- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- eI-7952-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02523-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- UAB ,,Euro Trading“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Rolandui Misiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Euro Trading“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB ,,Euro Trading“ kreipėsi į teismą (b. l. 44–48), prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2016-05-27 sprendimą dėl UAB ,,Euro Trading“ 2016-04-04 prašymo Nr. S-110-(7-62/2016); 2) atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-12-21 sprendimo Nr. 69-154 paduoti MGK. Nurodė, kad vienintelio akcininko 2015-04-30 sprendimu buvo sustabdyta UAB ,,Euro Trading“ veikla laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30. Atsižvelgiant į tai, kad veikla buvo sustabdyta, 2015-04-23 buvo atleisti visi bendrovėje dirbantys darbuotojai. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2015-07-03 surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-493 (toliau – Aktas), kurį pareiškėjas gavo 2015-07-10. Akte konstatuota, kad UAB „Euro Trading“, pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 12² straipsnio 3 dalies nuostatas bei VMI viršininko įsakymu Nr. VA-29 patvirtintą PVM deklaracijų užpildymo tvarką, atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijose nedeklaravo iš Europos Sąjungos įsigytų prekių apmokestinamosios vertės ir nuo jos neapskaičiavo 5 807 032 Lt (1 681 833 Eur) pardavimo PVM. Pareiškėjas pateikė pastabas dėl Akto nepagrįstumo. Kauno AVMI 2015-09-07 priėmė sprendimą Nr.(04.7.2)-FR0682-630, kuriuo nusprendė pakeisti Aktą ir patvirtinti papildomai apskaičiuotą sumą: 6 074 988 Lt (1 759 438,51 Eur) PVM; 663 821,11 Eur PVM delspinigių ir 527 831 Eur PVM baudą. Minėtas sprendimas buvo gautas 2015-10-02. Pareiškėjas nesutiko su minėtu 2015-09-07 sprendimu ir VMI pateikė skundą bei, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsniu, 2015-11-03 pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių. VMI 2015-12-21 sprendimu Nr. 69-154 atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Kauno AVMI 2015-09-07 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-630. Pareiškėjas šio sprendimo negavo. 2016-03-08 pareiškėjas iš VMI gavo pranešimą dėl turto arešto ir nedelsiant kreipėsi į VMI, tuomet sužinojo apie priimtą 2015-12-21 sprendimą Nr. 69-154. Pareiškėjas nei laiško, nei pranešimo apie gautą laišką iš AB „Lietuvos paštas“ negavo, jokia informacija apie priimtą sprendimą nebuvo įteikta ar pateikta, pareiškėjui nebuvo žinoma informacija, kad sprendimas yra priimtas ir išsiųstas. VMI informavo pareiškėją, kad AB „Lietuvos paštas“ nurodė, jog registruotas laiškas neatsiimtas ir buvo grąžintas, nors jokių įrodymų apie sprendimo išsiuntimą nepateikė. Pareiškėjas, 2016-03-18 gavęs VMI 2015-12-21 sprendimą Nr. 69-154, nedelsiant 2016-04-04 jį apskundė MGK, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. MGK 2016-05-27 sprendimu nusprendė neatnaujinti termino pareiškėjo skundui paduoti. Pareiškėjas teigia, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo atsakovo nurodyto MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino, bet nuo faktinio pranešimo gavimo dienos, o pašto siuntos neįteikimas yra laikomas svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Priešingai nei savo sprendime nurodo MGK, skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2016-01-06 (pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį), o nuo 2016-03-18, kai pareiškėjas faktiškai gavo VMI sprendimą. Skaičiuojant skundo padavimo terminą nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos, t. y. nuo 2016-03-18, terminas nebuvo praleistas, nes pareiškėjas su skundu į MGK kreipėsi 2016-04-04, praėjus 17 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priešingai, nei ginčijamame sprendime nurodo atsakovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pašto siuntos netinkamą įteikimą arba neįteikimą pripažįsta svarbiomis aplinkybėmis skundo padavimo terminui atnaujinti (2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2423-13). Kad pašto siunta pareiškėjui nebuvo įteikta ir jos įteikimo procesas nebuvo tinkamas, įrodo ir www.post.lt duomenys apie registruotą siuntą. Siunta pareiškėjui ne tik nebuvo įteikta, bet ir jos įteikimo procesas buvo vykdomas netinkamai, nes pašto darbuotojas registruotą siuntą bandė įteikti tik vieną kartą ir, pareiškėjo neradus, pranešimo apie gautą siuntą pašto dėžutėje nepaliko. Laikotarpiu nuo 2015-12-30 iki 2016-01-02 yra tik viena darbo diena, t. y. 2015-12-31, o tai reiškia, kad pirmą kartą neįteikus siuntos, ji buvo iš karto išsiųsta atgal siuntėjui. Pareiškėjas nesutinka su MGK nuomone, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Kauno AVMI 2015-07-03 surašius Aktą, pareiškėjas nedelsiant į ją kreipėsi su pastabomis, o 2015-09-07 priėmus sprendimą Nr.(04.7.2)-FR0682-630, nepraleisdamas įstatymų nustatyto termino kreipėsi į VMI. VMI pareiškėjo skundo neišnagrinėjo per MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą (30 dienų), o pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad priėmus sprendimą, jis bus tinkamai įteiktas ir skundo netenkinimo atveju, pareiškėjas galės tinkamai ginti pažeistas teises. Nuolat domėtis skundo nagrinėjimu buvo neįmanoma, nes UAB ,,Euro Trading“ veikla laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30 buvo sustabdyta ir atleisti visi bendrovėje dirbantys darbuotojai. Apie UAB ,,Euro Trading“ veiklos sustabdymą buvo informuota ir VMI, kuri 2015-05-22 priėmė sprendimą ,,Dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ Nr. (17.19-30) RES 120117. VMI žinojo, jog pareiškėjo veikla yra sustabdyta ir galėjo imtis papildomų priemonių, siekdama tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Kilusio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas UAB ,,Euro Trading“ buvo sąžiningas, atidus ir rūpestingas, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 54–57) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VMI 2015-12-21 sprendimas Nr. 69-154 pareiškėjui jo 2015-10-16 skunde, adresuotame VMI, nurodytu adresu (Alyvų takas 11-25A, Alytus) registruota pašto siunta Nr. RN194220779LT išsiųstas 2015-12-28. Remiantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, VMI sprendimo įteikimo pareiškėjui diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2015-12-28, t. y. 2016-01-05. Terminas VMI 2015-12-21 sprendimui Nr. 69-154 apskųsti skaičiuojamas nuo 2016-01-06 ir pasibaigia 2016-01-25 (imtinai). Pareiškėjas skundą MGK padavė 2016-04-04, t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo terminą. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 straipsnio 3 dalis). Nagrinėdama pareiškėjo skundą VMI priėmė 2015-11-23 sprendimą Nr. 70-173, kuriuo pratęstas pareiškėjo 2015-10-16 skundo nagrinėjimas iki 2015-12-21, šis sprendimas išsiųstas 2015-11-24 ir VMI grąžintas po daugiau nei mėnesio – 2015-12-31, su žyma „ neatsiėmė pašte“, tai yra pareiškėjas per minėtą laikotarpį nesikreipė į paštą, siekdamas atsiimti jam skirtos ir pašte saugomos siuntos. Pareiškėjo ginčijamas sprendimas buvo priimtas paskutinę VMI 2015-11-23 sprendime Nr. 70-173 nurodytą dieną, tai yra 2015-12-21, ir pareiškėjui išsiųstas 2015-12-28 jo 2015-10-16 skunde, pateiktame VMI, nurodytu adresu (Alyvų takas 11-25A, Alytus). Sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta RN194220779LT, kuri, nepavykus jos įteikti gavėjui, buvo grąžinta VMI. Sprendimas išsiųstas vienu iš MAĮ 164 straipsnyje reglamentuotų dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų – siunčiant registruotu laišku, kito alternatyvaus adreso (pvz., el. pašto adreso) pareiškėjas nenurodė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjo adresas būtų pasikeitęs, byloje nėra (pagal MAĮ 149 straipsnį mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu). Pareiškėjas dėl jo 2015-10-16 VMI paduoto skundo dėl Kauno AVMI 2015-09-07 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-630 nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus beveik penkiems mėnesiams po skundo padavimo. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pasidomėti skundo nagrinėjimu ir bylos baigtimi, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjui yra žinomi MAĮ įtvirtinti skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo VMI terminai, 2016-03-18, gavęs VMI 2015-12-21 sprendimą Nr. 69-154, skundą pateikė tik 2016-04-04. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas: sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus. Pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, galėjo operatyviai (nagrinėjamu atveju tai padaryta po 5 mėnesių) imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar jo atžvilgiu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, reguliariai tikrinti savo pašto dėžutę, o, reikalui esant, susisiekti su mokesčių administratoriumi. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą tai padaryti, pareiškėjas nenurodė. Todėl MGK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI 2015-12-21 sprendimo Nr. 69-154 paduoti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno AVMI, patikrinusi UAB „Euro Trading“ PVM mokėjimą, 2015-07-03 patikrinimo aktu Nr. FR0680-493 papildomai apskaičiavo 1 681 833 Eur PVM (MGK byla, t. 2, b. l. 57-89). UAB „Euro Trading“ 2015-08-07 pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (MGK byla, t. 2, b. l. 47-56). Kauno AVMI 2015-09-07 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-630 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, t. 2, b. l. 95-114) pakeitė 2015-07-03 patikrinimo aktą ir patvirtino papildomai apskaičiuotą 1 759 438,51 Eur PVM sumą, patvirtino 663 821,11 Eur PVM delspinigius bei skyrė 527 831 Eur PVM baudą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2015-10-16 padavė skundą VMI (MGK byla, t. 2, b. l. 18-37). VMI 2015-12-21 sprendimu Nr. 69-154 patvirtino Kauno AVMI 2015-09-07 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-630 (MGK byla, t. 2, b. l. 1-10).
Pareiškėjas 2016-04-04 skundu kreipėsi į MGK, prašydamas nepatvirtinti VMI 2015-12-21 sprendimo Nr. 69-154 (MGK byla, t. 1, b. l. 1-19). Kartu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (MGK byla, t. 1, b. l. 20-22), nurodė, kad tik 2016-03-08, gavęs iš mokesčių administratoriaus pranešimą dėl turto arešto, kreipėsi į VMI dėl priimto sprendimo, nes šio sprendimo anksčiau negavo, taip pat negavo jokio pranešimo apie laišką iš pašto.
MGK skundžiamu 2016-05-27 sprendimu Nr. S-110(7-62/2016) neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015-12-21 sprendimo Nr. 69-154 paduoti, nurodžiusi, kad šis sprendimas registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2015-12-28 pareiškėjo skunde nurodytu adresu, pareiškėjas dėl priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus beveik penkiems mėnesiams po skundo padavimo, todėl pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl MGK 2016-05-27 sprendimo Nr. S-110(7-62/2016) pagrįstumo ir teisėtumo, nurodydamas, kad 1) šiuo atveju skundo MGK padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-03-18, kai pareiškėjas faktiškai gavo VMI sprendimą (t. y. teigia, kad skundo terminas nepraleistas); 2) pagrindą atnaujinti terminą sudaro netinkamas pašto siuntos įteikimo procesas; 3) pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai.
Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti įvertinama, kuris momentas turi būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui MGK paduoti.
MAĮ 152 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas MGK turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui teisiniai santykiai reglamentuojami MAĮ 164 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojui dokumentai gali būti įteikiami tiesiogiai įteikiant arba siunčiant registruotu laišku. Pagal šio straipsnio 2 dalį tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojo (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą, o pagal šio straipsnio 3 dalį registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (2011 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-422/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11; 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-891/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1445/2012; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas VMI 2015-12-21 sprendimas Nr. 69-154 pareiškėjui nebuvo įteikiamas tiesiogiai, bet buvo siunčiamas registruotu laišku. Iš registruotų korespondencijos siuntų sąrašo K6 matyti, kad skundžiamas VMI sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotąja korespondencijos siunta Nr. RN194220779LT, kuri pašto įstaigai buvo perduota 2015-12-28 (MGK byla, t. 2, b. l. 12-13). Aptariama registruotoji korespondencijos siunta buvo siunčiama pareiškėjui adresu Alyvų takas 11-25A, Alytus, t. y. adresu, kuriuo juridinių asmenų registre įregistruota pareiškėjo buveinė ir kuris buvo nurodytas paties pareiškėjo skunde VMI (MGK byla, t. 2, b. l. 18). Iš įrašų, esančių ant voko, kuriame buvo siunčiamas skundžiamas sprendimas, matyti, kad siunta gavimo pašte (Alytuje) buvo gauta 2015-12-30, ir jau tą pačią dieną skirstytoja J. J. užpildė grąžinimo lapelį, kuriame nurodė, kad siunta grąžinama siuntėjui, nurodant „kita neįteikimo priežastis“. Siunta į siuntėjo paštą (Vilniuje) grąžinta 2016-01-02 (įrašas voke), o VMI paėmė grąžintą siuntą 2016-01-04 (sąrašas Nr. 234, MGK byla, t. 2, b. l. 11). Teismui užklausus AB „Lietuvos paštas“ dėl siuntos įteikimo ir grąžinimo siuntėjui aplinkybių, ši bendrovė 2016-09-21 rašte Nr. 3-6226 teismui paaiškino, kad siunta Alytaus centriniame pašte buvo gauta 2015-12-30 ir tą pačią dieną perduota laiškininkui pristatyti. Pristatymo metu siunta nebuvo įteikta, todėl siunta grąžinta į paštą bei įformintas siuntos grąžinimas siuntėjui. Vadovaujantis įrašais bendrovės atiduotų pašto siuntų sąraše K10, siuntos grąžinimo priežastis – įmonės nurodytu adresu nėra, išsikraustė.
Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas VMI sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotąja korespondencijos siunta, kuri paštui perduota 2015-12-28, tačiau pašto įstaiga siuntos pareiškėjui neįteikė ir grąžino ją VMI, kadangi pristatymo metu pareiškėjas nebuvo rastas, o įmonė iš nurodytų patalpų išsikraustė. Taigi, remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo praktika, byloje nesant duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui, nustatant skundžiamo VMI sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą, turi būti vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata ir preziumuojama, jog pareiškėjui aptariamas VMI sprendimas buvo įteiktas penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, šiuo atveju 2016-01-05. Vadinasi, pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį skundas MGK dėl VMI 2015-12-21 sprendimo Nr. 69-154 galėjo būti paduotas iki 2016-01-25. Kadangi pareiškėjas skundą MGK padavė (išsiuntė paštu) 2016-04-04 (MGK byla, t. 1, b. l. 23), MGK pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
Teismas pastebi, kad aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prioritetą teikti faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam įteikimo momentui, yra taikoma tais atvejais, kai VMI sprendimas įteikiamas siunčiant registruotu laišku. Todėl mokesčių mokėtojo faktinio sužinojimo apie VMI sprendimą momentas, kai sprendimas jau anksčiau buvo siunčiamas mokesčių mokėtojui registruotu laišku ir nebuvo jam įteiktas, neturi teisinės reikšmės nustatant termino skundui paduoti eigos pradžią. Taigi, ir nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad pareiškėjas, 2016-03-08 gavęs iš mokesčių administratoriaus pranešimą dėl turto arešto, el. paštu kreipėsi į VMI dėl priimto sprendimo, o VMI faktiškai pateikė sprendimą pareiškėjui 2016-03-18, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Taigi atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad šiuo atveju skundo MGK padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-03-18.
Pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-573/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, kt.).
Netinkamas pašto siuntos įteikimo procesas teismų praktikoje pripažįstamas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2423-13).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad pašto siuntos, kuria buvo siunčiamas skundžiamas VMI sprendimas, įteikimo procesas nebuvo tinkamas, kadangi pašto darbuotojas siuntą bandė įteikti tik vieną kartą, pranešimas apie gautą siuntą pašto dėžutėje nebuvo paliktas. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip minėta, registruotoji korespondencijos siunta buvo siunčiama pareiškėjui adresu Alyvų takas 11-25A, Alytus, t. y. adresu, kuriuo juridinių asmenų registre įregistruota pareiškėjo buveinė ir kuris buvo nurodytas paties pareiškėjo skunde VMI (MGK byla, t. 2, b. l. 18). Pareiškėjas jokio kito adreso korespondencijai nenurodė. MAĮ 149 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą, o jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Pareiškėjas mokestinį ginčą nagrinėjančiai VMI nenurodė apie savo adreso pasikeitimą. Taigi konstatuotina, kad registruotoji korespondencijos siunta buvo siunčiama tinkamu adresu. AB „Lietuvos paštas“ 2016-09-21 raštu Nr. 3-6226 informavo teismą, kad pažeidimų atliekant registruotosios korespondencijos siuntos pristatymą bei grąžinimą nebuvo nustatyta. Iš jau byloje aptartų siuntos pristatymo ir grąžinimo aplinkybių matyti, kad siuntos pristatymo metu laiškininkas pareiškėjo nerado ir todėl negalėjo įteikti siuntos, laiškininkas gavo informaciją apie pareiškėjo įmonės išsikraustymą iš patalpų. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui. Taigi teismas vertina, kad pašto įstaiga, gavusi informaciją, kad pašto siuntos pateikti gavėjui nebus įmanoma, pagrįstai, vadovaudamasi aptarta Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostata, nepaliko pranešimo apie gautą siuntą pašto dėžutėje ir nebandė pašto siuntos įteikti pakartotinai, o pašto siuntą grąžino siuntėjui. Pastebėtina, kad pašto siuntos įteikimo metu laiškininko gautą informaciją apie pareiškėjo išsikraustymą iš patalpų patvirtina ir mokestinio patikrinimo metu užfiksuota informacija, kad pareiškėjas patalpas Alyvų takas 11-25A, Alytuje naudojo pagal panaudos sutartį, sudarytą su L. L., tačiau ši panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015-04-30 (informacija Akte, Kauno AVMI sprendime dėl Akto tvirtinimo ir kt.). Nors teismas nustatė, kad ant voko, kuriame buvo siunčiamas skundžiamas sprendimas, ir siuntą lydinčiuose dokumentuose buvo neteisingai nurodyta pareiškėjo pavadinimo viena raidė (vietoje „Euro Trading“ įrašyta „Euro Frading“), teismo vertinimu, įvertinus tokios klaidos pobūdį, ir remiantis protingumo principu, tokia klaida negalėjo sukliudyti pašto siuntos įteikimo metu nustatyti tinkamą siuntos gavėją ir jam įteikti pašto siuntą. Taigi, apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pašto siuntos įteikimo procesas nebuvo tinkamas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino.
Teismas sutinka su MGK sprendime išdėstytais argumentais dėl nepakankamo pareiškėjo rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo siekiant realizuoti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, kadangi tokius argumentus patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, į kurias pagrįstai atsižvelgė MGK. Kaip matyti, pareiškėjas skundą VMI padavė dar 2015-10-16 (MGK byla, t. 2, b. l. 18-37). Pareiškėjas VMI priimtu sprendimu ėmė domėtis tik 2016-03-08, gavęs iš mokesčių administratoriaus pranešimą dėl turto arešto. Akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus mokesčių mokėtojas, VMI sprendimu privalėjo pasidomėti gerokai anksčiau, nes MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimalūs 30 ir 60 dienų terminai, per kuriuos VMI privalo priimti sprendimą, MAĮ 152 straipsnio 2 dalis skundo MGK padavimo terminą sieja ir su termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo diena. Taigi, teismas vertina, kad MGK išvada dėl to, kad pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, pagrįsta. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, per savo valdymo organus turi užtikrinti tinkamą savo veiklos organizavimą, kartu ir procesinių teisių realizavimą laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas sustabdė pareiškėjo veiklą ir neužtikrino tinkamo valdymo organų veikimo, vertintina kaip priklausanti išimtinai nuo paties pareiškėjo valios aplinkybė, kuri nesudaro pagrindo pateisinti įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymo.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad MGK tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą neatnaujinti termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015-12-21 sprendimo Nr. 69-154 paduoti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti MGK 2016-05-27 sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Euro Trading“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.