Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, veikdama teismo, kuriam teisminga byla, vardu, tai yra, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti valstybės įmonė Turto bankas, Jonavos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jonavos vandenys“ valdo ir prižiūri nekilnojamuosius daiktus, t. y. nuotekų šalinimo tinklus, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės faktas neįregistruotas. Pareiškėja daugiau kaip 10 metų daiktais naudojasi ir juos prižiūri. Kaip nurodo pareiškėja, minėtais statiniais rūpinosi ji pati, atliko jų priežiūros bei remonto darbus, savo iniciatyva sudarė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylas, nuolat užtikrina gyventojams vandens tiekimą. Visą išviešinimo laiką daiktai buvo valdomi teisėtai, apie bylą paskelbus viešai joks asmuo, galintis reikšti nuosavybės ar teisėto valdymo teises į šiuos objektus neatsirado.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja UAB „Jonavos vandenys“, nekilnojamuosius daiktus – nuotekų šalinimo tinklus, (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojosi jais nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją, o kadangi yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, todėl, sutinkamai su CK 4.47 straipsnio 11 punktu, CPK 448 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos UAB „Jonavos vandenys“ pareiškimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. nuotekų šalinimo tinklus, (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad šis teismo sprendimas turi būti įregistruotas VĮ Registrų centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.