- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- 2S-590-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- E. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4004-636/2018 pagal ieškovės S. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovui E. G., trečiasis asmuo – antstolė E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
I. S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo. Prašė: 1) nutraukti 2010 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę; 3) nesiimti priemonių sutuoktiniams sutaikyti; 4) nustatyti po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų (E. G., U. G., G. G.) gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (nuo 2018-01-05), paskirti ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) iš antstolės E. M. išreikalauti duomenis apie vykdomąsias bylas dėl priteistų skolų išieškojimo iš ieškovės ir atsakovo; 7) prijungti civilinę bylą Nr. 2YT-973-832/2018; 8) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog jau yra iškelta ir nėra baigta civilinė byla Nr. 2YT-973-832/2018 pagal pareiškėjų E. G. ir S. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovės ieškinį priimti atsisakytina, kadangi ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį, ieškovė (apeliantė) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo su atsakovu E. G., esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės.
Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose yra užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo su atsakovu E. G. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuri yra sustabdyta, kol sutuoktiniai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir kurioje bus išspręsti kreditorinių reikalavimų tenkinimo klausimai arba pateikti įrodymai, kad kreditorinių reikalavimų nėra. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog pateikė teismui informaciją apie savo asmenines skolas kreditoriams ir jų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau atsakovas tokių duomenų teismui neteikia ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nebesutinka. Ieškovė (apeliantė) akcentavo, jog dėl šių priežasčių kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu kitu teisiniu pagrindu – prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat trečiuoju asmeniu į bylą įtraukdama antstolę, vykdančią išieškojimus iš abiejų bylos šalių. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovės (apeliantės) ieškinį turi būti panaikinta ir byla nagrinėjama iš esmės, kadangi tarp šalių jau yra kilęs ginčas ir santuoka bendru sutuoktinių sutarimu nebus nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės (apeliantės) ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas pareiškėjų S. G. ir E. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjų E. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo sustabdyta, kol sutuoktiniai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje bus išspręsti kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimai arba pateikti įrodymai, kad kreditorinių reikalavimų nėra. Pareiškėjams išaiškinta, jog jei per 6 (šešis) mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdys teismo nurodymų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų pašalinimo, jų prašymas bus paliktas nenagrinėtas. 2018 m. kovo 20 d. teisme buvo gautas pareiškėjos S. G. prašymas dėl bylos nutraukimo, kuris teismo nebuvo išspręstas. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjų E. G. ir S. G. pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kadangi per nustatytą laikotarpį sutuoktiniai teismui nepateikė naujos sutarties, kurioje būtų išspręsti kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimai, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad su kreditoriais atsiskaitė. Minėta nutartis neįsiteisėjusi.
I. S. G. ieškinys atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei teisme gautas 2018 m. birželio 13 d. Ieškovė ieškinyje nurodė: jog su sutuoktiniu kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; kad byla buvo sustabdyta; kad sutuoktinis nevykdo teismo įpareigojimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų pašalinimo; kad, ieškovės manymu, nebėra galimybių nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teisme jau yra iškelta ir nėra baigta civilinė byla pagal pareiškėjų E. G. ir S. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, ieškinį priimti atsisakė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog susipažinus su ieškovės (apeliantės) ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, matyti, kad šalims taikiai susitarti ir nutraukti santuoką bendru sutarimu nepavyks. Tokias išvadas patvirtina ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria pareiškėjų E. G. ir S. G. pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą; sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Be to, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju teismas ex officio naudojasi didesnį teismo aktyvumą suteikiančiomis teisėmis. Aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs teismo žinioje esančias civilines bylas dėl santuokos nutraukimo bei nurodytas faktines aplinkybes, teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos kartu, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais; atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.