- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-632-48-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- G. N., V. V.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei ir Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. N. ir V. V. apeliacinius skundus dėl 2008-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178str.2d. laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178str.2d. laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64str.1d., 3d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2 metams 6 mėnesiams, pridėta dalis 2008-04-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų G. N. ir V. V. priteista solidariai atlyginti 240 Lt nukentėjusiajai A. K. padarytą turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. ir V. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2008-07-26, apie 00:30 val., (duomenys neskelbtini) namo, iš A. K. atvirai pagrobė 10 Lt vertės krepšį, kuriame buvo A. K. priklausantis 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6100“ su 25 Lt vertės SIM kortele, akiniai 35 Lt vertės, striukė 10 Lt vertės, švarkas 20 Lt vertės, pinigai - 43 Lt, raktų ryšulys 200 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajai A. K. 608 Lt turtinę žalą, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178str.2d.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. N. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepripažįsta kaltės, kadangi jis eidamas iš draugo susitiko V. V., su kuriuo beeinant, prie jų privažiavo policijos ekipažas ir juos abu sulaikė. Pas V. V. jokių pavogtų daiktų nematė, o apie įvykdytą vagystę sužinojo tik pristatytas į Dainavos PK.
Teigia, kad jis nebuvo pristatytas į paskutinį 2008-09-25 teismo posėdį, todėl jam nebuvo suteikta paskutinio žodžio teisė bei nesupranta, kaip jis galėjo būti nuteistas, jei teisėjas tą dieną buvo išvykęs į laidotuves.
Apeliantas nurodo, kad šioje byloje nebuvo atliktas akistatos procesinis veiksmas, neatlikta ekspertizė, neatliktas „bylos uždarymas“.
Pažymi, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes yra jau pasitaisęs, dirbo, bet iki suėmimo buvo išėjęs iš darbo ir ruošėsi naujai įsidarbinti.
Taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai taikytos BK 26str. (šiuo metu galiojančio BK 27str.) nuostatos, kadangi šio straipsnio nuostatos jam taikytos labai seniai, todėl mano, kad dabar pavojingu recidyvistu jis pripažintas nepagrįstai, be to, už paskutinius teistumus jam šio straipsnio nuostatos nebuvo taikomos.
Šiuo apeliaciniu skundu nuteistasis G. N. prašo paskirti jam teisingą bausmę.
Nuteistasis V. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, davė nuoseklius parodymus. Be to, nusikaltimo metu pagrobti daiktai yra grąžinti nukentėjusiajai.
Šiuo apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų G. N. ir V. V. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo G. N. apeliacinio skundo
Nors G. N. savo apeliaciniu skundu prašo paskirti jam teisingą bausmę, tačiau iš jo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis ginčija kaltės klausimą, todėl nagrinėjant jo apeliacinį skundą, svarstytinas ne tik G. N. paskirtos bausmės, bet ir jo kaltės klausimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. kaltė pagal BK 178str.2d. pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. K. bei liudytojo V. Z. parodymais, 2008-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolu.
Iš nukentėjusiosios A. K. parodymų matyti, kad 2008-07-26, apie 00:30 val., eidama namo (duomenys neskelbtini), ji buvo užpulta dviejų vyriškių. G. N. (vienas iš vyriškių, kuris buvo vyresnio amžiaus ir tamsių plaukų), priėjęs prie nukentėjusiosios pasakė, kad nieko jai nedarys, o V. V. (antrasis jaunesnis ir šviesesnių plaukų vyriškis) nuo nukentėjusiosios peties nutraukė krepšį. A. K. laikant krepšį už rankenų, vyresnysis užpuolikas pradėjo traukti krepšį. Atėmus krepšį abu užpuolikai pabėgo. Nedelsiant apie tai pranešus policijos pareigūnams ir kartu su jais važinėjant, užpuolikai netrukus buvo pastebėti ir sulaikyti. Užpuolikus nukentėjusioji puikiai įsidėmėjo tiek pagal apdarą, tiek pagal išorės požymius, todėl kategoriškai nurodė, kad tai tie patys ją užpuolę asmenys.
Iš liudytojo V. Z. parodymų matyti, kad 2008-07-26, apie 00:30 val., būdamas policijos pareigūnu ir budėdamas su kolega J. M., gavę Dainavos PK budėtojo pranešimą dėl įvykdyto nusikaltimo bei vėliau įsisodinę į savo tarnybinį automobilį nuo užpuolimo nukentėjusią moterį, važiuojant R. K. gatve (ties geležinkelio viaduku), pamatė pagal nukentėjusiosios smulkiai apibūdintus nusikaltėlių išorės požymius asmenis, t.y. G. N. ir V. V., nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, kad tai tie patys asmenys, kurie iš jos atėmė krepšį.
Iš 2008-07-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta, kur iš nukentėjusiosios A. K. atvirai pagrobta rankinė.
Nukentėjusiosios A. K. ir liudytojo V. Z. parodymai buvo nuoseklūs ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl netikėti jais nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2008-07-26 – nusikaltimo padarymo dieną, paliudijo, kad nusikaltimą įvykdė kartu su G. N. ir apibūdino visas įvykio aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiosios A. K. parodymais. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. jau nurodė, kad nusikaltimą įvykdė vienas, o G. N. susitiko jau po įvykdytos nusikalstamos veikos, kuriam apie vagystę nieko nepasakojo bei nerodė pagrobtų daiktų ir pinigų. Toks V. V. parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip bandymas padėti G. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat palengvinti ir savo kaip nuteistojo (kaltinamojo) teisinę padėtį, pašalinant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje.
Nors G. N. neigia savo kaltę šio nusikaltimo padaryme, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, laikytina, kad jo kaltė pagal BK 178str.2d. pilnai įrodyta, o G. N. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę, vertintini kaip nuteistojo G. N. gynybos taktika. Todėl jo apeliacinio skundo motyvas dėl kaltės neigimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš 2008-09-25 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad G. N. buvo pristatytas į šį posėdį bei jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė, o teisėjui B.Liatukui sugrįžus iš pasitarimų kambario ir paskelbus nuosprendį, nuteistajam išaiškinta nuosprendžio esmė, apskundimo laikas ir tvarka, paskirtos bausmės vykdymo ypatumai, įvykdymo ir atlikimo laikas ir sąlygos, jo teisės ir pareigos. G. N. nurodė, kad viską suprato, todėl jo skundo motyvai šiuo aspektu taip pat atmestini.
Nors apeliantas nurodo, kad šioje byloje nebuvo atliktas akistatos procesinis veiksmas, neatlikta ekspertizė, neatliktas „bylos uždarymas“, tačiau abejoti ikiteisminio tyrimo atlikimo išsamumu ir pagrįstumu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi, kaip minėta, G. N. kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, o apeliacinio skundo motyvas, kad neatliktas „bylos uždarymas“, teisėjų kolegijai iš viso nesuprantamas.
Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis šio nusikaltimo nepadarė, nes yra jau pasitaisęs, dirbo, bet iki suėmimo buvo išėjęs iš darbo ir ruošėsi naujai įsidarbinti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pats nuteistasis nurodė, kad iki suėmimo buvo išėjęs iš darbo, t.y. nedirbo ir tariamai ruošėsi įsidarbinti.
Teismas, skirdamas bausmę G. N., pagrįstai nurodė, kad šį apysunkį nusikaltimą jis įvykdė būdamas 1997-03-28 nuosprendžiu pripažintas (itin) pavojingu recidyvistu, tik teismas suklydo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas pastarojo nuosprendžio datą, t.y. 2007-03-28, tačiau šis netikslumas laikytinas tik kaip techninė spausdinimo klaida. BK 27str.5d. nurodyta, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 1997-03-28 nuosprendžio, kuriuo G. N. buvo pripažintas (itin) pavojingu recidyvistu, jam teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas ir tęsiasi iki šiol, kadangi jis darė vis naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu G. N. pagrįstai laikomas (itin) pavojingu recidyvistu.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. N. nusikalto septintą kartą, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir būdamas pripažintu (itin) pavojingu recidyvistu, jam pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, o įvertinęs tai, kad jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtinis, G. N. asmenybę bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje, parinko jam teisingą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė nei tokio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti G. N. apeliacinį skundą, t.y. išteisinti jį (kaip suprantama iš jo apeliacinio skundo turinio), ar kaip jis pats nurodo – paskirti teisingą bausmę, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. V. atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas jau šeštą kartą, šį nusikaltimą padarė turėdamas eilę neišnykusių teistumų už tyčinius, tame tarpe analogiškus ir sunkius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl nuteistajam pagrįstai parinko realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atsiprašė nukentėjusiosios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikė bendrininkų grupėje bei tai, kad nusikaltimas įvykdytas tiesiogine tyčia, teismas nustatė pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei numato laisvės atėmimo bausmės už tokį nusikaltimą vidurkis, o bendrindamas šią bausmę BK 64str.1d., 3d. pagrindais su 2008-04-18 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme, pridėjo tik dalį, t.y. 1/2 pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl paskyrė pakankamai švelnią galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pagrįstai nurodė, kad yra viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau netinkamai ją įvardino. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, kas pagal BK 59str.1d.2p. laikytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsiprašymas nukentėjusiojo dėl padarytos veikos nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59str.1d., todėl atsiprašymas nukentėjusiojo gali būti vertinamas tik kaip nuteistąjį charakterizuojantis požymis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius V. V. atžvilgiu nepasikeitė, o pasikeitė tik įvardinimas, todėl tai nelengvina nuteistojo teisinės padėties ir neįtakoja jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.
Remiantis tuo, V. V. apeliacinio skundo motyvas, kad jam turi būti švelninama bausmė, nes jis pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, yra atmestinas. Ta aplinkybė, kad jis davė nuoseklius parodymus, yra nepagrįsta, kadangi nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis pripažino savo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad veikė kartu su G. N., teisme nurodė, kad šį nusikaltimą įvykdė vienas. V. V. nepagrįstai nurodė ir tai, kad nusikaltimo metu pagrobti daiktai yra grąžinti nukentėjusiajai, kadangi iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog jai negrąžintas krepšys, švarkas, striukė ir bažnyčios raktai, todėl ji pareiškė civilinį ieškinį 240 litų sumai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelninti V. V. 2008-09-25 nuosprendžiu paskirtą bausmę, pastarojo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų G. N. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti.