- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- I2-3000-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01111-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Ernestas Spruogis, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (15/5-5) 24U-1/41PR-4/4U-169 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą laikinai gyventi Europos Sąjungoje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 24U-1/41PR-4/4U-169 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, grąžinimo į Rusijos Federaciją ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui A. N.“.
2.1. Paaiškino, kad sprendime pateikta informacija neatitinka tikrovės, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos priimtoms normoms ir taisyklėms, atsakovas rėmėsi tik pareiškėjo teistumu, neatsižvelgdamas į kitas pareiškėjo gyvenimo aplinkybes (b. l. 1-9). Sutinka su Migracijos departamento Sprendime nurodyta informacija apie teistumą, tačiau teigia, kad už visas nusikalstamas veikas bausmę atliko pilnai, paskutinė nusikalstama veika, buvo už narkotinių medžiagų platinimą, jos vykdymo terminas pasibaigė 2016 m., laikotarpiai tarp nusikalstamų veikų pakankamai dideli, be to atlikdamas bausmes dalyvavo pataisos įstaigų socialiniuose projektuose.
2.2. Teigia, kad Lietuvoje gyvena nuo 1988 m., Visagine baigė vidurinę mokyklą, įsigijo profesiją, nuolat ten gyvena ir dirba, visi socialiniai ryšiai susiję tik su Lietuvos Respublika, čia gyvena jo giminės, mergina, draugai. Tačiau 2007 m. tapo priklausomas nuo narkotikų, pablogėjo gyvenimo kokybė, yra socialiai pažeidžiamas, turi neįgalumą. Atsakovo sprendimas kelia grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, dabartiniu metu nebeturi problemų su narkotikais, alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis, laikosi visų socialinių, teisinių normų, etikos ir moralės principų, gailisi dėl netinkamo elgesio.
2.3. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 46-50). Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į 2020 m. sausio 30 d. Policijos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) raštą Nr. 5-S-1456 dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (toliau – Policijos departamento išvada). Šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes nustatyta, kad jis buvo septynis kartus teistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei penkiolika kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus.
3.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) normoms ir nustatytoms taisyklėms, o ginčijamas sprendimas priimtas remiantis vien jo teistumu. Atsakydamas į šiuos teiginius, atsakovas, pažymi, kad pareiškėjas šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, skunde nenurodo, kokioms konkrečiai EŽTK normoms prieštarauja ginčijamas sprendimas, tokie teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą ir pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, bet įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
3.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad paskutinį kartą sunkų nusikaltimą padarė prieš 6 metus, o bausmė įvykdyta 2016 m. Su šiais pareiškėjo teiginiais atsakovas sutinka, tačiau po paskutinio sunkaus nusikaltimo padarymo, pareiškėjas dar du kartus teistas už dvi nesunkias nusikalstamas veikas, taip pat net 15 kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais. Pareiškėjo padarytų pažeidimų analizė rodo, kad jo padaryti pažeidimai yra susiję su pareiškėjo itin agresyviu elgesiu, nusistovėjusių normų ignoravimu, nepaklusnumu valstybės institucijų pareigūnams. Padaryti pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, keliantys grėsmę ne tik viešajai tvarkai, bet ir kitų žmonių sveikatai. Mano, kad pareiškėjas bando sumenkinti savo padarytų pažeidimų pavojingumą, o tai tik patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs vertinti savo elgesį kaip pavojingą ir toliau laikytis nustatytų elgesio normų.
3.4. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo socialiniai ryšiai yra susiję tik su Lietuvos Respublika. Atsakydamas į šį argumentą, atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas sprendimą atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes – užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje faktinį laiką, esamus socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu, įvertinus surinktus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nors ir yra ilgalaikiai, tačiau nėra stiprūs. Pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką) pasiekti.
Atsiliepimas
3.5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime teigia, kad jų Išvadoje išdėstyti faktai ir pagrindai nėra ginčijami, Išvada yra teisėta ir galiojanti, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 109-110)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjui Migracijos departamento Kauno skyrius 2015 m. gegužės 5 d. išdavė Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7367554 (toliau - leidimas nuolat gyventi), kuris galioja iki 2020 m. gegužės 5 d.
6.1. Pareiškėjas Migracijos departamento Utenos skyriui 2020 m. sausio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, todėl 2020 m. sausio 27 d. jam išrašytas naujas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7503842, tačiau leidimas nuolat gyventi užsieniečiui neįteiktas (b. l. 115-117).
6.2. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 30 d. gavo informaciją (rašto Nr. 5-S-1456), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jis buvo septynis kartus teistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, penkiolika kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 77-80).
6.3. 2020 kovo 3 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktu, 55 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsnio 1, 5, 7, 8 dalimis, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 pastraipa, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais ir Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 37 ir 38 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) Nr. LT7367554; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 4) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, 2,5 m. nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per ginčijamu sprendimu nustatytą savanoriško išvykimo terminą, laiku neišvykus per šį terminą ir priėmus sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos – nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui, atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmąją pastraipą 2,5 m. nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, laiku jam neišvykus per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą savanorišką išvykimo terminą ir priėmus sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos – nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (b. l. 10-17).
7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas); leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 54 straipsnis numato leidimo nuolat gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo priima Migracijos departamentas (Įstatymo 55 straipsnio 2 dalis).
7.1. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnyba), nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
7.2. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, - Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras. (Įstatymo 127 straipsnio 7 dalis). Pagal Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Grąžinimo aprašas), 49 punktą, Migracijos departamentas sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo priima, jeigu priimdamas Grąžinimo aprašo 23 punkte nurodytą Migracijos departamento sprendimą dėl teisinės padėties (sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi) nustato, kad yra Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
8. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, teigdamas, kad Sprendime pateikta informacija neatitinka tikrovės, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, dabar nebekelia grėsmės Lietuvos Respublikos visuomenės interesams.
9. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, teikdamas, kad departamentas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes pareiškėjas nėra linkęs vertinti savo elgesį kaip pavojingą ir toliau laikytis nustatytų elgesio normų.
10. Policijos departamentas gavęs Migracijos departamento Imigracijos skyriaus paklausimą, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. 5-S-1456, informavo atsakovą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes patikrinus duomenis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta (b. l. 120-127), kad jis buvo septynis kartus teistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis: 1) 1997 m. balandžio 25 d. Visagino miesto apylinkės teismas nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio „Vagystė“ 4 dalį (kodeksas galiojo iki 2003-05-01) ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. 1998 m. gegužės 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas paleistas lygtinai 1 metai 10 mėnesių 28 dienos prieš bausmės atlikimo terminą; 2) 2007 m. balandžio 27 d. Visagino miesto apylinkės teismas nuteisė jį už vieną nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ 1 dalį „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti <...>“ ir vieną baudžiamąjį nusižengimą pagal to paties straipsnio 2 dalį „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti <...>“. Paskirta 34 parų arešto bausmė ir 625 litų (5 MGL) bauda; 3) 2008-05-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nuteisė pareiškėją už baudžiamąjį nusižengimą pagal LR BK 178 straipsnio „Vagystė“ 4 dalį „<...> pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą <...>“ ir paskyrė 520 litų (4 MGL) baudą; 4) 2013-10-10 Ignalinos rajono apylinkės teismas nuteisė jį pagal LR BK 178 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį „<...> atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį <...>“ ir LR BK 187 straipsnio „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“ 2 dalį „<...> sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su bendrininkais įsibrovė į įmonės dirbtuvių patalpą ir pagrobė turtą, kurio vertė 7 028,80 litai, taip pat, nepataisomai sugadino įmonei priklausantį turtą, kurio vertė 5 000 litų. Jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 5) 2014-04-03 Visagino miesto apylinkės teismas nuteisė jį pagal LR BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 1 dalį „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su bendrininkais ne mažiau kaip du kartus neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - heroiną, šią narkotinę medžiagą laikė ir pardavėją. Skirta su 2013 m. spalio 10 d. paskirta bausme subendrinta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 6) 2017 m. rugsėjo 22 d. Visagino miesto apylinkės teismas nuteisė pareiškėjas pagal LR BK 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį „<...> šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui <...>“ (minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino). Pareiškėjas smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo broliui: konflikto metu parvertė jį ant grindų ir, apglėbęs ranka kaklą, smaugė, po to, nukentėjusiajam atsikėlus nuo grindų, stipriai jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ir užsigavo koją. Pareiškėjui paskirta 90 parų arešto bausmė; 7) 2017 m. spalio 5 d. Visagino miesto apylinkės teismas nuteisė jį pagal LR BK 284 straipsnį „Viešosios tvarkos pažeidimas“ „<...> viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką <...>“. Teismas nustatė, kad pareiškėjas viešojoje vietoje - kavinėje - paėmęs ant sienos pritvirtintą gesintuvą, apipurškė kavinės inventorių ir lankytojus. Tokiais vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir panieką elementarioms visuomenės moralės bei elgesio normoms, taip pat, sugadino kavinei priklausantį turtą, kurio vertė 300 eurų. Pareiškėjui paskirta 90 parų arešto bausmė.
11. Policijos departamentas įvertino, kad pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalį nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, kvalifikuojamos kaip nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.
12. Policijos departamentas prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimo metu nustatė, kad patikrinus duomenis Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. birželio 20 d. taip pat buvo nubaustas už penkiolika administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka, bendra pareiškėjo nesumokėtų už administracinius nusižengimus paskirtų baudų suma -1 490 eurų.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį į agresiją, smurtą ir polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių sveikatos ir orumo. Jo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir administracinės nuobaudos jo elgsenos nepakeitė, išvadų nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Todėl vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas ateityje darys naujus teisės pažeidimus, nesilaikys nustatytų taisyklių, negerbs visuomenės kurioje gyvena. Vadovaujantis BK 27 straipsnio „Nusikaltimų recidyvas“ 1 dalimi nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi pareiškėjas laikomas recidyvistu. Recidyvinis nusikalstamumas yra vienas iš negatyviausių ir pavojingiausių socialinių reiškinių, o recidyvisto asmenybė yra viena iš pavojingiausių socialinės asmenybės tipų, turinčių pavojingų visuomenei bruožų, savybių, požiūrių ir orientacijų.
14. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatė, kad užsienietis gimė Rusijos Federacijoje, Kaliningrade. Į Lietuvos Respubliką gyventi nuolat atvyko 1995 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. liepos 3 d. dekretu buvo patenkintas jo prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Užsieniečio gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 1995 m. gruodžio 11 d., nuo 2019 m. kovo 27 d. jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbiami). Užsieniečiui pirmas leidimas nuolat gyventi Nr. LD001283 išduotas 1995 m. gruodžio 11 d., paskutinis - Nr. LT7367554, išduotas 2015 m. gegužės 5 d. Duomenų apie užsieniečio esamas darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra. Užsienietis nuo 2018 m. kovo 12 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 31), tačiau įvertinus turimus duomenis apie užsieniečio buvusias darbovietes ir darbo trukmę jose, nustatyta, kad jis neturi tvirtų darbo ir socialinių ryšių Lietuvoje. Bylos įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo tėvas, Lietuvos Respublikos pilietis ir jo motina, Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi (b. l. 128-136). Duomenų apie užsieniečio šeimos narius (sutuoktinę, nepilnamečius vaikus) nėra.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) savo bylose yra konstatavęs, kad užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei gali būti konstatuota ir esant tik užsieniečio padarytiems administraciniams nusižengimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A-5130- 492/2017). Pareiškėjas teigia, kad jokios realios grėsmės viešajai tvarkai nebekelia, laikotarpiai tarp nusikalstamų veikų pakankamai dideli, tačiau sutinka su atsakovo sprendime nurodyta informacija dėl teistumo, patvirtina kad nuo 2007 m. vartoja narkotines ir kitas psichotropines medžiagas, dėl kurių pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir sveikata, turi invalidumą. Tačiau įvertinus pateiktą Policijos departamento pažymą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiškėjo padarytų nusikaltimų sunkumą, nustatyta, kad pareiškėjas buvo septynis kartus teistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra laikomas recidyvistu; 2017-2019 metais iš viso padarė penkiolika administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka, todėl negalima teigti, kad jis suprato savo elgesio neleistinumą, ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų, nedarys naujų teisės pažeidimų Lietuvoje ar kitose valstybėse. Pareiškėjo padarytų pažeidimų analizė rodo, kad jo padaryti pažeidimai yra susiję su pareiškėjo itin agresyviu elgesiu, nusistovėjusių normų ignoravimu, nepaklusnumu valstybės institucijų pareigūnams, padaryti pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, keliantys grėsmę ne tik viešajai tvarkai, bet ir kitų žmonių sveikatai.
16. Pareiškėjo teigimu, jo socialiniai ryšiai yra susiję tik su Lietuvos Respublika, tačiau iš bylos duomenų, pareiškėjo pase esančių sienų kirtimo spaudų (b. l. 119), matyti, kad pareiškėjas dažnai vyksta į Rusijos Federaciją, kas leidžia abejoti pareiškėjo teiginiais, kad jo socialiniai ryšiai apsiriboja tik Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas prieš priimdamas sprendimą atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes – užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje faktinį laiką, esamus socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nors ir yra ilgalaikiai, tačiau nėra stiprūs, nes pateikti duomenys apie pareiškėjo buvusias darbovietes ir darbo trukmę jose, akivaizdu, kad pareiškėjas neturi tvirtų darbo ir socialinių ryšių Lietuvoje, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo sutuoktinę ar nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, vadinasi, leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, o aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo giminės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesų bei suteikti pareiškėjui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nes visuomenės interesai yra svarbesni nei pareiškėjo asmenins noras gyventi Lietuvos Respublikoje.
17. Nors Pareiškėjas skunde teigia, kad didžioji dalis skolos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos finansų ministerijos, sumokėta, tačiau iš pareiškėjo teismui pateikto antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dokumento akivaizdu, kad skolos iš jo buvo išieškomos pagal antstolio patvarkymą, t. y. pareiškėjas savanoriškai paskirtų baudų nemokėjo, jos buvo išieškomos priverstine tvarka, o tai dar kartą patvirtina išvadą, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusios tvarkos (b. l. 22-27).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad EŽTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.
19. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
21. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. (15/5-5)24U-1/41PR-4/4U-169 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
22. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.