- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-884-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. apeliacinį skundą D. Ž. baudžiamojoje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., kaltininkui bei nukentėjusiesiems susitaikius, ir byla jo atžvilgiu nutraukta.
2014-10-13 Zarasų rajono apylinkės teisme gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. apeliacinis skundas, kuriuo prokuroras prašo pakeisti nuosprendį ir, remiantis BK 67 str. 1 d., 68 str., uždrausti D. Ž. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skundžiama 2014-10-14 nutartimi Zarasų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 str., atsisakė priimti prokuroro apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad prokuroras A. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, kuriame byla buvo pradėta ir baigta nagrinėti, nedalyvavo, jame dalyvavo prokurorė D. K.-Š., todėl, teismo nuomone, tik ši prokurorė arba aukštesnysis prokuroras turėjo teisę apskųsti teismo nuosprendį. Prokuroras A. M. nėra aukštesnysis prokuroras, todėl jo apeliacinį skundą priimti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras A. M. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį. Nurodo, kad teismo motyvai yra nepagrįsti ir prieštarauja imperatyviosioms BPK normoms bei pažeidžia teisingą procesą. 2014-04-30 Zarasų rajono apylinkės teismas nutartimi perdavė D. Ž. baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, į kurios nagrinėjimą buvo kviestas kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras. 2014-06-26 įvyko pirmasis teisiamasis posėdis, kuriame jis dalyvavo, tačiau neatvykus nukentėjusiajam posėdis buvo atidėtas. Taigi akivaizdu, jog tuo metu jis vykdė Konstitucijos, baudžiamojo proceso ir prokuratūros įstatymo deleguotą funkciją bei pareigą - palaikė valstybinį kaltinimą, todėl nepriklausomai nuo to, jog kitame teismo posėdyje jis dėl pateisinamos priežasties (buvo atostogose) nedalyvavo, ši aplinkybė, prokuroro manymu, neatima jo teisės skųsti nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, kadangi jis palaikė valstybinį kaltinimą nuo pat tyrimo pradžios, perdavė bylą į teismą surašęs kaltinamąjį aktą ir dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime. Pažymi, kad 2013-10-17 Generalinio prokuroro nurodymo N-2 „Dėl neapskųstų apygardų ir apylinkių teismų neįsiteisėjusių nuosprendžių ir sprendimų nutraukti baudžiamąją bylą pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo“ 1.1 punkte numatyta, jog teritorinės prokuratūros prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, per 7 dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo turi spręsti dėl priimto sprendimo apskundimo tikslingumo. Taigi akivaizdu, jog nei BPK nuostato, nei prokuratūros įstatymas, nei prokuratūros vidaus teisės aktais nėra siejama ir saistoma prokuroro teisė skųsti teismo sprendimą, nepriklausomai nuo to, kokioje teismo stadijoje prokuroras dalyvavo. Prokuroro teisė skųsti teismo sprendimą imperatyviai siejama su valstybinio kaltinimo palaikymo funkcija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prokuroro skundą D. Ž. prašo prokuroro A. M. 2014-10-16 skundą atmesti, o 2014-10-14 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog prokuroras A. M. neatitinka prokuroro, palaikiusio valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, sąvokos, vartojamos ir paties apelianto nurodytame 2013-10-17 Generalinio prokuroro nurodymo N-2 „Dėl neapskųstų apygardų ir apylinkių teismų neįsiteisėjusių nuosprendžių ir sprendimų nutraukti baudžiamąją bylą pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo“ 1.1 punkte. Valstybinį kaltinimą jo byloje pirmosios instancijos teisme palaikė prokurorė D. K.-Š.. Atitinkamai ji arba aukštesnysis prokuroras pagal šį Generalinio prokuroro nurodymą ir turėjo spręsti klausimą dėl 2014-09-23 nuosprendžio apskundimo. Tačiau ši prokurorė nuosprendžio neskundė, nes ji per baigiamąsias kalbas aiškiai išdėstė savo poziciją ir neprašė taikyti jokių baudžiamojo poveikio priemonių. Su šia prokurorės pozicija sutiko ir nukentėjusieji, dalyvavę teisme, taip pat gynyba ir pats teismas, t. y. teismo 2014-09-23 nuosprendis visiškai atitiko prokurorės prašymą teismui.
Prokuroro skundą atsiliepimu prašo atmesti ir nukentėjusysis M. A..
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip matyti iš prokuroro skundo, jis iš esmės nesutinka su tuo, kad nėra tinkamas subjektas paduoti apeliaciniam skundui, ir mano, kad apylinkės teismas privalėjo priimti jo apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo 2014-09-23 nuosprendžio, nes D. Ž. byloje jis nuo pat tyrimo pradžios palaikė valstybinį kaltinimą, perdavė bylą į teismą surašęs kaltinamąjį aktą ir dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmenų, turinčių teisę paduoti apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio, sąrašas nustatytas BPK 312 str. 1 d. Šiame sąraše yra ir prokuroras. Nors BPK nuostatos šiuo atveju neapibrėžia prokuroro, galinčio paduoti apeliacinį skundą, sąvokos, tačiau pagal teismų praktiką tokiu prokuroru yra laikomas prokuratūros prokuroras, pirmosios instancijos teisme palaikęs valstybinį kaltinimą ir kuriam dalyvaujant teisme iš esmės buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat aukštesnysis prokuroras. Prokuroro skunde cituojamo 2013-10-17 Generalinio prokuroro nurodymo N-2 „Dėl neapskųstų apygardų ir apylinkių teismų neįsiteisėjusių nuosprendžių ir sprendimų nutraukti baudžiamąją bylą pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo“ 1.1 punkte taip pat numatyta, kad teritorinės prokuratūros prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, per 7 dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo, turi spręsti dėl apskundimo tikslingumo. Taigi ir šiame prokuratūros vidaus teisės akte imperatyviai nurodyta, kad teisę skųsti teismo sprendimą turi tik valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras. Nors teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad prokuroras A. M. D. Ž. byloje palaikė valstybinį kaltinimą ikiteisminio tyrimo metu, perdavė bylą į teismą surašęs kaltinamąjį aktą ir dalyvavo 2014-06-26 teisiamajame posėdyje, tačiau į minėtą teisiamąjį posėdį neatvykus nukentėjusiajam M. A., byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, nebuvo pagarsintas kaltinamasis aktas), o jos nagrinėjimas atidėtas iki 2014-09-19. D. Ž. byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti 2014-09-19 teisiamajame posėdyje ir jame buvo baigta nagrinėti, o kaltinimą šiame pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė ne prokuroras A. M., o prokurorė D. K.-Š., kuri teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad prokuroras A. M. šiuo atveju nepatenka į proceso dalyvių, galinčių skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, sąrašą, t. y. jis nėra tinkamas subjektas paduoti apeliaciniam skundui dėl byloje priimto teismo sprendimo, kurioje jis pirmosios instancijos teisme nepalaikė valstybinio kaltinimo ir nedalyvavo teisme bylą išnagrinėjant iš esmės. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šiuo atveju galėjo paduoti tik kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė D. K.-Š., kuri, kaip minėta, teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, arba aukštesnysis prokuroras. Be to, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė raštu teismui nurodė, kad šiuo atveju kaltinimą teisme palaikiusiai prokurorei D. K.-Š. apeliacine tvarka neapskundus teismo nuosprendžio, jį galėjo apskųsti tik aukštesnysis prokuroras M. R.. Kadangi A. M. nėra aukštesnysis prokuroras, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti jo apeliacinį skundą.
Taigi apibendrinus darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.