Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. K. savo skunduose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl laisvės apribojimo būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2012-11-30 atsakovo darbuotojas pranešė, jog 2012-11-28 mirė jo tėvas V. K.. Gavęs žinią apie tėvo mirtį, nedelsiant kreipėsi į atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ir paprašė išleisti į mirusio tėvo laidotuves, kad velionį palydėtų į paskutinę kelionę ir su juo atsisveikintų. Mano, jog jo prašymas visiškai atitiko visuomenės nuostatas ir laidojimo papročius mirus pačiam artimiausiam žmogui, aptariamu atveju – tėvui. Tą pačią dieną (2012-11-30) gavo atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus išvadą, jog jo prašymas netenkinamas motyvuojant tuo, jog jis yra sunkiai prisitaikantis prie aplinkos, nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei pažeidžia nustatytus režimo reikalavimus, ir už tai buvo paskirta nuobauda; neturi paskatinimų, silpni socialiniai ryšiai su artimaisiais, nes nebuvo pasimatymų, pašto pavedimų. Supratęs, jog prašymas išleisti į tėvo laidotuves buvo atmestas nesant palankumo pagrindo, nes nei viena išvadoje nurodoma aplinkybė nebuvo realia kliūtimi prašymą tenkinti, labai smarkiai dėl to pergyveno, stipriai pablogėjo sveikata. Dėl pablogėjusios sveikatos tenka dažnai kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoja vaistus, tačiau sveikata iki šiol neatsistatė ir neaišku, kiek laiko tai tęsis. Iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo 2013-01-29 raštas Nr. 13/61-121. Užsitęsus psichinės sveikatos sutrikimui ir jį lydintiems reiškiniams, nebesugeba tinkamai elgtis aplinkoje ir normaliai bendrauti. Dėl nurodomų priežasčių patyrė neturtinę žalą ir ją vertina 20 000 litų (Lietuvos respublikos CK 6.250 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.271 str. ir ABTĮ 15 str. l d. 3 p. nuostatomis iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jam priteistina 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimui, kurią jam padarė atsakovo darbuotojai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad charakteristikoje yra charakterizuojamas išskirtinai neigiamai. Tos nuobaudos yra už bendravimą su kitais nuteistaisiais, už tai, kad nemiegojo ir šnekėjosi, už siūlo ištempimą į kitą kamerą. Pripažįsta tai, kad kitas nuteistasis perdavė jam raštelį ir jo jis neperdavė kitam pareigūnui. Jo nekėlė į adaptacinę kamerą, kad galėtų adaptuotis. Tuo pačiu administracija parašė, kad adaptavosi. Parašė, kad jo socialiniai santykiai silpni ir neišleido jo į laidotuves. Jei giminaičiams jis nerūpėtų, nebūtų siuntę mirties liudijimo. Jo motinos darbingumas 35 proc. ir ji negali atvažiuoti į pasimatymus. Jie viską perdėtai peržiūrėjo. Dabar pripažįsta, kad pagal dabartinę situaciją gali jį blogai vertinti, nes kai neišleido, jam pablogėjo su psichika, bandė žudytis. Psichologės dabar nėra ir jos konsultacijų jam neskiria. Į bet kokį menkniekį pradėjo reaguoti labai jautriai. Psichiatro jam neiškviečia ir vaistų neskiria. Administracija iš jo padarė tokį žmogų, koks yra. Motina klausė, kodėl jis neatvažiavo į laidotuves, dabar jų santykiai dar labiau pablogėjo. Jie neprivalo išleisti, bet įstatymuose numatyta, kad mirus artimam žmogui jie gali išleisti. Neteisėti veiksmai buvo tai, kad duota neigiama charakteristika. Buvo teistas 6 kartus, turėjo 3 m. 3 mėn. bendrą bausmę, buvo likę 1 m. 3 mėn. Jis buvo teistas už vagystes ir ne 15 metų, todėl neturėjo manyti, kad jis gali pabėgti. Jam nuėjus pas direktorių, jis pradėjo aiškinti, kad su suimtaisiais neeksperimentuoja, jų nepaleidinėja. Pasakė, kad galėjo tai parašyti išvadoje. Tinkamo žmogiško paaiškinimo negavo. Jam reikalinga psichologo pagalba. Yra psichologo skirti vaistai, kitų įrodymų neturi. Buvo kreipęsis dar kartą ir vėl skyrė jam tuos vaistus savaitei ir po to juos vėl paskirdavo. Tada buvo 1 nuobauda, o dabar – 11 nuobaudų. Jei jį pamato nemiegantį, prisikabina, kalbina, klausia, kodėl jis nemiega. Jį persekioja budėję budėtojai. Visos nuobaudos jam skirtos naktį už nemiegojimą. Jis augo kartu su savo tėvu. Tėvas rašyti nemoka lietuviškai, o jis – rusiškai nemoka. Mama dalyvaudavo teismuose Panevėžyje. Mamai –invalidumas, vėžys, ji neturi galimybių atvažiuoti. Reikia prašyti leidimo, kad atvažiuotų į pasimatymus. Su tėvu jam bendravimo užteko. Metus laiko buvo laikomas laisvės atėmimo vietoje. Jo didžiausia atlikta bausmė – 1 m. 8 mėn. Mažiausia – 3 mėnesiai. Po to, kai mirė tėvas ir jo neišleido į tėvo laidotuves, labai pablogėjo jo sveikata, prasidėjo nemiga, pakriko psichika, per tą laiką 4 kartus žalojosi. Prašo priteisti neturtinę žalą 20000 Lt.

Pareiškėjo atstovas advokatas Petras R. B. nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 20 000 Lt. Neturtinė žala įvertinta dėl praėjusiais metais T. K. sukelto didelio emocinio streso. Mirė tėvas, jis labai norėjo atsisveikinti su tėvu. Tai didelis emocinis įvykis, kurio negalima atstatyti, nes tokios galimybės neturėjo, labai sielvartavo, sutriko jo psichinė būsena, jam buvo ne kartą suteikta medicininė pagalba. Mano, kad jo neatvykimas yra tęsinys skaudžių išgyvenimų, kuriuos teko patirti iš vadovybės pusės. Mano, kad tokiais atvejais jam turėtų būti atlyginta žala nors kiek įmanoma. Įvykis pareiškėjui buvo skausmingas. Galbūt jis elgėsi ne visada taip, kaip norėjosi TI vadovybei, buvo kritiškų paraiškų, tačiau tokiais atvejais būtina daryti išimtį. Pareiškėjas mano, kad jo buvimo vietose su juo elgiamasi netinkamai, jį provokuoja. Jis sako, kad kai jį išnervina, jis negali susilaikyti ir po to labai sielvartauja, gailisi, kad pasielgia netinkamai. Žmogus išvestas iš pusiausvyros pasielgia taip, kaip normalioje situacijoje galbūt nepasielgtų. Mano, kad nebuvo taip, kad jo nebūtų galima išleisti palydėti tėvą į paskutinę kelionę ir su juo atsisveikinti. Prašo patenkinti skundą, pripažinti, kad su juo buvo pasielgta netinkamai, nebegadinti jo ir taip silpnos sveikatos ir kiek įmanoma atlyginti padarytą neturtinę žalą, dėl kurios dydžio galutinį žodį tars teismas. Prašo skundą patenkinti.