Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-10104-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2024 m. liepos 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis ((duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad sunkiai prisimena, kiek alkoholio suvartojo. Jeigu tiek pripūtė, reiškia suvartojo nemažai. Vartojo trauktinę automobilyje prie parduotuvės „Moki veži“, esančios (duomenys neskelbtini). Alkoholio buvo gal 0,5 l, nežino. Vėliau važiavo, sustojo aikštelėje ir atvažiavo policija. Nuo momento, kai išgėrė alkoholį, iki to, kai sėdo prie vairo, praėjo apie 30 min. Bandė spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, bet taip išėjo. Iki įvykio gydėsi šią problemą. Po įvykio užsirašė į kitą anoniminių alkoholikų grupę. Ją lankant atsiranda dvasinė ramybė, yra bendraminčiai. Reikia daug laiko, kad įvyktų pokytis. Po persirgto „Covid-19“ jo sveikatos būklė pablogėjo, jam buvo sukelta dirbtinė koma, liko liekamieji reiškiniai – sunku vaikščioti, su galva viskas kitaip. Anksčiau dirbo su studentais, pats juos pamokydavo ir viską gerai prisimindavo. Vėliau išėjo iš darbo, nes buvo sunku. Dirbo (duomenys neskelbtini), reikėdavo apmokyti studentus, jiems visada sakydavo, kad nevartotų alkoholio ir narkotikų. Gauna pajamas dėl neįgalumo, apie 500 Eur. Ieškosi darbo. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo automobilį neblaivus. Negali savęs pateisinti, neranda priežasčių, kodėl taip pasielgė, neigiamai vertina savo tokį elgesį.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis turi teisę vairuoti, vairuoja jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 15 d. ryte namuose vartojo alkoholį, išgėrė trauktinės ir alaus, kiek tiksliai, pasakyti negali. Popiet, galimai apie 18.00 val., nuvažiavo į parduotuvę „Moki veži“, ten nusipirko trauktinės, berods, 250 ml. Trauktinę vartojo aikštelėje, ar ten suvartojo visą trauktinę, neprisimena. Išgėręs trauktinės išvažiavo, nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra šalia (duomenys neskelbtini). Ten visą laiką parkuoja automobilį. Kodėl važiavo išgėręs, negali atsakyti, pats nesupranta, visada elgėsi atsakingai, anksčiau niekada nėra vairavęs neblaivus, taip pat neturėjo nei eismo įvykių, nei šiurkščių pažeidimų. Automobiliu iš parduotuvės į aikštelę važiavo vienas, vairavo pats. Supranta, kad buvo girtas, dėl to labai apgailestauja. Atvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, neužilgo atvyko ir policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą, tikrino du kartus, pirmą kartą įpūtė virš 3 promilių, o antrą kartą kiek mažiau, galimai tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Nori pridurti, kad yra neįgalus, neįgalumą įgijo po „Covid-19“ pandemijos, kadangi labai sunkiai sirgo, liko pasekmės, mąstymas sulėtėjo bei turi problemų su kojomis, vos ne iš naujo mokėsi vaikščioti (b. l. 54–57).

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos 2024 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. kovo 15 d., apie 18.50 val., telefonu buvo susisiekta su pranešėju, kuris nurodė, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš minėtos transporto priemonės nuėjo prie mokėjimo už parkingą automato. Jiems atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė automobilių stovėjimo aikštelėje esantį vyrą, kuris vairavo automobilį „Renault“. Pasak pranešėjo, jis visuomet buvo stebimas, vairuotojas išlipęs iš savo transporto priemonės nieko negėrė. Priėjus prie minėto vyro, pradėjo bendrauti, vairuotojas paaiškino, kad automobilio nevairavo, paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad prieš valandą gėrė trauktinę. Alkotesterio pagalba buvo nustatytas 3,07 prom. girtumas, antro tikrinimo metu – 2,95 prom. girtumas. Pranešėjas savo automobilyje turi vaizdo registratorių, kuriuo užfiksavo automobilio „Renault“ vairuotojo vairavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l. 9).

6. Liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ties „Moki veži“ prekybos centru, iš aikštelės išvažiavo automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio bortelio, jis su juo susilygino ir matė, kad minėto automobilio vairuotojas segasi saugos diržą, jam kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus, kadangi jo judesiai buvo labai lėti. Pranešė policijai. Po pranešimo policijai važiavo paskui minėtą automobilį, jo vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini) ir važiavo link (duomenys neskelbtini), kur apsisukinėjo. Apsisukinėdamas vairuotojas vos neatsitrenkė į kitą transporto priemonę, nuvažiavus apie 150 metrų iš trečios eismo juostos suko į dešinę, į ten esančią automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Pravažiavus aikštelės pakeliamą užtvarą, sustojo. Jis sustojo prie aikštelės taip, kad galėtų stebėti vairuotoją, jį matė labai gerai, tuo metu buvo prieblanda, tačiau automobilį buvo pasistatęs taip, kad galėtų gerai matyti. Maždaug po minutės vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo prie mokėjimo automato. Vairuotojui būnant prie mokėjimo automato, atvažiavo policijos pareigūnai. Vairuotoją visą laiką stebėjo ir jis tikrai nevartojo alkoholio, automobilyje buvo vienas. Visą šį įvykį užfiksavo jo automobilyje įrengtas registratorius, vaizdo medžiagą pateiks (b. l. 13–16).

7. 2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti liudytojo A. S. pateikti vaizdo įrašai:

1.1. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-184724-074953“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:47:23, trukmė – 01:00 min.) matyti iš „Moki veži“ parduotuvės aikštelės išvažiuojantis į kelią ir sukantis į kairę automobilis. Sukant automobilis užvažiuoja ant bortelio ir vėl įvažiuoja į kelią. Filmuojančiam automobiliui pasivijus šį automobilį matyti, kad tai automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Filmuojantis automobilis važiuoja greta automobilio „Renault“, iš kairės pusės. Automobiliai privažiuoja sankryžą ir sustoja greta vienas kito. 18:48:24 vaizdo įrašas pasibaigia, prieš jam pasibaigiant, užsidega žalias šviesoforo signalas;

1.2. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-184824-074954“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:48:24, trukmė – 01:00 min.) matyti, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Automobilis stovi prie sankryžos, dega žalias šviesoforo signalas. Filmuojantis automobilis į priekį praleidžia minėtą „Renault“ automobilį ir persirikiuoja už jo. Privažiuojant sankryžą automobilio „Renault“ vairuotojas įjungia kairiojo posūkio signalą. Automobilis „Renault“ ir filmuojantis automobilis pasuka į kairę. Automobilis „Renault“ įvažiuoja į pirmą eismo juostą, skirtą viešajam transportui, netrukus užvažiuoja ant linijos tarp pirmos ir antros juostos, kažkiek pavažiuoja tarp juostų, galiausiai, įvažiuoja į antrą eismo juostą. Artėjant prie sankryžos, automobilio vairuotojas parodo kairio posūkio signalą, kad persirikiuotų į trečią eismo juostą, tačiau pastebėjęs artėjantį automobilį, manevrą užbaigia praleidęs trečia juosta pravažiavusį automobilį, prie pat sankryžos persirikiuoja į trečią eismo juostą ir iškart pradeda rikiuotis į ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę. 18:49:24 vaizdo įrašas pasibaigia;

1.3. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-184925-074955“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:49:25, trukmė – 01:00 min.) matyti, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Automobilis „Renault“ persirikiuoja į ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę, pravažiuoja stop liniją bei sustoja ant pėstiesiems skirtos perėjos. „Renault“ automobilyje mirksi kairio posūkio signalas. Filmuojantis automobilis sustoja už „Renault“ automobilio, automobilių vairuotojai laukia užsidegsiančios žalios rodyklės, leidžiančios sukti į kairę. 18:50:24 vaizdo įrašas pasibaigia;

1.4. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-185025-074956“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:50:25, trukmė – 01:00 min.) matyti, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Automobilis „Renault“ stovi ketvirtoje eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę. „Renault“ automobilyje mirksi kairio posūkio signalas. Filmuojantis automobilis stovi už „Renault“ automobilio. 18:51:24 vaizdo įrašas pasibaigia;

1.5. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-185126-074957“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:51:25, trukmė – 01:00 min.) matyti, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Automobilis „Renault“ stovi ketvirtoje eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę. „Renault“ automobilyje mirksi kairio posūkio signalas. Filmuojantis automobilis stovi už „Renault“ automobilio. 18:51:36 užsidega žalia rodyklė posūkiui į kairę. Automobilis „Renault“ lėtai apsisuka ir nuvažiuoja kairiąja eismo juosta tuo pačiu keliu į tą pusę, iš kurios atvažiavo. Filmuojantis automobilis važiuoja paskui. Netrukus automobilis „Renault“ persirikiuoja dešiniau į antrą eismo juostą bei iš antros eismo juostos pasuka į dešinę iš kelio, kur kairėje pusėje matyti automobilių stovėjimo aikštelė. Filmuojantis automobilis važiuoja iš paskos. Išvažiavęs iš kelio automobilis „Renault“ pasuka į kairę, į automobilių stovėjimo aikštelę, o „Renault“ automobilis į kairę, į automobilių stovėjimo aikštelę nesuka, pavažiuoja šiek tiek tiesiai ir sustoja. 18:52:25 vaizdo įrašas pasibaigia;

1.6. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-185225-074958“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:52:25, trukmė – 01:00 min.) matyti, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Filmuojantis automobilis sustoja prie automobilių stovėjimo aikštelės. Šiek tiek pastovėjęs automobilis apsisuka, sustoja priekiu į kelią, iš kurio atvažiavo. 18:53:25 vaizdo įrašas pasibaigia;

1.7. iš vaizdo įrašo pavadinimu „FILE20240315-185326-074959“ (pradžia – 2024 m. kovo 15 d. 18:53:25, trukmė – 01:00 min.) matyti, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Filmuojantis automobilis stovi priekiu į kelią, iš kurio atvažiavo. Jam iš dešinės automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią nuvažiavo „Renault“ automobilis. 18:54:25 vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 38–39).

8. 2024 m. kovo 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2065335, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 (patikrintas 2024 m. sausio 18 d., patikra galioja iki 2024 m. liepos 17 d.) pirmo patikrinimo metu (2024 m. kovo 15 d. 19.01 val.) V. D. nustatytas 3,07 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (2024 m. kovo 15 d. 19.24 val.) – 2,95 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 17–19).

9. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku registruotas V. D. (b. l. 30).

10. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. kovo mėnesį automobilio Renault Grand Espace (pasirinkti 2011 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 4 500 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,95 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis V. D. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2024 m. kovo 15 d. vartojo trauktinę automobilyje prie parduotuvės „Moki veži“, esančios (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad alkoholį vartojo ir anksčiau, dar būdamas namuose), po ko vairavo automobilį, važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Be paties V. D. parodymų šias aplinkybes patvirtina liudytojo A. S. parodymai, kad jam kilo įtarimas, jog automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai yra neblaivus, kadangi jo judesiai buvo labai lėti, be to, išvažiuodamas iš parduotuvės „Moki veži“ automobilių stovėjimo aikštelės jis užvažiavo ant šaligatvio bortelio, važiuodamas toliau taip pat pavojingai manevravo, dėl ko savo automobiliu nusekė šią transporto priemonę iki automobilių stovėjimo aikštelės ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Iš A. S. pateiktų vaizdo įrašų (užfiksuoti jo vairuotame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus) matyti, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tiesų užvažiuoja ant šaligatvio bortelio, įvažiuoja į eismo juostą, skirtą viešajam transportui, užvažiuoja ant linijos tarp pirmos ir antros eismo juostų, važiuoja tarp juostų, kairio posūkio manevrą atlieka iš antros eismo juostos, kol, galiausiai, pasiekia automobilių stovėjimo aikštelę. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 2,95 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Išdėstytas aplinkybes patvirtina ir tarnybinio pranešimo turinys. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis V. D. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

13. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad V. D. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas nurodė, kad nuo momento, kai išgėrė alkoholį, iki to, kai sėdo prie vairo, praėjo apie 30 min., taigi žinojo, kad yra neblaivus, nepaisant to, vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo, nors negebėjo tinkamai valdyti transporto priemonę (gautas pranešimas apie pavojingą manevravimą)), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo V. D. motina O. D. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis šį prašymą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikšti tokio pobūdžio kaltinamojo ir galimos laiduotojos prašymai.

15. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

16. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtos baudos sumokėtos, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, gydosi turimą priklausomybę nuo alkoholio. V. D. šiuo metu nedirba (anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini)), jam nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2025 m. vasario 8 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) procentų netekto dalyvumo lygis, nurodė ieškantis darbo. Kaltinamojo motina teigė, kad jos sūnus visą gyvenimą dirbo atsakingą darbą, tačiau susirgęs toliau dirbti nebegalėjo. Jis gydosi turimą priklausomybę nuo alkoholio, jau yra matomi teigiami pokyčiai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje V. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

17. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

18. Laiduotoja siekianti būti O. D. teisme paaiškino, kad apie įvykį tą patį vakarą sužinojo iš savo sūnaus, jis jai apie tai pats papasakojo, sureagavo neigiamai, o ir pats kaltinamasis labai išgyveno dėl to, ką padarė. Sūnų apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad jie tarpusavyje pasikalba ir sūnus viską supranta. Prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą O. D. nurodė, kad ji kaip V. D. mama gali daryti jam teigiamą įtaką, su sūnaus šeima gyvena kartu, kasdien bendrauja, turi galimybę jį kasdien stebėti, paveikti jo elgesį. Ji yra sveika, neturinti žalingų įpročių, racionaliai mąstanti, alkoholio vartojimo netoleruoja. O. D. nėra teista ar bausta administracine tvarka, šiuo metu yra pensininkė. V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su mama yra geri, jis jos klauso, mama neigiamai reagavo į tokį jo poelgį.

19. Iš V. D. ir O. D. pateiktų paaiškinimų bei jų prašymų turinio matyti, kad jie ilgą laiką gyvena kartu, nuolat bendrauja, O. D. turi autoritetą kaltinamajam ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad O. D. yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant O. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jos turtinę padėtį (pensininkė), jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

22. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. D. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

23. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. V. D. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei septynis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. V. D. vairavo Vilniaus mieste darbo dienos vakare, kuomet buvo pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas, pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas kito eismo dalyvio pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam nustatytinas 2 metų 6 mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 22 d., t. y. nuo dienos, kai V. D. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

24. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju V. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios V. D. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. D.. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 4 500 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl V. D. priklausantis automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

26. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

27. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš V. D. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti kompetentingai institucijai – VĮ ,,Regitra“.

28. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2024 m. rugsėjo 18 d.) apribota V. D. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. D. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

29. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant 2024 m. kovo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti V. D. priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną V. D. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

V. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti O. D., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.