Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir A. A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 129 str. 2 d. 9 p. - laisvės atėmimu penkiolikai metų;

- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkiolika metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir A. A. Ž. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. P. priteista 100 870 Lt A. L. naudai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. A. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. , A. P. ir A. A. Ž. , būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, A. A. Ž. padedant įvykdyti plėšimą, t. y. nusikaltimus padarė šiomis aplinkybėmis: 2005 m. rugsėjo 15 d. apie 22 val. A. A. Ž. tėvui priklausančiu „Ford Sierra“ markės automobiliu, (duomenys neskelbtini) atvežė J. A. ir A. P. prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip suteikdamas pastariesiems transporto priemonę, kur J. A. ir A. P. nusekė paskui Az. L. į minėto namo liftą, kuriame turtui pagrobti panaudojo prieš ją fizinį smurtą - A. P. ranka sudavė smūgį Az. L. į veidą, o jai nukritus ant lifto grindų, sudavė ne mažiau vienuolikos smūgių rankomis ir kojomis į galvą, padarydamas muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairiojo smilkinio ir kaktos ribos projekcijoje, muštinę žaizdą išilgai kairiojo viršutinio voko, poodines kraujosruvas nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje, pereinančias į akių vokus, poodinę kraujosruvą dešiniojo skruosto srityje, viršutinės lūpos dešinėje ir kairėje pusėse, plačią, masyvią kraujosruvą galvos kairėje pusėje ir kairiame ausies kaušelyje, po vieną atskirą abiejų smilkinkaulių speninių ataugų projekcijoje, po ko J. A. pagrobė Az. L. priklausančius daiktus - mobilaus ryšio telefoną „Samsung C-100“ 570 Lt vertės ir 200 Lt vertės žiedą.

A. P. tuo pačiu metu, tai yra 2005 m. rugsėjo 15 d., apie 22 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lifte, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, siekdamas palaužti Az. L. pasipriešinimą plėšimo metu, J. A. pagrobiant jai priklausančius mobilaus ryšio telefoną „Samsung C-100“ 570 Lt vertės ir 200 Lt vertės žiedą, tyčia rankomis užspaudė sumuštai Az. L. burną ir šnerves, padarydamas burnos gleivinės nubrozdinimus ir paviršines pogleivio kraujosruvas bei žaizdeles dantų projekcijose, dėl ko buvo sutrikdytas kvėpavimas, nuo ko ji mirė ir tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų Az. L. nužudė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. P. ir A. A. Ž. skundai atmetami.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. P. kaltė padarius BK 129 str. 2 d. 9 p. bei BK 180 str. 1 d. bei A. A. Ž. kaltė padarius BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik paduotų apeliacinių skundų ribose. Kadangi A. P. neginčija faktinių bylos aplinkybių bei nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d., o A. A. Ž. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei veikos kvalifikacijos, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Nuteistasis A. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Az. L. ranka tris kartus buvo užspaudęs burną ir nosį, kad nesigirdėtų, kaip ji dejuoja ir tai truko maždaug po 30 sekundžių (t. 4, b. l. 80). Teismo medicinos specialistas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog paprastai pakanka vieną minutę žmogui laikyti užspaudus visus kvėpavimo takus, kad ištiktų mirtis. Teisėjų kolegijos nuomone, kad A. P. kelis kartus laikydamas užspaudęs nukentėjusiajai kvėpavimo takus ir neleisdamas kvėpuoti, negalėjo nesuprasti, kad šie jo veiksmai pavojingi Az. L. gyvybei, kad jie gali sukelti moters mirtį. Todėl šiuo atveju atimant nukentėjusiajai gyvybę neatsargi kaltė dėl nusikalstamo nerūpestingumo negalima, nes A. P. suvokė, kad kvėpavimo takų užspaudimas ir laikymas, neleidžiant nukentėjusiajai kvėpuoti yra pavojingas žmogaus gyvybei. Apeliantas teigia, kad visai nenorėjo užimti burnos ir nosies kartu, kad ranka spaudė visai nestipriai ir nenorėjo padaryti jokios žalos. Tačiau iš teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, esančių burnos gleivinėje, pogleivyje bei žaizdelių dantų projekcijoje, taip pat iš teismo medicinos eksperto parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, jog užspaudžiant burną ir šnerves buvo panaudota pakankamai didelė fizinė jėga. Todėl šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. A. P. kelis kartus panaudodamas fizinę jėgą užspaudęs laikė nukentėjusiajai burną ir šnerves, kad nesigirdėtų, kaip ji dejuoja ir nešauktų, suprato, kad šitaip neleidžia jai kvėpuoti ir sukelia pavojų jos gyvybei, numatė, jog nukentėjusioji gali dėl to mirti. Iš nuteistojo J. A. parodymų matyti, kad jis dispečerei melavo apie lifto įstrigimo aplinkybes, o A. P. toliau mušė Az. L., po to J. A. iš jos rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir nuo piršto numovė žiedą. Tai matė ir suprato A. P. , nes atsidarius lifto durims jie pabėgo, pagrobtus daiktus pardavė ir už gautus nusipirko narkotikų. Byloje iš tikrųjų nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad A. P. norėjo, siekė Az. L. mirties, todėl konstatuotina, jog nuteistasis nenorėjo nukentėjusiosios mirties, tačiau buvo abejingas šios galimoms pasekmėms. Toks psichinis santykis su daroma veika, priežastinio ryšio eiga bei galimais padariniais atitinka netiesioginės tyčios kaltės turinį. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, jog A. P. nužudydamas Az. L. veikė netiesiogine tyčia. Neatsargiam gyvybės atėmimui dėl nusikalstamo pasitikėjimo taip pat yra būdinga tai, kad kaltininkas nenori žmogaus mirties. Tačiau skirtingai nuo netiesioginės tyčios, nusikalstamam pasitikėjimui būdinga tai, kad asmuo ne tik nenori mirties, bet ir lengvabūdiškai tikisi išvengti šių padarinių. Toks tikėjimas yra pa­rem­tas objektyvaus pobūdžio ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios, kaltininko manymu, tu­ri už­kirs­ti ke­lią ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad A. P. , elgdamasis pavojingai dėl Az. L. gyvybės, būtų tikėjęsis išvengti moters mirties ir šis tikėjimas būtų paremtas objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis pašalinti mirties atsiradimo galimybę. Atsižvelgiant į tai A. P. veiksmus dėl Az. L. gyvybės atėmimo apygardos teismas, kvalifikuodamas kaip nužudymą netiesiogine tyčia, vertino teisingai.

Be to, apeliantas teigia, jog esant nužudymui netiesiogine tyčia negali būti inkriminuojami kvalifikuojantys požymiai ir mano, jog jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. Kaip matyti iš nuteistojo skundo, jis neginčija kvalifikuojančio jo veiką požymio - savanaudiškų paskatų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusioji buvo nužudyta plėšimo metu. Plėšimas, tai svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Byloje surinka medžiaga įrodyta, kad nuteistieji A. P. svetimo turto užvaldymo tikslu panaudojo smurtą prieš Az. L. - sudavė jai alkūne į galvos sritį, po to dar kelis kartus spyrė jai koja. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad Az. L. viso yra padaryti 12 trauminių poveikių. Tikslu išvengti sulaikymo ir pasišalinti iš įvykio vietos su užvaldytais daiktais A. P. nukentėjusiajai keletą kartų laikė ranka užspaudęs kvėpavimo takus, dėl ko buvo sutrikdytas kvėpavimas ir nukentėjusioji mirė. Tuo atveju, kai plėšimo metu nukentėjusysis yra nužudomas, veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir pagal BK 180 str. atitinkamą dalį (Lietuvios Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 20 p.). Tokia veikos kvalifikacija nepriklauso nuo to, ar nukentėjusysis plėšimo metu buvo nužudytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokiu atveju kaltininko veikoje esant netiesioginės tyčios požymių, jo veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dalinai atlygino padarytą žalą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. P. , atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nusikaltimus - vieną apysunkį kitą labai sunkų, kaltę. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d. padaryta panaudojant fizinį smurtą prieš moterį, pasinaudojant uždara patalpa ir neturint galimybės Az. L. iš jos pasitraukti ar kitokiu būdu pasipriešinti. Plėšimas padarytas tenkinant poreikį vartoti narkotines medžiagas. Teismas atsižvelgė į A. P. asmenybę, kad anksčiau teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepaikintas, baustas administracine tvarka, įrašytas į narkologinę įskaitą dėl narkotikų vartojimo, gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje keturis kartus dėl abstinencijos būklės, esant priklausomybei nuo opioidų, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas, kad yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. P. atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos sumokėdamas Ax. L. 2000 Lt, todėl įvertinus šią aplinkybę, dar kartą švelninti bausmę nėra pagrindo. Apygardos teismas A. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad plėšimas padarytas bendrininkų grupe (60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. P. už abi nusikalstamas veikas tik paskyrus laisvės atėmimo bausmes griežtesnes nei numatyti BK 180 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. sankcijų vidurkiai. Taikydamas BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas A. P. bausmę teisingai taikė baudžiamojo įstatymo numatytas bausmių skyrimo nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę. Nors apeliantas teigia, jog jis prisipažino padaręs nuskalstamą veiką, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis prisipažino tik dalinai, priremtas įrodymų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jo parodymai nėra nuoseklūs, o tai negalima laikyti nuoširdžiu prisipažinimu. Dėl šios aplinkybės teismas pagrįstai A. P. nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad A. P. bausmė nėra per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Apeliantas ginčija priteistą neturtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Vilniaus apygardos teismas iš A. P. neturtinei žalai dėl Az. L. nužudymo atlyginti Ax. L. naudai priteisė 100 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino iš A. P. priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos aptarė nuosprendyje, todėl su jais nesutikti ar kitaip vertinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nužudytosios Az. L. vaikai - vienas pilnametis ir du nepilnamečiai - dėl motinos mirties patyrė ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, neteko vienintelio maitintojo, dėl nusikalstamos veikos kilusios pasekmės nepataisomos. Teisėjų kolegijos nuomone, priteista 100 000 Lt suma nėra aiškiai per didelė ar neteisinga, todėl mažinti jos nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigdamas, kad priteisto civilinio ieškinio suma - 100 000 Lt per didelė, tai motyvuoja savo turtine padėtimi, kad neturi jokio turto, kuriuo galėtų padengti priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nusikaltimas padarytas tyčia (nors ir netiesiogine), todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų nepažeidė. Apelianto skundo argumentas neva dėl sunkios jo turtinės padėties ir turto neturėjimo priteista neturtinės žalos piniginė išraiška yra per didelė, nepagrįstas, nes toks motyvas nėra ir negali būti priežastis priteistai neturtinei žalai sumažinti. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas formuojamos teismų praktikos bei valstybės ekonominės politikos bendrųjų principų šioje dalyje nepažeidė.

Apeliantas A. A. Ž. apeliaciniu skundu prašo teismą atsižvelgti į tai, jog nuteistas tik už padėjimą padaryti nusikaltimą, todėl prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. A. Ž. , vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia dėl poreikio įsigyti narkotines medžiagas. Teismas atsižvelgė į A. A. Ž. asmenybę (teistas net septynis kartus už tyčinių ir savanaudiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę, pripažintas pavojingu recidyvistu, baustas administracine tvarka), nusikalstamų veikų sistemingumą, psichikos ir elgesio sutrikimus dėl opioidų vartojimo, būdamas jauno amžiaus niekur nedirba ir nesimoko. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. A. Ž. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, nes jis atliko padėjėjo vaidmenį (BK 26 str. 4 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistasis apeliaciniame skunde net nenurodo jokių motyvų, dėl kurių jam reikėtų bausmę švelninti. Įvertinus visas aplinkybes apygardos teismas A. A. Ž. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršija BK 180 str. 1 d. numatyto sankcijos vidurkio. Apygardos teismas taikydamas BK 64 str. 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjo neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę taip pat teisingai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas, skirdamas A. A. Ž. bausmę teisingai taikė baudžiamojo įstatymo numatytas bausmių skyrimo nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra akivaizdžiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. P. ir A. A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.