- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- eI2-3991-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02086-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rūtos Miliuvienė, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Elektrėnų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 03.2-10-370 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ konstatavo, kad 30 m ilgio geltonoji ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, todėl netenkino pareiškėjos prašymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 03.2-10-370 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“.
2.1. Paaiškina, kad Elektrėnų miesto savivaldybės saugaus eismo komisija (toliau – Komisija) gavo septynių gyventojų prašymą prie (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio borto uždažyti geltonąją liniją. Komisija rekomendavo organizuoti 4 m ilgio geltonos siauros ištisinės linijos nudažymo darbus, tačiau prie minėto namo šaligatvio buvo nubrėžta 30 m ilgio geltonoji linija.
2.2. Teigia, kad 2019 m. lapkričio 25 d. kartu su kitais keturiasdešimt (duomenys neskelbtini) namų gyventojais kreipėsi į Saugos eismo komisiją dėl 2019 m. spalio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo dėl geltonos linijos su prašymu, kad linija būtų panaikinta arba sutrumpinta iki rekomenduojamų 4 m. Administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad prašymas netenkinamas. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu, 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl Saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio metu priimto sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) namų gyventojų prašymo panaikinimo. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jo netenkino, paliko galioti Komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą.
2.3. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino jos skundą, panaikinti Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 21R-323 (AG-94/03-2020) ir Administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“ ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl 2019 m. spalio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo.
2.4. Administracija, vykdydama teismo sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymus iš naujo ir 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 03.2-10-370 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ konstatavo, kad 30 m ilgio geltonoji ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, todėl netenkino pareiškėjos prašymo.
2.5. Pareiškėja nesutinka su Administracijos sprendimu, nes jis nėra pagrįstas jokiais faktiniais argumentais, sprendime nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka realios situacijos, yra formalios, siekiant palikti nubrėžtą 30 m. ilgio geltoną liniją prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Kvestionuoja įvykusio Saugaus eismo komisijos posėdžio metu priimtą sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo. Tvirtina, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
2.6. Pažymi, kad esant skubiam atvejui 4 m ilgio linijos pakanka specialiųjų automobilių privažiavimui prie laiptinės, taip palengvinamas manevravimas ir apsisukimas prie gyvenamųjų namų. Šiuo metu nubrėžta 30 m geltona linija yra perteklinė, šalia geltonai pažymėto šaligatvio borto gali tilpti 7-8 specialiosios transporto priemonės, todėl 30 m ilgio geltona linija sumažino ir taip trūkstamų laisvų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Su šia problema susiduria ne tik jaunos šeimos išlaipindamos mažamečius vaikus su vežimėliais, tačiau apsunkinama ir pagyvenusių, judėjimo sutrikimų turinčių žmonių kasdienybė.
3. Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI2-651 -541/2021, Administracijos direktorius pavedė Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijai (toliau - Komisija) iš naujo išnagrinėti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų (toliau - Gyventojai) 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą. Komisija, 2021 m. gegužės 11 d. vykusiame posėdyje, iš naujo išnagrinėjo Gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą ir nutarė, kad 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, todėl, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 03V-294 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatų 17.3, 17.5, 22.2 papunkčiais, pasiūlė Administracijos direktoriui Gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti. Administracijos direktorius, sutikdamas su Komisijos siūlymu, nusprendė gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti. Administracijos direktoriaus administracinis sprendimas buvo įformintas 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 03.2-10-570 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“, kurį pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
3.1. Pažymi, kad į Administraciją buvo kreiptasi 2018 m. birželio 30 d. dėl horizontaliojo ženklinimo, geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Saugaus eismo komisijos posėdžio protokolu Nr. 29 buvo nutarta rekomenduoti Administracijos direktoriui prie daugiabučio namo organizuoti 4 m ilgio geltonos ištisinės linijos nudažymo darbus. Įvertinus situaciją, paaiškėjo, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija nėra pakankama, siekiant užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, taip pat saugumo užtikrinimą įvykus nelaimingam įvykiui, saugų eismą, darnų judrumą prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Todėl ilgesnį geltonos ištisinės linijos žymėjimą buvo būtina įtvirtinti ir siekiant užtikrinti vaikų saugumą. Taip pat gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurta odontologijos klinika, kurios klientų pastatyti automobiliai dažnai kelia nepatogumų nurodytų namų gyventojams.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovės teigimu, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, suderinus su atsakingomis institucijomis, 2019 m. spalio 25 d. buvo priimtas sprendimas dėl 30 m geltonos ištisinės linijos prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) žymėjimo. Daugiabučių gyventojai 2019 m. lapkričio 25 kreipėsi į Saugaus eismo komisiją, prašydami panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 m geltonos ištisinės linijos arba sutrumpinti šios linijos ilgį iki rekomenduoto 4 m ilgio. Saugaus eismo komisijos nariai, 2020 m. sausio 15 d. vykusio posėdžio metu svarstydami daugiabučių gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini),) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą, pažymėjo, kad įvertinus situaciją nustatyta, jog geltona ištisinė linija pažymėta teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl rekomendavo Administracijos direktoriui daugiabučių namų gyventojų prašymo netenkinti.
3.3. Pažymi, kad pagal Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 03V-294 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatų 3 punktą, priimdama sprendimus, Komisija yra savarankiška, todėl turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl tam tikrų veiksmų atlikimo būtinumo vykdant jos kompetencijai priskirtus uždavinius ir funkcijas. Saugaus eismo užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas) ir tiesioginė administracijos direktoriaus pareiga (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis), todėl egzistuojant skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių visetui, sprendimas dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįstas, būtent ir leidžiantis užtikrinti saugų eismą, darnų judrumą prie nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų.
3.4. Mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jis priimtas skundžiamas sprendimas, pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybės dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (administracinio sprendimo faktinis pagrindas), nurodyta, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra pakankama, siekiant užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, vaikų saugumą, daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurtos odontologijos klinikos „Auvadenta“ klientų judumo ir srautų, keliančių nepatogumų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojams, mažinimą, saugų eismą, darnų judrumą prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 03.2-10-370 teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino jos skundą, panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 21R-323 (AG-94/03-2020) ir Administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“ ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl 2019 m. spalio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo.
5.1. Administracijos direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-651 -541/2021, pavedė Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijai iš naujo išnagrinėti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą.
5.2. Komisija, 2021 m. gegužės 11 d. vykusiame posėdyje, iš naujo išnagrinėjo gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą ir nutarė, kad 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina, pažymėta teisėtai, todėl, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 03V-294 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatų 17.3, 17.5, 22.2 papunkčiais, pasiūlė Administracijos direktoriui gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti.
6. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nėra pagrįstas jokiais faktiniais argumentais, sprendime nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka realios situacijos, yra formalios, siekiant palikti nubrėžtą 30 m. ilgio geltoną liniją prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).
7. Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybės dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (administracinio sprendimo faktinis pagrindas), nurodyta, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra pakankama.
8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ); Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEĮ); Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ); Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 03V-294 patvirtinti Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
8.1. Pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, savivaldybė atlieka tokias funkcijas, kaip savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Šio įstatymo 18 straipsnis numato teisės aktų sustabdymą, panaikinimą, apskundimą, t. y. savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Bet kuri šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia. Savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.
8.4. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, pasitelkdamas specialistus, sudarydamas eismo saugumo komisiją. Kiek tai susiję su atsakovo bendra funkcija žymėti (dažyti) ištisines linijas pareiškėjos įvardintose gatvėse, teismas pažymi, jog asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, kad jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-679/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti, vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tačiau šiame kontekste pastebėtina, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks jo neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo, vengia atlikti veiksmus prašomu išspręsti klausimu per teisės aktų nustatytą ar išplaukiantį iš teisinio reguliavimo terminą. LVAT yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (LVAT administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 296 p.).
9. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad vykdydamas teismo sprendimą, Administracijos direktorius pavedė Komisijai iš naujo išnagrinėti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą, kuriuo gyventojai prašo .panaikinti Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 m geltonos linijos arba sutrumpinti linijos ilgį iki Saugaus eismo komisijos rekomenduoto 4 m ilgio.
11. Administracijos direktorius, susipažinęs su Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. protokolu Nr. 39, pritarė Komisijos pasiūlymui, nusprendė prašymo netenkinti Komisijos protokole nurodytų faktinių aplinkybių ir teisės aktų (nurodyti šiame rašte) pagrindu ir apie tai ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją.
12. Todėl klausimas dėl atlikto 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), du kartus buvo svarstomas Komisijoje (2020 m. sausio 15 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. vykusių Komisijos posėdžių protokolai), kuri nusprendė, kad tokio ilgio geltona ištisinė linija yra būtina, nes, kaip pažymėjo ginčo sprendime atsakovė, jei būtų sutrumpintas geltonos ištisinės linijos ilgis, vien tik kelio ženklais užtikrinti komunalines atliekas tvarkančios įmonės transporto saugų įvažiavimą į daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), teritoriją būtų neįmanoma.
13. Iš ginčijamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad jis pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra pakankama, siekiant užtikrinti: gyventojų poreikių tenkinimą (pvz., komunalines atliekas tvarkančios įmonės transporto saugų įvažiavimą į teritoriją, nepadarant žalos pačių gyventojų turtui) ir jų saugumą įvykus nelaimingam įvykiui (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos netrukdomą privažiavimą iki įvykio vietos); vaikų saugumą, nes prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, į kurią patenkama tik per važiuojamąją dalį, o stovintys automobiliai blogina matomumą ir kelia potencialią grėsmę į žaidimų aikštelę skubantiems vaikams; daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurtos odontologijos klinikos „Auvadenta“ klientų judumo ir srautų, keliančių nepatogumų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojams, mažinimą; saugų eismą, darnų judumą prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Todėl šioje dalyje pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti.
14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, sutinka su tuo, kad pareiškėjos įvardinti teisės aktai numato būtent atsakovo funkciją organizuoti eismą, dažyti ištisines linijas, be to, byloje atsakovas nekvestionuoja šios jo funkcijos, t. y. kad pareiškėjos įvardintų ištisinių linijų dažymas yra priskirtinas būtent jo kompetencijai.5Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovas nurodo aplinkybes dėl negalimumo šiuo metu nudažyti ištisines linijas pareiškėjos įvardintoje gatvėje, nes 30 m geltonos ištisinės linijos žymėjimas, negalimas, ji nudažyta įvertinus faktinę situaciją, o 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra pakankama, siekiant užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, saugumo užtikrinimą įvykus nelaimingam įvykiui prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).
15. Teismas sprendžia, Administracija, vykdydama teismo sprendimą, pavedė saugaus eismo komisijai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, jis buvo išnagrinėtas, ginčijamu sprendimu Administracijos direktorius informavo pareiškėją, todėl tinkamai įvykdė teismo sprendimą. Šioje veikloje priimamus sprendimus Administracija pagrįstai grindžia visos Elektrėnų bendruomenės, kurios nariu yra ir pati pareiškėja, interesais, atsižvelgdama į eismo saugumo intensyvumą, visų gyventojų poreikių tenkinimą, o ne atskirų jos narių.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-651 -541/2021 yra aiškiai pažymėjęs, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.
17. Teismo vertinimu, pareiškėja skunde deklaratyviai, abstrakčiai teigia, kad ginčo sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nepagrįstas jokiais faktiniais argumentais, nurodyti abstraktūs ir formalūs argumentai, nes pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą, o įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybės, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT teisminę praktiką, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Administracijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 03.2-10-370 savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, pagrindinės procedūros ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, naikinti ginčijamo sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos L. Č. skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.