- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 2-8-649/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė, Jurga Mažuknienė
Procesinio spr. kategorija 2.6.10.5.1.; 2.1.5.1.1; 2.6.1.5; 2.6.1.3.6;
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
2017 m. kovo 29 d.
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, atsakovo V. B. atstovei advokato padėjėjai Jurgai Mažuknienei, nedalyvaujant atsakovui V. B. ir atsakovės V. B. individualios įmonės atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams V. B. ir V. B. individualiai įmonei dėl 3702,60 € skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas palaikė patikslintą ieškinį ( b. l. 76-77) ir ieškinyje nurodė, kad pagal 2006-04-29 atsakovo V. B. pasirašytą skolos raštą atsakovas V. B. įsipareigojo ieškovui iki 2006-12-31 grąžinti 30500 kronų, kurias liko skolingas už ieškovo atliktus V. B. ar jo įmonei darbus Norvegijoje. Skolą įsipareigojo grąžinti V. B., tačiau skolos rašte yra uždėtas V. B. individualios įmonės antspaudas, todėl atsakovu nurodė ir įmonę.
Atsakovai įsipareigojimo grąžinti skolą neįvykdė, skolos grąžinimo metu Norvegijos kronos ir lito santykis buvo: 1 krona – 0,419160 lito. Tokiu būdu atsakovas ieškovui liko skolingas 3702,60 €. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą įvykdyti prisiimtą prievolę, tačiau prievolė nebuvo įvykdyta.
Nurodė, kad V. B. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai reiškia- jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų solidariai 3702,60 € skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Posėdžio metu ieškovo atstovė žodžiu patikslino ieškinio reikalavimą – prašė 3702,60 € skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš V. B. individualios įmonės, įmonei neturint turto – subsidiariai visą skolą priteisti iš V. B..
Posėdžio, vykusio 2016-12-21, metu ieškovas paaiškino, kad jam atsakovo skola susidariusi iš darbo santykių Norvegijoje. Pas atsakovą ieškovas dirbo 2005-2006 metais, nežino, ar dirbo legaliai, taip pat nežino, ar V. B. Norvegijoje veiklą vykdė legaliai. Atlyginimus grynais mokėdavo V. B. kas 2 savaites, jis niekur nepasirašinėdavo. Su V. B. buvo sutarę, jog bus mokamas atlyginimas 80 kronų už valandą. 2005 metais V. B. atsiskaitydavo tvarkingai, 2006 metais atlyginimai pradėjo strigti, V. B. prašydavo palaukti. 2006 m. pavasarį atlyginimus V. B. pradėjo mokėti vėluodamas, o netrukus visai nustojo mokėti. Atsakovas dirbantiesiems aiškino, kad su juo neatsiskaitė užsakovas norvegas, o darbininkams norvegas aiškino, kad pinigus V. B. pervedė. Kadangi V. B. nemokėjo atlyginimų, jis paprašė, kad parašytų skolos raštelį. Kai V. B. parašė skolos raštelį, jis išėjo iš darbo. Žinojo, kad V. B. turėjo individualią įmonę, tačiau nežino, ar ta įmonė buvo persikėlusi į Norvegiją. V. B. atlyginimų nesumokėjo keturiolikai žmonių, kuriems taip pat išrašė skolos raštelius.
Atsiliepimas
Posėdžio, vykusio 2017-03-09, metu ieškovas paaiškino, kad V. B. įmonės atsiliepime nurodyti jo darbo laikotarpiai Norvegijoje yra teisingi. Teiginiai apie nekokybiškus darbus buvo tik pretekstas nemokėti pinigų. 2006 m. pradžioje Norvegijoje pas V. B. dirbo 15 -16 žmonių, visiems buvo prižadėjęs mokėti po 80 kronų už valandą. Jis prie brokuoto objekto nedirbo. Komandiruotpinigių jam nemokėjo, būstą nuomojosi už savo lėšas, maistą pirkdavo už savo lėšas, važinėdavo į darbą savo automobiliu. 2005 m. parašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą ir buvo priimtas. Apie netinkamai atliktus darbus neturi informacijos, jam V. B. pretenzijų dėl darbų kokybės nei raštu, nei žodžiu nereiškė. Jei jam toliau būtų mokama, jis būtų dirbęs V. B.. Į teismą nesikreipė ilgai, nes tikėjo, kad V. B. atiduos pinigus. Vėliau dirbdamas Norvegijoje buvo sutikęs V. B., kuris nuolat žadėdavo atiduoti pinigus pagal skolos raštą. V. B. pripažįsta, kad V. B. skola susidariusi iš darbo santykių, tačiau mano, kad skolos lapas yra asmeninis V. B..
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ir skolą pagal skolos raštą priteisti iš V. B. įmonės, o įmonei neturint turto, iš V. B.. V. B. Lietuvoje mokėtas atlyginimas neatitinka Norvegijoje sutarto atlyginimo. Ieškovas į teismą ilgai nesikreipė todėl, kad V. B. vis žadėdavo atsiskaityti. V. B. įmonės ir ieškovo darbo santykiai buvo ne tik legalūs. Iš skolos rašto nesimato, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. kaip skolą pasižadėjo sumokėti neišmokėtą atlyginimą. Turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nes ieškovas neturi teisinio išsilavinimo. Jei ieškinio senaties terminas praleistas, prašo atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį ( b. l. 87) nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė nesąs materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, laiko save netinkama šalimi šioje byloje, tačiau nenurodė, kokia šalis būtų tinkama.
Atsakovo V. B. atstovė posėdyje nurodė, kad ieškovas ir V. B. įmonė turėjo darbinius santykius, ieškovas buvo pateikęs prašymą priimti į darbą, o vėliau pateikė prašymą atleisti iš darbo. Ieškovas V. B. įmonės buvo komandiruotas darbui į Norvegiją ir dirbo V. B. įmonės naudai. Vėliau paaiškėjo netinkami V. B. darbai ir įmonė patyrė nuostolių. Tie ieškovo darbo trūkumai nebuvo užfiksuoti, o buvo ištaisyti įmonės sąskaita. Įmonė gaudavo iš Norvegijos asmenų užsakymus, tačiau užsakovai neatsiskaitė, todėl V. B. ieškovui ir kitiems asmenims išrašė skolos raštus. V. B. pripažįsta skolos raštą, tačiau pagal jį nesijaučia skolingas. V. B. įmonės skolos ieškovui prigimtis yra iš darbo santykių, prašo taikyti 3 metų sutrumpintą senatį dėl neišmokėto atlyginimo išreikalavimo. Atsiliepime neprašė taikyti senaties, nes tik vėliau atsirado duomenys iš SODROS, kad V. B. dirbo V. B. įmonėje.
V. B., atstovaudamas individualią įmonę, pateikė atsiliepimą ( b. l. 85-86), kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas V. B. buvo įdarbintas jo įmonėje 2005-07-18 statybos darbininku ir dirbo iki 2006-05-31. Statybos darbams atlikti V. B. nuo 2005-09-15 iki 2005-10-14 ir nuo 2006-01-19 iki 2006-04-18 buvo komandiruotas į Norvegiją. Ieškovas V. B. kai kuriuos statybos darbus Norvegijoje atliko nekokybiškai, V. B. darbo brokas buvo ištaisytas V. B. įmonės sąskaita. Dėl V. B. nekokybiško darbo užsakovai nesumokėjo sutartos sumos, todėl V. B. įmonė negalėjo atsiskaityti ir su V. B.. V. B. atliktų darbų trūkumai nebuvo užfiksuoti, tie darbai buvo perdaryti. 2006-04-29 buvo surašytas V. B. įmonės ir V. B. skolos raštas už susidariusį įsiskolinimą 30500 kronų ( 3702,60 €), tačiau tik vėliau buvo pastebėta ir daugiau ieškovo V. B. netinkamai atliktų darbų. Ieškovas įmonėje dirbo iki 2006-05-31 ir išėjo iš darbo pats, asmeniškai prašant. Ieškovas, žinodamas apie netinkamai jo atliktus darbus, dėl skolos rašto į teismą nesikreipė daug metų numanydamas, kad bus nurodyti jo darbų trūkumai. Į teismą ieškovas kreipėsi praėjus beveik dešimčiai metų, tačiau praėjus tokiam laiko tarpui sudėtinga ir neįmanoma pateikti rašytinių įrodymų dėl V. B. netinkamai atliktų darbų. Ieškovo reikalavimas priteisti 3702,60 € skolą iš V. B. ir jo įmonės yra neteisėtas ir nepagrįstas atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. V. B. individuali įmonė veiklos nevykdo ir 2008-12-19 įregistruotas statusas „likviduojama“.
Liudytojas J. M. paaiškino, kad dirbo Norvegijoje pas V. B.. Į Norvegiją nuvežė V. B., atlyginimus mokėdavo grynais pats V. B. be jokių parašų, skaičiuodavo valandai 80 kronų. Darbo sutarties nebuvo pasirašęs, įsivaizdavo, kad dirba pas V. B., nes V. B. prižiūrėdavo darbą. Už paskutinę darbo kadenciją V. B. nesumokėjo, paaiškino, kad su juo neatsiskaito užsakovai. Dėl neišmokėto atlyginimo V. B. skolos raštelį išdavė ir jam, iš viso 14-kai žmonių Kupiškyje surašė skolos lapelius. Nežino atvejų, kad jis ar kiti darbininkai, dirbę pas V. B., būtų nekokybiškai atlikę darbus.
Liudytojas J. R. paaiškino, kad grįžo iš Norvegijos 2006 m. balandžio pabaigoje, Kupiškyje prie bažnyčios susitiko V. B., kuris 14 ar 15 žmonių buvo neišmokėjęs atlyginimų. V. B. visiems surašė skolos lapelius, sumas buvo suskaičiavęs V. B.. Jis Norvegijoje dirbo su V. B.. Norvegijoje jam V. B. davė avansą, atlyginimą taip pat mokėjo V. B.. Buvo parašęs prašymą dirbti pas V. B.. Nežino atvejų, kad statybininkai darbus būtų atlikę nekokybiškai. V. B. aiškindavo, kad su juo neatsiskaito užsakovas norvegas. Jam V. B. taip pat liko skolingas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.
Ieškovas V. B. ir atsakovas V. B. 2006-04-29 surašė raštą, kuriuo V. B., gyvenantis Vytauto g. 36-19 Kupiškyje, įsipareigojo V. B. iki 2006-12-31 dalimis grąžinti 30500 kronų pervedant lėšas į V. B. sąskaitą. Raštas pasirašytas asmeniškai V. B. ir uždėtas V. B. individualios įmonės antspaudas ( b. l. 7). V. B. individuali įmonė įregistruota 2000-02-03, nuo 2008-12-29 įregistruotas įmonės statusas „likviduojama“ ( b. l. 58-59). Ieškovas V. B. laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-04-01 dirbo V. B. individualioje įmonėje ( b. l. 73, 74).
Ieškovas mano, kad atsakovai V. B. individuali įmonė ir V. B. nevykdo skolos pripažinimo rašto ir turėtų grąžinti ieškovui skolą už V. B. ar jo įmonės naudai atliktus darbus Norvegijoje, remiasi LR CK 6.38 str. – prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra –vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovas skolos dydį grindžia tokiu būdu – atsakovai ieškovui įsipareigojo grąžinti 30500 Norvegijos kronų iki 2006-12-31, Norvegijos kronos Centrinio banko kursas 2006-12-31 buvo 0,419160 Lt ( b. l. 8); tokiu būdu skola litais lygi 12784,28 Lt ( 30500 x 0,419160 ), litus konvertavus į eurus susidaro 3702,60 € skola ( 12784,28 : 3,4528 ).
Ieškovas nurodė, kad jam skola susidarė už darbą V. B. įmonei, todėl skolą prašo priteisti remiantis LR CK 2.50 str., kurio 4 d. nurodo – jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Skolos rašte nesimato, kad skola yra neišmokėtas darbo užmokestis, todėl turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.
Ginčo dėl paties skolos rašto nėra – V. B. neneigia, kad su ieškovu ir kitais asmenimis neatsiskaitė už darbą, todėl 2006 m. pavasarį visiems išrašė skolos raštus. Tačiau tiek ieškovui, tiek kitiems asmenims V. B. nesijaučia skolingas, nes vėliau buvo pastebėta daug ieškovo darbo broko, kuris buvo ištaisytas įmonės sąskaita. Skolos ieškovui prigimtis yra iš darbo santykių, todėl atsakovo V. B. atstovė prašo taikyti 3 metų senatį neišmokėtam atlyginimui priteisti ir ieškinį atmesti.
Teismui privaloma kvalifikuoti teisinį santykį tarp šalių – būtina nustatyti, ar šis ginčas yra dėl skolos, kuriai išieškoti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ar tai ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kuriam išieškoti taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas.
Iš pateiktų duomenų apie ieškovo darbovietes galima daryti išvadą, kad ieškovas darbo Norvegijoje metu buvo oficialiai įdarbintas V. B. individualioje įmonėje ( b. l. 73). Skola ieškovui už darbą Norvegijoje susidarė 2006 metų pavasarį, oficialiai ieškovui laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-03-31 buvo mokamas per mėnesį 716,00 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių, o laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2006-05-31 buvo mokamas per mėnesį 1026,87 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių. Tiek ieškovas, tiek liudytojai J. M. bei J. R. patvirtino, kad V. B. visiems, kuriems vėliau išdavė skolos raštus, už darbą Norvegijoje mokėdavo 80 kronų valandai. Skaičiuojant vidutiniškai, jei ieškovas dirbdavo 8 valandas per dieną, o per mėnesį 20 darbo dienų, tai jam kas mėnesį būdavo išmokama 12800 Norvegijos kronų. Tokiu atveju ieškovas, gautą sumą kronomis pavertęs litais ( 12800 x 0,40), apytiksliai turėjo gauti 5120 Lt (1482 €) atlyginimą (išmokama suma). Tokia suma atitinka V. B. paaiškinimus, kad jam V. B. neišmokėjo sutartos sumos už 2,5 mėnesio laikotarpį. Tačiau iš SODROS duomenų matyti, kad ieškovui V. B. įmonė laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-31 mokėjo tik 840,35 Lt dydžio atlyginimą ( neatskaičius mokesčių).
Įvertinęs oficialiai išmokamą atlyginimą ir darbo užmokestį, kurį ieškovui mokėdavo įmonė už darbą Norvegijoje, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovui, tiek kitiems darbuotojams ( liudytojams J. M. ir J. R.) V. B. įmonė atlyginimus mokėdavo jų neįtraukdama į oficialią buhalterinę apskaitą. Ieškovas nurodė, kad įmonė jam komandiruotpinigių nemokėjo, būstą nuomojosi ir maistą pirko už savo lėšas, iš Lietuvos į Norvegiją vykdavo savo lėšomis - teismas daro išvadą, kad tokiomis sąlygomis ieškovas būtų nedirbęs Norvegijoje už atlyginimą, nuo kurio V. B. įmonė sumokėdavo mokesčius Lietuvoje ir kuris oficialiai buvo išmokamas ieškovui.
Teismas daro išvadą – nors Lietuvoje ieškovas buvo įdarbintas oficialiai V. B. įmonėje, atlyginimas jam už darbą Norvegijoje buvo mokamas neoficialiai, tai yra neįtraukiant į oficialią apskaitą ir nemokant nuo išmokamos sumos privalomų sumokėti mokesčių. Teismo nuomone, V. B. ir jo įmonės skolos ieškovui prigimtis – V. B., oficialiai įdarbintam V. B. įmonėje, neoficialiai mokamas atlyginimas už darbą įmonės naudai Norvegijoje. Pastebėtina, kad skolos rašte, kurį V. B. išdavė V. B., neužsimenama, kad skola yra neišmokėtas darbo užmokestis. V. B. skolos rašte nurodžius, jog skola yra neišmokėtas darbo užmokestis, ieškovas būtų galėjęs pasirinkti kitą, jam palankesnį interesų gynybos būdą.
Todėl teismas šį ginčą laiko ne darbo teisinių santykių ginču, o civilinių teisinių santykių ginču ir atmeta atsakovo V. B. atstovės prašymą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį neišmokėtam darbo užmokesčiui išieškoti. Teismo nuomone, sutrumpinta 3 metų ieškinio senatis gali būti taikoma darbo užmokesčiui, kuris oficialiai priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas, išieškoti. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skolai pagal skolos raštą išieškoti yra 10 metų, ir ieškovas šio termino nepraleido.
V. B., atstovaudamas individualią įmonę, pateiktame atsiliepime prašo ieškinį visiškai atmesti kaip nepagrįstą, nes V. B. kai kuriuos darbus Norvegijoje atliko nekokybiškai, darbo broką reikėjo ištaisyti įmonės sąskaita. V. B. nurodė, kad prie to objekto, kuriame buvo nekokybiškai atlikti darbai, nedirbo, tačiau iš principo neneigė, kad broko galėjo pasitaikyti, tačiau visi darbo trūkumai iš karto buvo šalinami. V. B. argumentai prašant ieškinį visiškai atmesti dėl ieškovo nekokybiško darbo atmetami šiais motyvais – ieškovas pas atsakovą statybos darbus Norvegijoje atlikinėjo ir 2005 metais, todėl, jei ieškovas nebūtų turėjęs tinkamos kvalifikacijos, nebūtų vėl kviečiamas dirbti į Norvegiją; atsiliepime V. B. įmonė nurodė, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai nebuvo užfiksuoti, o iš karto buvo ištaisyti – tai reiškia, kad jei ir buvo, darbo trūkumai nebuvo dideli. Neišmokant ieškovui gana didelės sumos turėjo būti nustatyti itin dideli ir reikšmingi ieškovo darbo trūkumai, tačiau tų trūkumų atsakovai neįrodė; išduodant skolos raštus ieškovui, taip pat liudytojams J. M. ir J. R., V. B. nenurodė, kad negali sutartų sumų sumokėti dėl skolos raštų gavėjų nekokybiško darbo, o nurodė, kad su juo neatsiskaito užsakovas norvegas (ieškovo ir liudytojų parodymai); kaip nurodė ieškovas bei liudytojai, skolos raštus V. B. 2006 m. pavasarį išdavė 14 –ai ar 15-ai asmenų, dirbusių įmonėje. Išdėstyti atsakovų argumentai dėl nekokybiškų darbų neįtikina, kad gana didelė grupė asmenų statybose būtų dirbusi taip netinkamai, kad jiems dėl visiško broko būtų galima nemokėti didelių sutartų pinigų sumų.
Tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į V. B. teiginius dėl ieškovo nekokybiško darbo, taip pat į ieškovo teiginius dėl galimo broko, yra pagrindas sumažinti priteisiamą sumą. Nors ieškovas nurodo, kad prie objekto, kuriame buvo padarytas brokas, nedirbo, jis neneigė, kad statybos brokas galėjo pasitaikyti. Atsakovai nepateikė įrodymų teiginiams apie darbo broką pagrįsti, tačiau kai kurie ieškovo teiginiai taip pat nėra įtikinami. Ieškovas, duodamas paaiškinimus apie veiklą Norvegijoje, nurodė, kad nežino, ar pas V. B. dirbo legaliai, ar nelegaliai. Teismo nuomone, ieškovas, būdamas brandaus amžiaus, turintis statybininko profesiją, vidutiniškai apdairus ir atidus, suprato arba privalėjo suprasti, kad jis buvo oficialiai įdarbintas V. B. įmonėje, tačiau atlyginimas už darbą Norvegijoje jam buvo mokamas neoficialiai, V. B. išvengiant privalomų sumokėti mokesčių. Tokia padėtis V. B. tenkino, jis nurodė, kad būtų ir toliau dirbęs, jei būtų mokamas atlyginimas-tai reiškia, jog V. B. pritarė gana neskaidriai V. B. įmonės veiklai.
Teismas mano, kad V. B. galėjo ir nekokybiškai atlikti kai kuriuos darbus, tačiau ne tokios apimties, kad jam būtų galima nesumokėti visos pažadėtos sumos. Teismas nagrinėjamu atveju remiasi LR CK 1.5 str. nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir dėl galimo statybos darbų broko sumažina ieškovui iš atsakovų priteisiamą sumą iki 3000,00 €.
Kadangi ieškovas buvo oficialiai įdarbintas V. B. įmonėje, tačiau už darbą Norvegijoje jam buvo mokamas žymiai didesnis atlyginimas už deklaruojamą Lietuvoje, kaip minėta, teismas ginčo skolos nelaiko skola, atsiradusia iš darbo santykių. Įmonės savininkas V. B. įmonės ir savo vardu įsipareigojo V. B. įvykdyti prievolę – grąžinti iki 2006-12-31 skolą, kuri susidarė neišmokant, galima teigti, “nelegalaus atlyginimo“. Pinigų sumokėjimo prievolė, kurią įmonės vardu įsipareigojo įvykdyti V. B., yra standartinė - V. B. V. B. įmonės naudai atliko statybos darbus, o V. B. savanoriškai įsipareigojo V. B. už tuos darbus sumokėti, todėl V. B. įgijo teisę reikalauti, jog V. B. ar jo įmonė įvykdytų prisiimtą pareigą. LR CK 6. 38 str. nurodo, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, kadangi atsakovų prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2006-12-31, laikoma, jog prievolė neįvykdyta. LR CK 6.59 str. nurodo, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę.
Ieškovui, vadovaujantis LR CK 2. 50 str. 4 dalimi, iš V. B. individualios įmonės, o įmonei neturint turto, iš V. B. priteisiama 3000,00 € skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Laikytina, kad ieškinio reikalavimas -3702,60 € - patenkintas iš dalies, tai yra 3000,00 € sumai, o tai reiškia 81,02 procento nuo pradinio reikalavimo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 111,00 € žyminio mokesčio ( b. l. 5), ieškinį tenkinant iš dalies atitinkamomis proporcijomis paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos – ieškovui iš atsakovų priteisiama 90,00 € žyminio mokesčio.
Ieškovas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti sumokėjo 400,00 €, atsakovas V. B. advokato padėjėjos pagalbai apmokėti sumokėjo 450,00 €, atsakovė V. B. individuali įmonė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai: ieškovui iš atsakovų reikėtų priteisti 324,00 teisinės pagalbos išlaidų, atsakovams iš ieškovo 85,00 € teisinės pagalbos išlaidų. Teismas padaro įskaitymą ir iš atsakovų ieškovui priteisia 239 € išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra nedidelės, teismas šių išlaidų nebeskaido proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, o valstybei priteisia visą sumą iš V. B. individualios įmonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės V. B. individualios įmonės, į. k. 165381190, o įmonei neturint pakankamai turto prievolei įvykdyti, iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000,00 € skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-06-28 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 239,00 € išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti bei 90,00 € žyminio mokesčio.
Priteisti valstybės naudai iš V. B. individualios įmonės, į. k. 165381190, 6,00 € procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.
Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.