- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-853-315-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-02263-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Audronė Kartaniene, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- I. S.
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-853-315/2011 Teisėja A. Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02263-2010-3
2011 m. rugsėjo 2 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus ml. 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridedant 2010-11-09 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė I. S. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš I. S. priteista Ž. K. 1220 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. nuteista už tai, kad ji, 2010 m. lapkričio 30 d., apie 19 val.50 min. Sodų g. 20A, Vilniuje, t.y. viešoje vietoje iš Ž. K. striukės kišenės, t.y. iš asmens drabužių ištraukdama piniginę ir joje buvusiais 1220 Lt ir pasišalindama, slapta pagrobė svetimą turtą, padarydama Ž. K. 1220 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji I. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme. Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, iš esmės rėmėsi vien neigiamai jos asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Teismas negalėjo jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta to, kad ji neatlygino nukentėjusiajam asmeniui turtinės žalos, nes baudžiamajam įstatyme nėra numatyta, jog skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, ar buvo nukentėjusiajam atlyginta žala, ar ne.
Be to, apylinkės teismas nevertino to, kad nuteistoji gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės Vilniaus priklausomybės ligų centre, jai reikalingas specialus gydymas bei nuolatinė specialistų priežiūra, kurios įkalinimo įstaigoje ji negautų. Apeliantės teigimu, neaišku, kokiu būdu ir kokią sumą pinigų nukentėjusysis iš gauto 1220 Lt darbo užmokesčio išleido telefono taisymo įmonėje, kiek išleido bare, o kokią dalį, gavęs grąžą, įsidėjo į kišenę.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistosios asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teista, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Akivaizdu, kad nuteistoji nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir teismo jai parodyto pasitikėjimo nepateisino. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Be to, nors nuteistoji skunde nurodo, kad gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.
Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistosios I. S. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, be to, atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat to, atsižvelgė ir į tai, kad pastarosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors apeliantė nurodo, jog neaišku, kokiu būdu ir kokią sumą pinigų nukentėjusysis iš gauto 1220 Lt darbo užmokesčio išleido o kokią dalį, gavęs grąžą, įsidėjo į kišenę, šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji teisme parodė, kad piniginėje, kurią ji pavogė iš nukentėjusiojo buvo 1200 Lt, o, nukentėjusiojo teigimu, ten buvo apie 1220 Lt. Taigi apeliantės skundo argumentas vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir siekis išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, ir atsižvelgiant į tai, atmestinas.
Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.