Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-237/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-16
Bylos Nr.
1S-237/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
P. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-237/2011
Teisminio proceso numeris: 1-97-1-00001-2006-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,kaltinamajam P. S. ,gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. S. (P. S. ) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 1 d., apie 3.00 val., Šalčininkų rajone, Eišiškių mieste, Gegužės aikštėje, šalia pastato Nr. 19, viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, elgdamasis įžūliai, be jokios dingsties, tyčia vieną kartą sudavė peiliu T. T. į kryžkaulį, padarydamas pastarajam durtinę – pjautinę žaizdą kryžkaulio srityje ir taip nežymiai sutrikdė T. T. sveikatą, tokiais savo veiksmais padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. S. kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 1 d., apie 3.15 val., Šalčininkų rajone, Eišiškių mieste, Gegužės aikštėje, šalia pastato Nr. 19, viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pasinaudodamas menkaverte dingstimi - dėl E. D. paklausimo, kodėl sužalojo draugą, tyčia du kartus sudavė peiliu E. D. į dešinę koją bei krūtinę, padarydamas pastarajam durtinę – pjautinę žaizdą dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje bei kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, dėl ko išsivystė sunkus šokas bei krūtinės kiauryminės žaizdos, ir taip, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė E. D. sveikatą. Šiais veiksmais P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

P. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka, laikinai sulaikytas 2011 m. kovo 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi P. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2011 m. balandžio 14 d. To paties teismo 2011 m. balandžio 14 d. ir 2011 m. gegužės 13 d nutartimis suėmimo terminas P. S. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė P. S. gynėjo skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties.

Skundžiama 2011 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas kaltinamojo P. S. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 15 d.

Nutartyje teismas konstatavo, kad P. S. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, bylos duomenimis buvo paskelbta P. S. paieška ir jis ilgai buvo ieškomas. Be to, jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nedirba, nevedęs, turi ryšių užsienyje, jo paties teigimu, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti, todėl kaltinamojo P. S. suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamojo P. S. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Gynėjo nuomone, apygardos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 4 punktą, kuris numato, kad sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, būtina patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tokio įvertinimo (motyvų, faktinių aplinkybių konstatavimo) nutartyje nėra, o byloje esantys įrodymai yra prieštaringi.

Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad P. S. neturi ryšių užsienyje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nesantuokinį vaiką U. G. bei brolį F. S. , kurie gyvena Lietuvoje. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad P. S. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais.

Be to, gynėjo manymu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad P. S. gana ilgą laiką buvo ieškomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. asmeniškai ar jo artimiesiems būtų įteiktas šaukimas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Įstatyme nenustatyta galimybė skųsti instancine tvarka nutartį, kuria buvo paskelbta paieška, todėl teismas, nagrinėjęs suėmimo termino pratęsimo klausimą, privalėjo įvertinti ar buvo pagrindas skelbti P. S. paiešką, ar byloje yra įrodymų patvirtinančių, jog jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Juolab, kad kaltinamajam neturint galimybės apskųsti nutartį, kuria paskelbta jo paieška, yra pažeidžiamos jo teisės numatytos Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, t. y. teisė skųsti teismo nutartis.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. S. gynėjo skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis P. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai tokiais duomenimis pripažino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, asmens atpažinimo protokolą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, specialistų išvadas ir kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Todėl kaltinamojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad apygardos teismas, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 4 punkto reikalavimus, nepatikrino ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis P. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, taip pat apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tačiau tokie bylos duomenys nevertinami įtariamojo ar kaltinamojo kaltės nustatymo aspektu. Šioje proceso stadijoje nesprendžiama ar šis asmuo iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, todėl iš esmės nenagrinėtini kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nėra faktinių aplinkybių konstatavimo ir įvertinimo, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas pratęsė kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. P. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. jis kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba siekia dvejus metus, o maksimali – dvylika metų laisvės atėmimo.

Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis P. S. , nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje nėra duomenų apie tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius. Priešingai yra duomenų, kad kaltinamasis P. S. nevedęs, be to, iš esmės nebendrauja su motina, nes jo ieškant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kaltinamojo motina informavo, jog P. S. nematė nuo 2006 m. pradžios. Tuo tarpu vien tik kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas faktas, kad jo ginamasis turi nesantuokinį sūnų U. G. bei brolį F. S. , kurie gyvena Lietuvoje, savaime negali būti pagrindu spręsti apie tvirtus jo socialinius ryšius. Byloje esančiame U. G. gimimo liudijime kaltinamasis nėra nurodytas, kaip šio asmens tėvas, o kokių nors reikšmingesnių duomenų apie tvirtus socialinius ryšius su broliu, byloje nėra. Sprendžiant ar kaltinamasis P. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo, svarbi ir ta aplinkybė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šią aplinkybę patvirtina prokuroro nutarimas, kuriuo P. S. byloje pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Tai, kad P. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo ieškomas, patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai iš kurių matyti, kad P. S. gyvenamojoje vietoje nerastas, o visais atvejais ten pat gyvenanti jo motina informuodavo, kad sūnus P. S. po konflikto su kitais asmenimis 2006 metų pradžioje išvyko ir ji nuo to laiko su juo nebendravo. Dėl šių aplinkybių atmetamas kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. asmeniškai ar jo artimiesiems būtų įteiktas šaukimas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kadangi pačiam P. S. įteikti šaukimą nepavyko, o jo artimieji tokį šaukimą priimti neprivalo. Įvertinus paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės P. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo nešalina kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti samprotavimai dėl paskelbtos paieškos pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl apygardos teismo nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas, pagrįstumo ir teisėtumo, nesprendžia klausimų susijusių su kitų ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl kaltinamojo P. S. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo P. S. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys