Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovo AS „PAREX“ banko atstovui Vytautui Švetkauskui, atsakovių E. Č. ir D. Č. atstovui advokatui Petrui Žekiui, trečiajam asmeniui E. Č., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS PAREX banko ieškinį atsakovėms E. Č., D. Č., trečiasis asmuo E. Č. dėl skolos priteisimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. Č. 2009-05-15 sudarė su D. Č. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1730 dėl buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43, 96–98). 2009-05-15 atsakovė E. Č. sudarė su D. Č. 7/100 dalių ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1730 (b. l. 44–45, 96–98). 2009-05-15 atsakovė E. Č.nė su D. Č. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2–1731 (b. l. 48, 103-105). 2009-05-15 atsakovė E. Č. su D. Č. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1732 (b. l. 40–41, 100–102). 2009-10-09 atsakovė D. Č. su I. M. K. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3004 (b. l. 40).

Dėl skolos priteisimo

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.81 str. 2 dalyje numatyta, jog laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojos atsakomybės sąlygos yra numatytos ir laidavimo sutarties Nr. LS/BKS/312 3 ir 4 dalyse (b. l. 35–37).

Bylos duomenimis kreditavimo sutartis neįvykdyta, laiduotoja E. Č. laidavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė. Skolą sudaro: 156 370,98 EUR negrąžinto kredito, 3 925,57 EUR nesumokėtų palūkanų, 28 419,63 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso 188 716,18 EUR, 131 Lt hipotekos žyminio mokesčio, 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų, 328,67 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, nurodyta skola priteistina iš atsakovės E. Č. (CK 6.6 str. 4 d., CK 6.14 str. 3 d., CK 6.81 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti už 6 mėn. LIBOR EUR+1.6 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-06-01 iki sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos palūkanos numatytos kreditavimo sutarties Nr. BKS/312 specialiosios dalies 2.1.4., 2.2.4. punktuose, jos priteistinos iš atsakovės E. Č. (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad 2010-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius nutartimi Nr. 1690V/2009 iš skolininko E. Č. nutarė išieškoti 156 370,98 EUR negrąžinto kredito, 3 925,57 EUR nesumokėtų palūkanų, 28 419,63 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso 188 716,18 EUR, 131 Lt hipotekos žyminio mokesčio, 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų, 328,67 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų bei 6 mėn. LIBOR EUR+1.6 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2010-06-01 iki sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Byloje nustatyta, jog pagal 2004-06-30 kreditavimo sutartį Nr. BKS/312 (b. l. 30–33) su vėlesniais pakeitimais ieškovė E. Č. suteikė kreditą. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas kreditavimo sutartyje nurodyto turto hipoteka bei E. Č. asmeniniu laidavimu pagal laidavimo sutartį Nr. LS/BKS/312 (b. l. 35–37). Įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį nebuvo vykdomi laiku, todėl AB „PAREX“ bankas 2009-10-26 nutraukė kreditavimo sutartį. E. Č. pagal laidavimo sutarties 3.3 punktą už kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą atsako visu savo turtu (b. l. 35). Laiduotoja 4.1.2.2 punkte įsipareigojo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, banką informuoti apie atsiradusius finansinius sunkumus ar kitus svarbius įvykius, galinčius turėti neigiamos įtakos laiduotojo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui. CK 6.81 str. 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako ieškovui tiek pat, kiek ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą.

Teismas konstatuoja, jog tiek skolininko, tiek laiduotojos atsakomybės už visų skolininko prievolių (pagrindinės ir papildomos) neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienodi, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į laiduotoją. Pažymėtina, kad pagal 2010-06-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį trečiojo asmens turto pardavimas iš varžytynių neužtikrina tinkamo atsiskaitymo su ieškovu.

Bylos nagrinėjimo metu E. Č. parduodamo turto – 100,82 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal masinio vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis yra įvertintas 71 300 Lt; 32,47 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal masinio vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis yra įvertintas 123 000 Lt. Teismas atmeta trečiojo asmens E. Č. argumentus, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina galėtų būti 570 000 Lt ir įkeisti turto vertės pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Byloje pateikta 2010-11-17 rašytinė konsultacija Nr. 10/11-1001 (b. l. 164). Rekomendacijoje yra nurodyta, jog ji yra rekomendacinio pobūdžio, neturinti juridinės galios ir neatitinkanti vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (b. l. 77).

Dėl pažeistų kreditoriaus teisių

Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. Jumber Tsetskhladze ir UAB „ Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006). Nagrinėjamu atveju 2009-05-15 sudarė keturias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, po kurių ieškovas prarado galimybę gauti reikalavimo, kylančio iš laidavimo sutarties patenkinimą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto. Jokių duomenų, kad reikalavimai gali būti patenkinti iš kito turto, atsakovė E. Č. nepateikė.

Dėl senaties termino

Ieškinys pareikštas 2010-10-29 ( b. l. 2–10). Ieškovas nurodė, kad apie sandorius jam tapo žinoma 2010 metų spalio mėnesį. Nustatytas vienerių metų tokio ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Iš bylos matyti, kad išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovių nekilnojamąjį turtą atspausdinti 2010-10-12 ir 2010-10-25 dienomis. Iš 2008-12-09, 2009-09-03 ir 2009-10-28 skolos raštų atsakovei E. Č. (b. l. 49, 50, 52) ir 2009-03-24 rašto dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo trečiajam asmeniui E. Č. (b. l. 51) matyti, kad ieškovas aktyviai gynė savo teises, tačiau galėjo dar nežinoti apie 2009-05-15 sandorius, kadangi atsakovė E. Č. nebuvo pagrindinė skolininkė pagal kreditavimo sutartį. Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų senaties termino.

Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. CK 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Vadinasi neišvengiama pareiga atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo gali kilti tik sandorio arba įstatymo pagrindu (CK 6.1 str.). Teismas, ištyręs bylos medžiagą pažymi, jog laiduotoja E. Č. neprivalėjo sudaryti ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių, t.y. jog į bylą pateiktas 2008-12-09 (b. l. 52, 172) skolos raštas jai nesukūrė teisinės pareigos parduoti keturis nekilnojamojo turto objektus. Pareigos parduoti nekilnojamąjį turtą nesukūrė ir E. Č. ieškovo atsiųstas raštas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo (b. l. 51). Sutartys nėra sudarytos vykdant teismo sprendimą, jokia įstatymo ar poįstatyminė norma neįpareigojo jos sudaryti.

Dėl atsakovių nesąžiningumo

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Pažymėtina, jog vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečias asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai, sudaryti 2009-05-15, sudaryti iš esmės tuo metu, kai kredito gavėjas E. Č., už kurį buvo laiduota, pradėjo vėluoti tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovui. Apie šias aplinkybes žinojo ir 2008-12-09 (b. l. 52, 172) skolos raštu buvo informuota atsakovė E. Č.. Tai patvirtina, kad atsakovė žinojo, kad kredito gavėjas vėluoja vykdyti įsipareigojimus, taip pat, jog nutraukus kreditavimo sutartį ieškovas įstatymuose nustatyta tvarka kreipsis dėl skolos išieškojimo iš jai nuosavybės teise priklausančio turto. CK 6.67 str. 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Byloje atsakovių ir trečiojo asmens pavardės sutampa. Bylos duomenimis atsakovė D. Č., nors ir išvyko į Prancūziją, tačiau Gyventojų registro duomenimis deklaravo tą pačią gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), kaip ir atsakovė E. Č. (b. l. 66). Teismas ištyręs faktines bylos aplinkybes įsitikino, kad nagrinėjamu atveju galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo nesąžiningos (CPK 178 str., CPK 185 str.). Pažymėtina, jog atsakovė E. Č. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl vienintelio savo būsto, kuriame gyveno.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes daro išvadą, kad yra nustatytos ir įrodytos visos sąlygos, reikalingos sandoriams CK 6.66 str. pagrindu pripažinti negaliojančiais. Todėl pripažintinos negaliojančiomis šios sutartys:

1) tarp E. Č. ir D. Č. 2009-05-15 sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir buto priklausinio 7/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), CK 6.66 str. pagrindu;

2) tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) 2009-05-15 sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), CK 6.66 str. pagrindu;

3) tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) 2009-05-15 sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), CK 6.66 str. pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.), t. y. šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį. Vadovaujantis CK 6.146 str. restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių taikyti restituciją natūra dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio 7/100 dalių ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovės E. Č. priteistina atsakovei D. Č. perleistų daiktų – buto ir jo priklausinio pirkimo–pardavimo kaina – 87 000 Lt, o butas ir jo priklausinys 7/100 dalių ūkinis pastatas pripažintinas atsakovės E. Č.asmenine nuosavybe, iš atsakovės E. Č. priteistina atsakovei D. Č. žemės sklypo pirkimo–pardavimo kaina – 10 000 Lt, o žemės sklypas pripažintinas atsakovės E. Č. asmenine nuosavybe.

Byloje nustatyta, kad 2009-10-09 atsakovė D. Č. su I. M. K. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3004 (b. l. 40). Ieškovas pats nurodo, kad nėra pagrindo perleisto žemės sklypo įgijėją I. M. K. laikyti nesąžininga, todėl restitucija natūra negalima . Nesant galimybės taikyti restituciją sąžiningos įgijėjos atžvilgiu, t.y. nesant galimybės grąžinti žemės sklypą, restitucija taikytina sumokant jų vertę pinigais, nukreipiant į juos ieškovo reikalavimus (CK 6.66 str. 5 d., CK 6.153 str. 1 d., CK 6.222 str. 1, 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje 3K-3-710/2002).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atsakovei D. Č. 2010-11-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas jai priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 176 200 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Nagrinėjamu atveju taikyta restitucija natūra butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir buto priklausiniui 7/100 dalių ūkinio pastato, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui,esančiam (duomenys neskelbtini), o ne restitucija sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija ekvivalentu pinigais taikyta tik žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20 200 Lt, todėl iki 20 200 Lt sumažintinas 2010-11-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Dėl žyminio mokesčio

Vadovaujantis CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės E. Č. prašo priteisti 652 179,89 Lt piniginių lėšų sumą. Šis reikalavimas vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., žyminis mokestis – 10 522 Lt, priteistinas iš atsakovės E. Č..

Kita žyminio mokesčio dalis, t. y. ieškovo sumokėto už reikalavimą dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo pagal išreikalaujamo turto vertę – 194 989 Lt, priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 975 Lt.

Vadinasi, iš atsakovės E. Č. priteistina 11 497 Lt (10 522+975 Lt) žyminio mokesčio, iš atsakovės D. Č. priteistina 975 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1) priteisti ieškovui AB „PAREX“ bankui, registracijos numeris 40003074590, buveinės adresas Republikas Laukums 2A, Ryga, Latvija, iš atsakovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 188 716,18 EUR skolos, 131 Lt hipotekos žyminio mokesčio, 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų, 328,67 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų bei 6 mėn. LIBOR EUR+1.6 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2010-06-01 iki sprendimo visiško įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančia E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2009-05-15 sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1730 dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir buto priklausinio 7/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją: iš atsakovės E. Č. priteisti atsakovei D. Č. perleistų daiktų – buto ir jo priklausinio pirkimo–pardavimo kainą – 87 000 Lt, o butą ir jo priklausinį 7/100 dalių ūkinį pastatą pripažinti atsakovės E. Č. asmenine nuosavybe;

3) pripažinti negaliojančia E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2009-05-15 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1731, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją: iš atsakovės E. Č. priteisti atsakovei D. Č. žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą – 10 000 Lt, o žemės sklypą pripažinti atsakovės E. Č. asmenine nuosavybe;

4) pripažinti negaliojančia E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2009-05-15 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją: iš atsakovės E. Č. priteisti atsakovei D. Č. žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą – 3 000 Lt, o iš atsakovės D. Č. priteisti perleisto žemės sklypo vertę – 20 200 Lt, į šią sumą nukreipiant atsakovės E. Č. skolos ieškovui AB „PAREX“ bankui nurodytos šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte išieškojimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui iš atsakovės E. Č. 11 497 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui iš atsakovės D. Č. 975 Lt žyminio mokesčio.

Pakeisti 2010-11-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – sumažinti iki 20 200 Lt.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.