- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-99-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15839-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- Ž. A.
- Trečiasis asmuo
- M. L. Š.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ir atsakovės Ž. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-2376-101/2013 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei Ž. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo M. L. Š., institucijos, teikiančios išvadą byloje: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį ir nustatyti nepilnametės šalių dukters M. L. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės Ž. A. išlaikymą nepilnametei dukrai M. L. Š. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki M. L. Š. sukaks 18 metų, paskirti ieškovą iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas dukroms M. L. Š. bei M. Š. po 500 Lt, mokant periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartimi šis sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas. Tačiau nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. viena iš šalių nepilnamečių dukrų – M. L. Š., gyvena kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini), kur deklaruota jos gyvenamoji vieta.
Atsakovė teismo posėdyje neprieštaravo, kad jos dukra M. L. Š. gyventų kartu su tėvu, sutiko teikti dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
- nustatė nepilnametės M. L. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu;
- pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-277-797/2008 nustatytą nepilnametės M. L. Š. išlaikymo tvarką: priteisė iš Ž. A. nepilnametės M. L. Š. išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus Lt) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki M. L. Š. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnametės M. L. Š. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovui D. Š.;
- atleido nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieškovą D. Š. nuo prievolės mokėti išlaikymą nepilnametei M. L. Š. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-277-797/2008;
- priteisė iš atsakovės 143 Lt žyminio mokesčio ir 1 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovo naudai.
- priteisė iš atsakovės 180 Lt žyminio mokesčio ir 40,19 Lt teismo pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas konstatavo, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko M. L. Š. gyvenamosios vietos nėra, todėl ieškovo reikalavimą patenkino ir nepilnametės M. L. Š. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos tėvu (CK 3.169 str.).
Teismas nurodė, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, iš motinos, gyvenančios skyriumi, priteistinas išlaikymas. Atsakovė išlaikymo šiuo metu neteikia.
Teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu vykdo individualią veiklą, jai nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 3 000 Lt per mėn., jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Vaiko išlaikymui ieškovas prašė priteisti po 500 Lt išlaikymą per mėnesį, atsakovė su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutiko. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1 000 Lt.
Ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą nuo M. L. Š. apsigyvenimo pas tėvą dienos, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d., teismas atmetė, kadangi jo nepilnamečių dukrų M. Š. ir M. L. Š. naudai priteistas išlaikymo periodinėmis išmokomis po 500 Lt įsiskolinimas sudaro 5 935,67 Lt (vykdomoji byla Nr.0042/08/01822), o išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus (19 564,54 Lt) sudaro 16 021,44 Lt (vykdomoji byla Nr.0042/08/03620), t. y. ieškovo išlaikymo įsiskolinimo suma, mokėtina atsakovei, viršija atsakovės nemokėtą M. L. Š. išlaikymo sumą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. (kai mergaitė apsigyveno pas ieškovą) iki teismo sprendimo priėmimo.
Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nurodęs, kad atsižvelgia išimtinai į šalių vaiko interesus, teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį M. L. Š. išlaikymui nuo sprendimo priėmimo dienos iki M. L. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Nustatęs, kad pagal šalių paaiškinimus nepilnametė M. L. Š. nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. gyvena kartu su ieškovu ir yra jo išlaikoma, atsakovė dukrai nuo šios datos išlaikymo nebeteikia, teismas nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. atleido ieškovą nuo prievolės mokėti išlaikymą nepilnametei M. L. Š. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-277-797/2008.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą: priteisti iš atsakovės Ž. A. M. L. Š. išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki M. L. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas pažeidė nepilnametės M. L. Š. teisę į išlaikymą, nes laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. išlaikymą nepilnametei teikė tik ieškovas. Dėl faktinių aplinkybių, kad nepilnametė gyvena pas ieškovą nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir kad atsakovė nuo tos dienos neteikė jokio išlaikymo dukrai, ginčo byloje nėra. Taigi už šį laikotarpį (nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. balandžio 10 d.) teismas leido atsakovei neteikti vaikui išlaikymo, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei CK 3.192 straipsniui. Atsakovės turėto teikti išlaikymo suma per nurodytą laikotarpį yra 4 000 Lt (8 mėn. x 500 Lt). Ieškovas sutiktų, jei šia suma būtų sumažintas ieškovo įsiskolinimas atsakovei. Teismas galėjo taikyti įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnį, tačiau ne tik netaikė įskaitymo, bet ir neužtikrino nepilnametės teisės į išlaikymą.
Atsakovė Ž. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-277-797/2008 nustatytą nepilnametės M. L. Š. išlaikymo tvarką ir priteisė iš atsakovės dukros M. L. Š. išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki M. L. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės M. L. Š. išlaikymui mokamų pinginių lėšų tvarkytoju paskyrė ieškovą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atmesti; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas tinkamai nevykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimo, išlaikymą abiem dukroms teikė itin retai, epizodiškai, abiejų dukrų išlaikymui pervesdamas vos po kelis šimtus litų. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo bendras įsiskolinimas abiem vaikams yra net 25 845,11 Lt. Visą tą laiką, kai abi mergaitės gyveno su atsakove, ieškovas sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, slėpė pajamas, apsimetinėjo, kad yra bedarbis. Toks nesąžiningas ieškovo elgesys lėmė, kad jis šiuo metu yra sutaupęs net 25 845,11 Lt, kuriuos privalėjo sumokėti savo vaikų išlaikymui. Teismas turėjo į tai atsižvelgti ir nepriteisti iš atsakovės išlaikymo M. L. Š.. Priešingu atveju susidarys situacija, kai ieškovas ir toliau lėšų kitos dukros išlaikymui sąmoningai neskirs, antstolis neturės galimybės šių lėšų išieškoti, ieškovo įsiskolinimas toliau tik augs, o atsakovė praktiškai viena turės išlaikyti nepilnametę dukrą M. Š. ir dar kas mėnesį mokėti po 500 Lt M. L. Š. išlaikymui. Dėl to atsakovės turtinė padėtis ir toliau būtų neproporcingai bei nesąžiningai apsunkinta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai su vienu iš tėvų gyventi lieka vienas vaikas, o su kitu – kitas, sąžiningas bei teisingas vaikų išlaikymo prievolės paskirstymas tėvams yra, kai kiekvienas iš tėvų prisideda tik prie kartu gyvenančio vaiko išlaikymo. Taigi teismas galėjo nustatyti, kad nuo 2013 m. balandžio 10 d. kiekvienas iš tėvų tinkamai išlaiko po vieną bendrą vaiką ir nė vienas iš tėvų nuo 2013 m. balandžio 10 d. neturi pareigos prisidėti prie su kitu tėvu gyvenančio vaiko išlaikymo. Be to, atsakovės nuomone, iš jos nepagrįstai buvo priteistos teisinės pagalbos išlaidos, nes, pirma, jos yra per didelės, antra, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo nesąžiningą elgesį siekiant nevykdyti teismų sprendimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečia, užuot mokėjęs savo vaikams išlaikymą, ieškovas nepagrįstai išlaidavo teisinėms paslaugoms, kas nelaikytina sąžiningu bei tinkamu elgesiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naują įrodymą. Nurodo, kad atleidimas nuo išlaikymo nėra leidžiamas pagal Civilinį kodeksą, todėl nustačius išlaikymą, šalys tik vykdymo procese galėtų taikyti prievolės įskaitymą pagal CK 6.130 str. Ieškovas pripažįsta esamą įsiskolinimą atsakovei dėl vaikų išlaikymo ir šį įsiskolinimą grąžins pagal galimybes. Ieškovo paskyrimas nepilnametės dukros pinginių lėšų tvarkytoju yra teisėtas ir atitinka teisės aktus. Iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo ministro nustatytus rekomendacinius dydžius, atsakovei buvo siūloma sudaryti taikos sutartį ir išvengti bylinėjimosi išlaidų, tačiau ji nesutiko, taip pat šias išlaidas ieškovas patyrė gindamas savo nepilnametės dukros interesus. Atsakovės pateiktų naujų įrodymų prijungimas prie bylos yra netikslingas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad apeliacinis skundas yra apmokėtas žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Taigi, atsižvelgiant į tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus asmeninį pobūdį, vienas iš tėvų negali atsisakyti materialiai išlaikyti savo vaiko tuo pagrindu, kad kitas tėvas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, yra įsiskolinęs už vaiko išlaikymą, su tėvu, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, lieka gyventi kitas vaikas ir pan. Išlaikymo prievolė visuomet susiklosto tarp konkretaus tėvo ir konkretaus vaiko, kuris (ne kitas tėvas) tokioje prievolėje dalyvauja kaip kreditorius, turintis reikalavimo teisę. Taigi ir šiuo atveju išlaikymo prievolė sieja apeliantę ir jos dukrą M. L. Š., kurią apeliantė privalo išlaikyti ir nuo šios pareigos vykdymo ji negali būti atleista.
Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai M. L. Š., todėl teismas, remiantis CK 3.200 straipsniu, privalėjo išlaikymą priteisti būtent nuo šios dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusią situaciją, kuomet jie vienas kitam yra skolingi tam tikrą sumą, skirtą nepilnametės dukters M. L. išlaikymui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės išlaikymą dukrai nuo 2013 m. balandžio 10 d., o ne nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. (kai mergaitė faktiškai apsigyveno pas apeliantą ir ieškovei atsirado pareiga prisidėti prie dukters, gyvenančios pas tėvą, išlaikymo), iš esmės atliko vienarūšių prievolių įskaitymą. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis netinkamu materialiosios teisės normų taikymu ir aiškinimu, nes, kaip minėta, išlaikymo prievolė sieja ne tėvus, bet tėvą ir vaiką, todėl faktas, kad vienas iš tėvų neteikė vaikui išlaikymo, nėra pagrindas atleisti kitą tėvą nuo analogiškos prievolės vykdymo ar taikyti prievolių įskaitymą (CK 6.130 str. 1 d.), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju toks sprendimas yra socialiai teisingas ir paremtas protingumo principu, todėl jo naikinti ar keisti apelianto nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovui priteistos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, pagrindas priteisti šaliai jos turėtas išlaidas už advokato pagalbą yra jai palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju toks teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo atžvilgiu, taigi teisinės pagalbos išlaidos jam buvo priteistos pagrįstai. Pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o atsižvelgiant į byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį (ieškinio parengimas, rašytinių paaiškinimų pateikimas, atstovavimas teismo posėdžiuose), nėra taip pat pagrindo spręsti, kad jos per yra didelės.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinių skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Abi šalys prašė apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos naujus įrodymus: atsakovė – antstolio pažymas apie ieškovo išlaikymo įsiskolinimus, ieškovas – Vaikų išlaikymo fondo administracijos pažymą. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad vieno iš tėvų netinkamas pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas neatleidžia kito tėvo nuo analogiškos pareigos vykdymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus kaip teisiškai nereikšmingus skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.