuvėje buvusių asmenų veidų, todėl apibūdinti jų negali. S. L. pažįsta visi vietiniai. Tuomet į parduotuvę apie pusę pirmos nakties užėjo vyriškis, kuris norėjo nusipirkti kažką, matėsi, kad buvo išgėręs. S. L. prašė šio vyriškio pinigų, jis lyg ir sutiko. Tuo metu liudytojas A. B. apsisuko ir išėjo. Išėjo vienas, S. L. ir J. K. liko parduotuvėje. Prie parduotuvės buvo vietiniai, jie kartu bendravo. Jie S. L. pažinojo, o su J. K. bendravo tik S. L.. Po poros valandų, apie 2 val., liudytojas A. B. grįžo į parduotuvę, jam S. L. sakė, kad susipažino su kažkuo, kažkokia mergaite, tačiau staiga užėjo J. K. ir pradėjo kaltinti S. L., kad šis pavogė iš jo pinigus, kad pasiėmė jo butelį, ištempė jį iš parduotuvės, ir po minutės partrenkė ant žemės. S. L. gulėjo ant nugaros viduryje gatvės, prieš parduotuvės įėjimo duris, jis pats tuo metu buvo parduotuvėje, ir pamatė, kad kaltinamasis, atsisėdęs ant S. L., maždaug nuo kelių iki pilvo, nukentėjusiojo kojos buvo ir sulenktos, ir ištiestos, daužė jį delnais bei kumščiais, šūkavo, kad atiduotų pinigus. Tais smūgiais galėjo užkliūti už bet kurios kūno vietos, ar būtų kas nors išskirtinai atlikta su nosimi ar ausimi, nepamena. Taip pat nepamena, ar smūgiai buvo suduoti kojomis, jei taip nurodė savo ankstesniuose parodymuose, tai reiškia, kad taip ir buvo, nes tada geriau prisiminė, nei dabar. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni. Įvykio metu jis pats buvo neblaivus, tačiau aplinkybes suvokė, aplinkoje orientavosi. Nepasakys, kiek smūgių buvo, jų buvo daug, t. y. ne mažiau nei 20, sunku pasakyti. Nematė, ar kaltinamasis prieš tai konfliktavo su kuo nors, prieš muštynes šalia dar buvo pora žmonių, bet ar jie buvo su nukentėjusiuoju, jis nežino. Parduotuvės darbuotoja jam sakė, kad S. L. su J. K. kartu išgėrinėjo. Nežino, ką pardavėja veikė įvykio metu, kiek pamena, tai ji nebuvo išėjusi į lauką. Mano, kad pardavėja po smūgių sudavimo S. L. nematė, parduotuvės kiemas silpnai apšviestas, tiek, kiek yra šviesos nuo parduotuvės. Va tada J. K. dar kartą nusivijo S. L., toliau dar kažkiek pasimušė, nukentėjusysis dar kartą buvo pargriautas, bet jo užsėdęs daugiau nebebuvo, nors to tiksliai nepamena. Šalia stovėjo moteris, kuri buvo su kaltinamuoju. Moteris buvo apie 40 metų amžiaus, gal jaunesnė, daugiau kitų asmenų su kaltinamuoju nebuvo. Ta moteris įkalbėjo eiti kaltinamąjį. Šuo įvykio metu taip pat buvo, nes ten vienas vyriškis be kojų, kuris nuolat su šuniu būdavo. Jis šiek tiek nufilmavo, pasakė, kad iškvies policiją ir ją iškvietė. Įraše matosi tik trumpa įvykio dalis, gal apie pusę, nesimato visų muštynių. Muštynių metu S. L. nesigynė, užsidengė galvą ir gulėjo. Kaltinamasis su moterimi nuėjo, o jis paprašė asmenų, kad pasektų tą porą. Pats pakėlė S. L., pasodino iš lauko pusės ant parduotuvės palangės ir nuėjo nupirkti jam vandens. Iškart po įvykio S. L. skundėsi, kad viską skaudą, jis buvo labai girtas. Pastebėjo, kad jis turėjo kažkiek pinigų kišenėje, nors paprastai pinigų jis neturi. Atvažiavo greitoji, kuri pasakė, kad S. L. reikia vežti į ligoninę, bet jis atsisakė ir nuėjo. Policija atvyko tada, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis jau buvo išsiskirstę. Greitoji atvyko greičiau nei policija, tik jis nepamena, ar policija atvyko, kai greitoji jau buvo išvažiavusi. Nežino, kodėl nukentėjusysis pasišalino ir nevažiavo su greitąja į ligoninę, gal bijojo. Jis nesiklausė S. L. pokalbio su medikais. S. L. tiesiog pasakė, kad jam nereikia pagalbos. Nežino, kodėl jis taip pasakė, nors pats jam sakė, kad važiuotų. Kiek pamena, S. L. buvo prakirsta lūpa ir apibrozdintas veidas. Jo veidas apibrozdintas būna pastoviai, kad lūpą prakirto kaltinamasis, tai tikrai taip, bet dėl kitų apibrozdinimų nežino. S. L. geria, narkotikus vartoja, jis asocialus žmogus. Prieš įvykį jis anksčiau neturėjo pinigų, nes kitaip būtų jų neprašęs. Jau po įvykio matė, kad pas S. L. buvo pora banknotų, bet nežino, kokie. Buvo gal du – trys popieriukai, ne 100 eurų kupiūros, smulkesni. Pats jis po to nuėjo namo ir kiek paėjęs pamatė, kad gatvėje policija sustabdė kaltinamąjį su moterimi, jis pradėjo skųstis, kad iš jo paėmė pinigus. A. B. pasakė, kad čia šitie du asmenys užpuolė S. L.. Kaltinamasis sakė, kad už tokius dalykus, kokius jam padarė S. L., ir nužudyti galima, į tai A. B. pasakė, kad muštis negalima. Kaltinamasis su moterimi atsisėdo į policijos mašiną ir nuvažiavo. Po įvykio S. L. matė, žino, kad jam kažką operavo (t. 2, b. l. 35-42).

2015 m. rugpjūčio 7 d. Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, prie naktinės parduotuvės „Rybka“ apžiūra (t. 1, b. l. 22-24).

2015 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, paimtas iš UAB „Akepus“.

1. 9_02_M_150806005535 įrašas trunka nuo 00:55:37 val. iki 00:55:57 val.

Įraše matosi, kaip S. L. prieina prie parduotuvės vadinamos „Rybka“, adresu Priekalo g. 9, Vilniuje, užeina į parduotuvę.

2. 10_02_M_150806005659 įrašas trunka nuo 00:57:00 val. iki 00:57:16 val.

Įraše matosi, kad šalia parduotuvės stovi automobilis Audi 80, vyras baltais marškinėliais sėda į minėtą automobilį. S. L. vaikšto, nueina prie netoliese stovinčių žmonių. Matosi, kaip S. L. stumdosi su aukštu vyru (juodais marškiniais ir šviesiais šortais). Šalia jų stovi tamsiai apsirengusi moteris ir vyras su šunimi. Du vyrai stumdosi, pargriūna ant žemės.

3. 11_02_M_150806005659 įrašas trunka nuo 00:58:15 val. iki 00:58:27 val.

Įraše matosi, kaip mergina užeina į parduotuvę. Vyras baltais marškiniais filmuoja telefonu, kaip aukštas vyras, atsisėdęs ant S. L., kuris guli ant žemės, jį muša.

4. 13_02_M_150806005931 įrašas trunka nuo 00:59:06 val. iki 00:59:33 val.

Įraše matosi, kaip vyras su šunimi bei moteris stovi ir žiūri, kas vyksta. Vyras, kuris filmavo muštynes, nueina prie savo automobilio Audi, o aukštas vyras tuo metu vejasi S. L., jį pasiveja ir pargriauna ant žemės, po to smūgiuoja.

5. 14_02_M_150806010127 įrašas trunka nuo 01:01:27 val. iki 01:01:38 val.

Įraše matosi, kaip S. L. su tuo vyru kažką aiškinasi.

6. 15_02_M_150806010149, įrašas trunka nuo 01:01:49 val. iki 01:02:03 val.

Įraše matosi, kaip aukštas vyras kalbasi su moterimi, po to prieina prie S. L., suduoda smūgį į galvą, S. L. bėga, o tas vyras jį vejasi.

7. 16_02_M_150806010205 įrašas trunka nuo 01:05:05 val. iki 01:02:17 val.

Įraše matosi, kad aukštas vyras kalbasi su moterimi, o S. L. vaikštinėja.

8. 17_02_M_150802010228 įrašas trunka nuo 01:02:29 val. iki 01:02:40 val.

Įraše vertingos informacijos nėra.

9. 24_02_M_150806012400 įraše matosi, kaip atvyksta greitoji medicinos pagalba (t 1, b. l. 63-64).

2016 m. sausio 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, kurį pateikė A. B.. Vaizdo ir garso įraše matomas vyras, apsirengęs oranžinės spalvos šortais, juodais marškinėliais, šlepetėmis, šviesių garbanotų plaukų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai J. K.. Jis sėdi apžergęs vyrą, kuris guli ant žemės, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais su baltomis juostomis ant rankovių, juodomis sportinėmis kelnėmis, juodų plaukų, su barzda, ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad tai S. L.. Šalia stovi tamsiai apsirengusi moteris, ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad tai T. S.. Įrašo 00:07 laiku J. K. smūgiuoja dešine ranka, plaštaka S. L. į veidą, girdimas pliaukštelėjimas. 00:09 J. K. smūgiuoja dešine ranka, plaštaka į veidą antrą kartą. 00:10 J. K. smūgiuoja kaire ranka S. L. į veidą. 00:18 dešine ranka J. K. užspaudžia S. L. nosį, bei laiko ją užspaustą, šaukdamas rusų kalba „kur pinigai“. 00:26 girdimas moters balsas rusų kalba „ko tu čia filmuoji, jis pas jį pinigus paėmė, ko tu čia filmuoji“. 00:35 už kadro girdimas vyriškas balsas rusų kalba „policija atvažiuos, tuomet aiškinsimės“. 00:36 moteris pakelia nuo žemės stiklinį butelį ir sako lenkų kalba „va tavo degtinė, eime“, bei rusų kalba „tai tavo degtinė“, vyriškas balsas už kadro rusų kalba „tai ne degtinė, tai tekila“. 00:43 J. K. atsistoja, kažką kalba. 00:47 S. L. atsistoja ir eina, tai pamatęs J. K. pradeda jį vytis. Įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 73-78).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja T. S. atpažino S. L., kaip asmenį, labiausiai panašų į tą, kuris mušėsi su J. K. (t. 1, b. l. 88-89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3747/15 (01) nurodyta, kad: 1. S. L. nustatytas trauminis plonosios klubinės žarnos pasaito plyšimas su 2,5 l kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas smūginiu(-iais) kieto buko riboto paviršiaus daikto(-ų) poveikiu (-iais); 2. S. L. nustatytas tik vienas kūno sužalojimas, kuris padarytas prieš keletą –keliolika valandų iki kreipiantis medicininės pagalbos (iki operacijos); 3. S. L. padarytas kūno sužalojimas - plonosios klubinės žarnos pasaito plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6. 6.11. punktas); 4. Savęs žalojimui būdingų sužalojimų S. L. kūne nenustatyta; 5. S. L. padarytas kūno sužalojimas - plonosios klubinės žarnos pasaito plyšimas yra būdingas smūgiui(-iams) kietu buku riboto paviršiaus daiktu iš šalies; 6. Kūno sužalojimų, kurie būtų padaryti griūvant, krentant ir atsimušant į žalojančius daiktus S. L. kūne nenustatyta; 7. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu smūgiu; 8. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu daiktu, nes galėjo būti padarytas vienu smūgiu; 9. Sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tačiau kokiu konkrečiai požymių kūne neužsifiksavo (t. 1, b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 2.00 val., prie naktį veikiančios parduotuvės „Rybka“, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, smurtavo nukentėjusiojo S. L. atžvilgiu. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo bei nukentėjusiojo, tiek ir visų apklaustų liudytojų paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, dėl šio fakto sutampantys su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad įvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 3.00 val., byloje esantys išrašai iš BIRT ataskaitų žiūryklės bei į bylą pateikti CD su vaizdo įrašais, patvirtina, jog įvykis nurodytą dieną ir nurodytoje vietoje įvyko apie 2.00 val. (2015 m. rugpjūčio 6 d., 1.59 val. gautas T. S. pagalbos skambutis, tą pačią dieną 2.17 val. – A. B. iškvietimas; t. 1, b. l. 12, 17, 62, 72). Be to, įvertinus kaltinamojo J. K., nukentėjusiojo S. L. bei liudytojų N. V., A. B., T. S. ir V. S. paaiškinimus teisme, taip pat į bylą pateiktus vaizdo įrašus (liudytojo A. B. vaizdo įrašas bei parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų Nr. 10_02, 11_02, 13_02, 15_02), darytina išvada, kad kaltinamasis J. K., įvykio metu priėjęs prie nukentėjusiojo S. L., nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį kumščiu į viršutinę kūno dalį, jėga pargriovė nukentėjusįjį ant nugaros ant žemės, užsėdo nukentėjusįjį ir ranka sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių (bet ne mažiau kaip 3 kartus) į nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, tampė jam už nosies, nukentėjusiajam atsistojus, jį dar kartą jėga pagriovė ant žemės ir 1 kartą smūgiavo į nukentėjusiojo veidą (galvos sritį), vėliau kaltinamasis dar 2 kartus sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą (galvos sritį). Pagal minėtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį buvo pargriovęs ne mažiau kaip du kartus, mažiausiai vieną kartą kaltinamasis buvo užsėdęs ant nukentėjusiojo pilvo srities. Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiojo bei liudytojos N. V. paaiškinimus, kaltinamajam sėdint ant nukentėjusiojo smūgiai buvo suduodami į visą nukentėjusiojo kūno viršutinę dalį: veidą, krūtinę, pilvą. Be to, apklausiamas teisme nukentėjusysis paaiškino, kad J. K. labai smarkiai atsisėdo ant pilvo, nukentėjusysis negalėjo atsistoti, jautė, kaip ant jo atsisėdo, be to, kai jį mušė, kaltinamasis, sėdėdamas jam ant pilvo judėjo.

Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ir smūgius su kojomis, teismo vertinimu, ši kaltinimo dalis neįrodyta, todėl paminėta aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Visų pirma, tai, jog galimai kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam koja, tvirtino vienintelis iš liudytojų – A. B., tyrimo metu konkrečiai nenurodydamas, kada, kokiomis aplinkybėmis, ir į kurią tiksliai kūno vietą kaltinamasis smūgiavo (spyrė) koja nukentėjusiajam. Duodamas paaiškinimus teisme, šis liudytojas nenurodė, kad kaltinamasis sudavė smūgius kojomis (koja), ir tik teismui pasiteiravus, kodėl liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo suduoti smūgiai kojomis, paaiškino, kad tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslesni, tačiau nieko konkrečiau paaiškini negalėjo. Kaltinamasis neigia smūgiavęs kojomis, tokių aplinkybių nenurodė nei nukentėjusysis, nei apklausti liudytojai. Antra, liudytojas A. B. prisipažino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, ir nors jam atrodė, kad visas aplinkybes prisimena, teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad įvykį atsimena epizodiškai, prisiminė ne visas vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, netgi savo veiksmų tiksliai įvykio metu negalėjo prisiminti ir paaiškinti. Trečia, dalis liudytojo paaiškinimų dėl įvykių sekos neatitinka savo darbo vietoje buvusios liudytojos N. V. paaiškinimų. Dėl nurodyto liudytojo A. B. paaiškinimai dėl kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam kojomis, vertintini kritiškai. Juolab kad nėra kitų objektyvių įrodymų byloje dėl tokių smūgių sudavimo.

Bylos duomenimis, nukentėjusiajam S. L. plyšo plonosios klubinės žarnos pasaitas ir kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę, o toks sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Specialisto išvada Nr. G3747/15(01); t. 1, b. l. 40-41, 171). Pagal specialisto išvadą bei teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto J. M. Paliulio paaiškinimus, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas 2015 m. rugpjūčio 6 d. naktį, apie 2.00-3.00 val., toks sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu (-iais) kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu, galėjo būti padarytas vienu smūgiu (daiktu), pavyzdžiui suduodant kumščiu, koja į pilvą; neatmestina ir tai, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas 118 kg žmogui (tiek sveria kaltinamasis) atsisėdus ant smulkesnio nukentėjusiojo. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų aukščiau nurodyti kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai, CD pateikta filmuota įvykio medžiaga bei specialisto išvada (paaiškinimai) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. L. kūno sužalojimas buvo padarytas dėl kaltinamojo J. K. neteisėtų, smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusysis atsisakė iš karto po įvykio iškviestų medikų pagalbos, kad į gydymo įstaigą kreipėsi tik po pietų, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 14.50 val., kai įvykis įvyko apie 2.00 val. nakties, o ryte dar buvo pristatytas į policijos komisariatą tapatybei nustatyti (t. 1, b. l. 11-17; t. 2, b. l. 1-3). Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis (nukentėjusiojo, liudytojų, specialisto paaiškinimus), nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, jis iš karto skausmo pilvo srityje nejautė, jo sveikata pablogėjo tik dieną. Kad tokia situacija galima, patvirtino specialistas, nurodydamas, jog asmuo, būdamas apsvaigęs, iš karto didelio skausmo gali nepajausti, asmuo po tokio sužalojimo gali judėti, kol nukraujavimas nepasiekia tam tikros stadijos. Vadinasi, galima situacija, kai nors nukentėjusiajam sužalojimas (dėl kurio plyšo plonosios klubinės žarnos pasaitas išsiliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę) buvo padarytas apie 2.00 val. nakties, nukentėjusysis iki maždaug 14.00 val. galėjo ypatingai didelio skausmo nejausti. Antra, byloje nėra jokių kitų duomenų apie įvykius, užregistruotus 2015 m. rugpjūčio 6 d., 2.00 val. – 14.35 val., susijusius su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu ar sutrikdymu, nors dėl to buvo siunčiami papildomi teismo užklausimai. Taigi byloje įrodytas tiesiogiai priežastinis ryšys tarp neteisėtos kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo sveikatai kilusių padarinių.

Be to, teismo vertinimu, nustatyta kaltinamojo veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis nenorėjo, jog kiltų tokios pasekmės nukentėjusiajam. Nepaisant to, teismo vertinimu, kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo abejingas pasekmėms. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis sudavė daugiau nei vieną smūgį nukentėjusiajam, t. y. sistemingai smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, smūgius sudavė ne tik delnu, kaip nurodo kaltinamasis, bet ir kumščiu, smūgius sudavė ne tik į veidą, bet ir į galvos sritį, krūtinę, pilvą, t. y. į visą viršutinę nukentėjusiojo kūno dalį, be to, kaltinamasis buvo jėga pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės mažiausiai du kartus, ir stipriai, visu savo svoriu užsėdęs nukentėjusiajam ant pilvo, po ko jam netgi plyšo plonosios klubinės žarnos pasaitas ir išsiliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę. Byloje esantys objektyvūs įrodymai (bylos nagrinėjimo metu teisme apklaustų asmenų paaiškinimai, specialisto išvada, filmuota įvykio medžiaga) patvirtina, kad kaltinamasis, atlikdamas vieną po kito smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, būdamas ženkliai stambesnis ir aukštesnis už nukentėjusįjį, kuris, be kita ko, įvykio metu buvo neblaivus, suprato savo veiksmų, kuriais kėsinamasi į įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, pavojingumą (priešingumą teisei), ir nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekė ir jų nenorėjo, tačiau savo intensyvių, smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nenutraukė ir buvo abejingas jų padariniams. Po įvykio kaltinamasis kartu su liudytojais T. S. ir ir V. S. išėjo namo, nepasidomėjęs, kokia nukentėjusiojo būklė.

Dėl aukščiau nurodyto darytina išvada, kad kaltinamasis J. K. tyčia sunkiai sutrikdė S. L. sveikatą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 2.00 val., prie naktį veikiančios parduotuvės „Rybka“, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, konflikto metu tyčia rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau kaip 4 smūgius, S. L. į įvairias kūno vietas bei atsisėdo ant po gautų smūgių nukritusio S. L. pilvo srities, nuo ko pastarajam plyšo plonosios klubinės žarnos pasaitas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta J. K. tyčinė veika, sunkiai sužalojant žmogų, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltinamajam, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 28 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytos būtinosios ginties taikymo sąlygos, nesant byloje įrodymų, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu.

Sprendžiant dėl kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo, pažymėtina, jog byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės savo veiksmus, kurie pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu, t. y. smūgių nukentėjusiajam sudavimą rankomis bei jo užsėdimą pilvo srityje pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaltinamasis savo noru atlygino žalą tiek nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 182), tiek ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 44-45; t. 2 b. l. 14; BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taip pat byloje esančių įrodymu visuma sudaro pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo pačio nukentėjusiojo asmens provokuojantis elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamojo įsitikinimu, iš jo prieš nagrinėjamą įvykį buvo pagrobti pinigai, taip pat tekilos butelis, vienas iš pagrobimo epizode dalyvavusių asmenų – nukentėjusysis S. L., kuris į įvykio vietą grįžo būtent su nepilnu tekilos buteliu, būtent dėl to kaltinamasis puolė nukentėjusįjį. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nors nėra pripažinta, kad nukentėjusysis įvykdė nusikalstamą veiką prieš kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis, akivaizdu, būtent taip įsivaizdavo ir tai sudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas nakties metu, prie visą parą veikiančios parduotuvės, viešoje vietoje, ne kartą panaudojus fizinę jėgą ir smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu), į tai, kad nustatytos net trys kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis sugyventinę ir du mažamečius vaikus, dirbantis, turintis savo įmonę, charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje būtų baustas administracine tvarka, ar kad jam būtų taikytas psichiatrinis gydymas, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų gydytas nuo priklausomybės ligų, neteistas nei Lietuvos Respublikoje, nei Lenkijos Respublikoje.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių gausą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelnesnę nei įstatymas numato bausmę (BK 54 str. 3 d.). Teismo vertinimu, brandaus amžiaus užsienio valstybės piliečiui, niekada neteistam, nebaustam, teigiamai charakterizuojamam, kritiškai vertinančiam savo elgesį asmeniui, kuris atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, vienintelė sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas, net ir minimalaus dydžio būtų per griežta, o jos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Dėl nurodyto kaltinamajam J. K. skirtina 75 MGL (75*37,66= 2 824,50 Eur) bauda (BK 54 str. 3 d., 47 str. 3 d. 4 p. (veikos padarymo metu galiojusi redakcija).

Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą leisti baudą mokėti dalimis bei paskirtos baudos dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatytinas terminas baudai sumokėti – per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. spalio 19 d. nutarimu J. K. paskirta kardomoji priemonė – 2000 Eur užstatas – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.1, b. l. 108-109), o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 246,90 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl J. K. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu patenkino minėtą ieškinį, t. y. sumokėjo civiliniam ieškovui 2 246,90 Eur, ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti Lenkijos Respublikos pilietį J. K., asmens kodas 67060601378, kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 2 824,50 eurų (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų penkiasdešimties centų) baudą.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – 2 000 Eur užstatą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.